Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, bei atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuriai atstovauja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Mažeikių rajono savivaldybės tarybai, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuriai atstovauja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius, bei A. V., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarei V. D., valstybės įmonei Mažeikių miškų urėdijai ir Valstybinei miškų tarnybai dėl restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras), su 2014 m. birželio 13 d. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria buvo suprojektuotas 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypas; 2) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. A1-1646 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2011 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 35S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste R. M., (duomenys neskelbtini) 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 35VĮ-344 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ 2 punktą; 5) pripažinti negaliojančiu 2011 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 7236, patvirtinto Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. D., dalį, kuria A. V. paveldėjo 0,2829 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių mieste; 6) taikyti restituciją natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn 0,2829 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių mieste. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovų teismo išlaidų atlyginimą.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkino. Pirmosios instancijos teismas Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria buvo suprojektuotas 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypas, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. A1-1646 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 35S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste R. M., (duomenys neskelbtini) kuriuo R. M. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,2829 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių mieste, ir Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 35VĮ-344 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ 2 punktą, kuriame buvo nuspręsta Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 35S-31 atkurti R. M. nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Mažeikių mieste, panaikino, pripažino negaliojančia 2011 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinto Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. D., dalį, kuria A. V. paveldėjo 0,2829 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių mieste, ir taikė restituciją natūra – įpareigojo A. V. grąžinti valstybės nuosavybėn 0,2829 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių mieste.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė taikyti restituciją natūra – įpareigojo A. V. grąžinti valstybės nuosavybėn 0,2829 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių mieste, panaikino ir šią administracinės bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo dalis buvo palikta nepakeista.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinė byla buvo perduota nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

III.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą patenkino iš dalies – taikė restituciją natūra, Lietuvos valstybės nuosavybėn iš A. V. grąžindamas 0,2829 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių mieste, Mažeikių rajono savivaldybėje, ir A. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, priteisė 28 545 Eur dydžio kompensaciją.

Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą pakeisti ir panaikinti jo dalį, kuria atsakovui A. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, buvo priteista 28 545 Eur dydžio kompensacija.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, apeliaciniame skunde prašė pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė iš Lietuvos valstybės atsakovui A. V. priteisti 28 545 Eur kompensaciją, ir priimti naują sprendimą, kuris neprieštarautų sprendimams, priimtiems analogiškose administracinėse bylose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka iš esmės ir administracinės bylos nagrinėjimą atidėjo. Teismas įpareigojo pareiškėją Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorą, ginantį viešąjį interesą, pateikti apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus – R. M. 2009 m. lapkričio 2 d. sudarytą testamentą, kuriuo remiantis 2011 m. spalio 17 d. A. V. buvo išduotas paveldėjimo liudijimas, ir įrodymams pateikti nustatė 20 dienų terminą; pasiūlė atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuriai atstovauja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius, ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus (toliau – ir atsakovai), su atsakovu A. V. sudaryti taikos sutartį restitucijos taikymo dalyje dėl kompensavimo kitu lygiaverčiu žemės sklypu arba sutarta pinigų suma, atitinkančia dėl restitucijos taikymo patirtus turto netekimus, apie taikos sutarties sudarymą / nesudarymą pranešant per 20 dienų terminą.

Atsakovas A. V. 2017 m. lapkričio 2 d. informavo, kad sutinka sudaryti taikos sutartį, kuri šiuo metu yra rengiama.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuriai atstovauja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, 2017 m. lapkričio 7 d. informavo, kad šiuo metu vyksta taikos sutarties sąlygų derinimas su ginčo šalimis, tačiau iki 2017 m. lapkričio 8 d. nesuspės galutinai parengti taikos sutarties. Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutarties projektą būtina suderinti, o suderinus – pasirašyti su šešiomis šalimis, prašė atidėti bylos nagrinėjimą dviem mėnesiams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi patenkino atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuriai atstovauja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, prašymą – atidėjo bylos nagrinėjimą – bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2018 m. vasario 7 d. 10.00 val.

2018 m. sausio 26 d. Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė prašymą nelaikyti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos valstybės atstove administracinėje byloje Nr. A-162-492/2018.

Prokuroras nurodo, kad derinant taikos sutarties sąlygas Lietuvos Respublikos finansų ministerija nurodė, jog į taikos sutartį nėra teisinio pagrindo jos įtraukti kaip Lietuvos valstybės atstovės, nes šioje byloje Lietuvos valstybės, kaip atsakovo, interesus atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba.

Atsakovas A. V. informavo teismą, kad neprieštarauja, jog Lietuvos Respublikos finansų ministerija nebūtų laikoma Lietuvos valstybės atstove.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuriai atstovauja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, pritarė pareiškėjo prašymui nelaikyti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos valstybės atstove.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija prašo pareiškėjo prašymą pripažinti pagrįstu ir teisėtu; nelaikyti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos valstybės atstove.

Valstybinė miškų tarnyba neprieštarauja dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat sutinka, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija nebūtų laikoma Lietuvos valstybės atstove.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius 2018 m. vasario 6 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukti šią administracinę bylą.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius 2018 m. vasario 7 d. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo atsižvelgiant į tai, kad iki teismo posėdžio pradžios teismo nepasiekė pašto siunta su į bylą teikiama šalių pasirašyta taikos sutartimi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atidėjo kitam teismo posėdžiui – 2018 m. vasario 14 d. 10.00 val.

2018 m. vasario 7 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauta pašto siunta su tarp šalių pasirašyta 2018 m. sausio 29 d. taikos sutartimi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro restitucijos taikymas, kai panaikinami administraciniai aktai, kuriais buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausančius objektus (miesto miško žemės paskirties žemės sklypus) ir juos nusprendžiama grąžinti valstybei, paimant iš sąžiningų įgijėjų.

Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas taikė restituciją natūra, Lietuvos valstybės nuosavybėn iš A. V. grąžino 0,2829 ha žemės sklypą, ir A. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priteisė 28 545 Eur dydžio kompensaciją.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį, valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi būti grąžinti natūra valstybės nuosavybėn. Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, A. V. sąžiningumo, įsigyjant ginčo žemės sklypą, neginčijo.

Byloje nėra kvestionuojamos faktinės nuosavybės teisių R. M. vardu atkūrimo aplinkybės, pagrindiniai apeliantų nesutikimo su teismo sprendimu argumentai yra dėl restitucijos taikymo būdo ir kompensacijos, priteistinos asmeniui, iš kurio paimamas žemės sklypas, dydžio.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantų nurodomą aplinkybę, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija yra suformavusi daugybę žemės sklypų Mažeikių mieste ir perdavusi Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriui dėl sprendimų priėmimo, bei kad byloje nėra nustatytos aplinkybės, kuriomis galėtų būti kvestionuojamas A. V. sąžiningumas, 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pasiūlė atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuriai atstovauja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius, ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, su atsakovu A. V. sudaryti taikos sutartį restitucijos taikymo dalyje dėl kompensavimo kitu lygiaverčiu žemės sklypu arba sutarta pinigų suma, atitinkančia dėl restitucijos taikymo patirtus turto netekimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnis).

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, 2018 m. vasario 7 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukti šią administracinę bylą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo šalies teisė sudaryti taikos sutartį yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra ginčo šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo.

Atsakovų pateikta 2018 m. sausio 29 d. taikos sutartis patvirtina, kad ja šalys siekia taikiai išspręsti byloje kilusį ginčą. Duomenų, kad šios sutarties sąlygos gali prieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms ar viešajam interesui, nenustatyta. Taip pat nėra duomenų, kad ši sutartis gali pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus. Taikos sutarties turinys patvirtina, kad ja bylos šalys išsprendžia tarpusavio ginčą dėl restitucijos taikymo. Šalys patvirtina, kad taikos sutartis yra sudaryta laisva visų šalių valia, nenaudojant apgaulės ar spaudimo, dėl kurio šalys būtų priverstos sudaryti šį sandorį. Šalys buvo geranoriškos ir sąžiningos viena kitos atžvilgiu, rengdamos ir pasirašydamos šią taikos sutartį, šalys atskleidė viena kitai visą joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės šios taikos sutarties sudarymui ir jos vykdymui, ir sąmoningai nepateikė viena kitai jokios klaidinančios informacijos. Taikos sutartis sudaryta vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir šalių lygiateisiškumo principais, visos šios taikos sutarties sudarymo aplinkybės šalims žinomos. Visos taikos sutarties sąlygos buvo individualiai šalių aptartos ir kiekviena šalis galėjo daryti įtaką jas nustatant. Atsižvelgiant į taikos sutarties turinį, darytina išvada, kad šia taikos sutartimi buvo iš esmės išspręstas klausimas dėl restitucijos taikymo būdo ir kompensacijos, dėl kurio buvo keliamas ginčas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesų metu.

Taikos sutartyje nurodyta, kad šalys patvirtina, jog joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 104 straipsnio 3 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad egzistuoja teisinės sąlygos patvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį bei bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 5 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2018 m. sausio 26 d. Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė prašymą nelaikyti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos valstybės atstove administracinėje byloje Nr. A-162-492/2018. Prokuroras nurodo, kad derinant taikos sutarties sąlygas Lietuvos Respublikos finansų ministerija nurodė, jog į taikos sutartį nėra teisinio pagrindo jos įtraukti kaip Lietuvos valstybės atstovės, nes šioje byloje Lietuvos valstybės, kaip atsakovo, interesus atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba.

Atsižvelgdama į aplinkybę, kad prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašyme nėra nurodyti kokie nors Lietuvos valstybės interesai, kuriuos turėtų administracinėje byloje atstovauti Lietuvos Respublikos finansų ministerija, dėl tokių interesų nėra sprendžiama ir šalių apeliacinės instancijos teisme sudaryta Taikos sutartimi, teisėjų kolegija pašalina Lietuvos valstybės atstovą Finansų ministeriją iš dalyvaujančių byloje asmenų, ir tvirtintina Taikos sutartį, nors jos sudaryme kaip Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija nedalyvavo.

Nutraukus bylą, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimas naikinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 5 punktas, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 47 straipsnio 2 dalimi, 51 straipsniu, 103 straipsnio 5 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti.

Pašalinti iš dalyvaujančių byloje asmenų Lietuvos valstybės atstovą Lietuvos Respublikos finansų ministeriją.

Patvirtinti pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuriai atstovauja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, A. V. 2018 m. sausio 29 d. taikos sutartį šiomis sąlygomis:

„1. Atsakovai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.145 straipsnio 1 dalimi ir siekdami atkurti buvusią padėtį bei remdamiesi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje akcentuojama, kad kai taisomos valdžios institucijos padarytos klaidos, restitucijos proceso metu svarbu užtikrinti, jog jų atitaisymas nesukurtų neproporcingų naujų pažeidimų, įsipareigoja:

1.1. A. V. įsipareigoja grąžinti valstybės nuosavybėn tinkamą naudoti, neįkeistą ir kitaip neapsunkintą naudotis 0,2829 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. (toliau – Žemės sklypas), per 1 mėnesį nuo nutarties, kuria Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – Teismas) patvirtins šią taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos;

1.2. Mažeikių rajono savivaldybės administracija įsipareigoja per 6 mėnesius nuo nutarties, kuria Teismas patvirtins šią taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos, suformuoti žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), kuris turėtų būti formuojamas ne didesnio ploto, nei Žemės sklypo, kuris grąžinamas valstybei;

1.3. Nacionalinė žemės tarnyba įsipareigoja per 1 mėnesį (terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai Mažeikių rajono savivaldybės administracija pateiks suformuoto žemės sklypo kadastro duomenų bylą) priimti sprendimą ir suteikti A. V. nuosavybėn neatlygintinai naują žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini);

1.4. A. V. žinoma, kad jo pageidaujamame gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklype yra statinys (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), jis sutinka, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijai formuojant žemės sklypą būtų projektuojamas servitutas šio statinio naudojimui, ir administraciniu aktu būtų nustatytas servitutas statiniui eksploatuoti, bei įsipareigoja dėl to pretenzijų ateityje nei valstybei, nei Nacionalinei žemės tarnybai nereikšti;

1.5. A. V. nereikš jokių pretenzijų Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos valstybei tinkamai įvykdžius šia taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, neturės ir nereikš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Nacionalinei žemės tarnybai ir (ar) Lietuvos valstybei jokių turtinių reikalavimų, susijusių su taikos sutartimi ir (ar) susijusių su Byloje ginčijamo nuosavybės teisių atkūrimo ne į tą žemės sklypą;

1.6. A. V. perdavus neatlygintinai nuosavybėn šios sutarties 1.2 punkte nurodytą žemės sklypą, bus laikoma, kad nuosavybės teisės R. M. yra atkurtos visiškai.

2. Nacionalinė žemės tarnyba įsipareigoja pateikti VĮ Registrų centrui nutartį, kuria Teismas patvirtins šią taikos sutartį, siekiant įregistruoti nuosavybės teises į šia taikos sutartimi valstybės nuosavybėn sugrąžinamą žemės sklypą.

3. Kiekvienos Šalies patirtas išlaidas už atstovavimo paslaugas kiekviena Šalis padengia savo lėšomis ir viena iš kitos nereikalauja.

4. A. V. įsipareigoja padengti valstybei pašto išlaidas tuo atveju, jeigu jos šioje byloje būtų priteistos.

5. Šalys pareiškia, kad joms yra žinoma, jog šiai taikos sutarčiai įsigaliojus ji Šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, taps priverstinai vykdomu dokumentu ir dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kreiptis į teismą Šalys nebeturės teisės.

6. Šalys patvirtina ir pareiškia, kad sudaryta taikos sutartis ir jos turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, viešajam interesui, bei nepažeidžia kieno nors teisių ir/ar įstatymo saugomų interesų.

7. Ši taikos sutartis yra sudaryta laisva visų Šalių valia, nenaudojant apgaulės ar spaudimo, dėl kurio Šalys būtų priverstos sudaryti šį sandorį. Šalys buvo geranoriškos ir sąžiningos viena kitos atžvilgiu, rengdamos ir pasirašydamos šią taikos sutartį, Šalys atskleidė viena kitai visą joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės šios taikos sutarties sudarymui ir jos vykdymui, ir sąmoningai nepateikė viena kitai jokios klaidinančios informacijos. Taikos sutartis sudaryta vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir Šalių lygiateisiškumo principais, visos šios taikos sutarties sudarymo aplinkybės Šalims žinomos. Visos taikos sutarties sąlygos buvo individualiai Šalių aptartos ir kiekviena Šalis galėjo daryti įtaką jas nustatant.

8. Ši taikos sutartis įsigalioja nuo ją patvirtinančios Teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

9. Vadovaudamosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 2 dalimi, Šalys prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šią taikos sutartį patvirtinti, administracinę bylą Nr. A-162-492/2018 nutraukti.

10. Šalys prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šios taikos sutarties patvirtinimo klausimą spręsti rašytinio proceso būdu šalims nedalyvaujant.

11. Šalys susitaria, kad pasirašytą taikos sutartį ir prašymą Teismui dėl taikos sutarties patvirtinimo bei administracinės bylos Nr. A-162-492/2018 nutraukimo pateiktų Nacionalinė žemės tarnyba.

12. Ši taikos sutartis sudaryta septyniais egzemplioriais: po vieną Šalims ir Teismui.“.

Nutraukti administracinę bylą.

Nutartis neskundžiama.