Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2016 m. birželio 12 d., apie 12.00 val., Subačiaus g., Vilniuje, vairavo automobilį Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 2,32 promilių neblaivumas, ties Subačiaus g. 115 B namu nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovinčius automobilius Kia, v. n. (duomenys neskelbtini), VW, v.n. (duomenys neskelbtini) juos apgadino, iš eismo įvykio vietos išvažiavo.

Šiais veiksmais A. M. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje A. M. parodė, jog jis neprisipažįsta to, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, kitą pažeidimą pripažįsta, dėl jo padarymo gailisi. Jis paaiškino, jog nepajuto, kad kliudė tvorą, pajuto, jog kliudė automobilius, tačiau iš eismo įvykio vietos išvažiavo, kadangi nenorėjo kliudyti eismui. Savo automobilį po įvykio pastatė netoli parduotuvės „Maxima“ esančioje aikštelėje, ketino grįžti į įvykio vietą ir ją apžiūrėti. Išlipus iš automobilio, atvyko policijos pareigūnai. Įvykio vietoje eismas nebuvo intensyvus, tačiau paskui važiavo keli automobiliai, kurių pravažiavimui būtų trukdęs, todėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Paaiškinimą surašė policijos pareigūnas, o jis tik jį pasirašė, surašyto paaiškinimo neskaitė. A. M. nurodė, jog jis ketina atlyginti padarytą žalą. Dėl tvoros jam buvo pasakyta, kad ji nebuvo apgadinta, ji nebuvo išversta.

Tyrimo metu A. M. parodė, kad 2016 m. birželio 12 d., apie 21.00 val., vairavo automobilį Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) Įvykio dieną buvo pas draugus Subačiaus g., kurie gyvena prie parduotuvės „Maxima“. Automobilį vairavo išgėręs, nes alkoholį vartojo jau 5 dienas. Kur važiavo, nepamena, apie apgadintus automobilius nieko paaiškinti negali, nes nieko nepajuto. Dėl įvykio gailisi. (b. l. 12)

Teismo posėdyje liudytojas I. J. parodė, jog A. M. tvoros neapgadino, jos neišvertė. Liudytojas teigė, jog A. M. įvažiavo į prie namo buvusias eglutes, o tvora liko kaip buvo. Iš pradžių atrodė, jog tvora yra pasvirus, tačiau kitą dieną ją apžiūrėjus, jokių apgadinimų nebuvo pastebėta. Policijos pareigūnus į įvykio vietą iškvietė ne jis. Policija į įvykio vietą atvyko po 15-20 minučių. Kaip buvo apgadinti automobiliai, liudytojas nematė, tačiau girdėjo trenkimosi garsą. Paėjęs gatve matė apgadintus automobilius. Paėjęs link parduotuvės, matė, jog A. M. automobilis sustojo parduotuvės aikštelėje. Nuo apgadintų automobilių iki tos vietos, kur sustojo A. M. automobilis buvo apie 50 metrų. Nuo apgadintų automobilių matėsi A. M. automobilis. A. M. išlipo iš automobilio, kažkur ėjo, galimai į parduotuvę, gal į namus, o gal tik apsižvalgė. Gatvė, kurioje įvyko eismo įvykis, yra gana siaura. Jei stovi automobilis ir reikia prasilenkti, reikia įvažiuoti į laisvą stovėjimo vietą, praleisti kitą transporto priemonę. Jeigu A. M. būtų pasilikęs įvykio vietoje, jo automobilis kliudytų eismui. Kitų automobilių signalizavimo garso negirdėjo. Liudytojas girdėjo tik dužimo garsą.

Iš I. J. paaiškinimo, duoto tyrimo metu, matyti, kad automobilio Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuodamas atsitrenkė į Vilnelės g. 15 tvorą ir nuvažiavo toliau link Subačiaus g. Aikštelėje apsisuko ir važiuodamas priekin trenkėsi automobilio kaire puse į tvorą, pavažiavo atgal ir nuvažiavo tolyn. (b. l. 9)

Teismo posėdyje N. G. parodė, kad įvykio dieną buvo namuose, stovėjo prie lango ir kalbėjo telefonu. Išgirdo garsą, stiprų smūgį ir pamatė, kaip raudonos spalvos automobilis prasilenkinėjo pro automobilius. Raudono automobilio vairuotojas po eismo įvykio nuvažiavo link parduotuvės „Maxima“, vairuotojas iš automobilio įvykio vietoje nebuvo išlipęs. Galiausiai atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė automobilio vairuotoją, nes jis bandė pasišalinti, ėjo nuo savo automobilio. Paskui pažeidėją įvykio vietoje jokie automobiliai nevažiavo. Pagarsinus liudytojos paaiškinimą, rašytą tyrimo metu, ji patvirtino, kad jame aplinkybės užfiksuotos teisingai.

Iš N. G. paaiškinimo, duoto tyrimo metu, matyti, kad 2016 m. birželio 12 d., apie 20.56 val., stovėdama prie lango ji pamatė, kaip automobilis Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) prasilenkdamas su kitu automobiliu VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) jį apgadino, todėl ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Be to, matė kieme apgadintą automobilį Kia, v. n. (duomenys neskelbtini). Po eismo įvykio automobilis Volvo išvažiavo iš įvykio vietos, vairuotojas išlipęs nebuvo, vėliau jį sulaikė policijos pareigūnai. (b. l. 10)

Teismo posėdyje liudytoja R. D. parodė, kad buvo gautas iškvietimas, jog neblaivus vairuotojas automobiliu apdaužė kelias mašinas ir bando pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Pažeidėjas buvo rastas Subačiaus g., prie parduotuvės „Maxima“. Pažeidėjas buvo nuėjęs kelis žingsnius nuo savo automobilio, t. y. šalinosi iš eismo įvykio vietos. Tvora nebuvo išversta, galimai kliudyta, buvo įspaustas tvoros tinklelis.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad A. M. įvykio dieną automobilį vairavo neblaivus, apgadino tvorą ir keletą automobilių Subačiaus g. Kai jis su kolege atvyko į įvykio vietą, A. M. sėdėjo automobilyje, matėsi, kad jo automobilis yra apibrozdintas, kitos transporto priemonės irgi buvo apgadintos. Nuo apgadintų automobilių iki tos vietos, kur stovėjo A. M. automobilis, buvo 300 m atstumas. Vieta, kurioje stovėjo apgadinti automobiliai, yra siaura, pravažiavimas siauras, automobiliai prasilenkti negali. Pagarsinus tarnybinį pranešimą, liudytojas nurodė, kad jame aplinkybės užfiksuotos teisingai.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. birželio 12 d., apie 21.00 val., buvo gautas pranešimas, jog Subačiaus g. 115 buvo autoįvykis ir vairuotojas pasišalino, tačiau dabar vėl yra grįžęs. Atvykusius policijos pareigūnus pasitiko liudytojas I. J., kuriam automobilis apgadino tvorą. I. J. paaiškino, jog būdamas kieme pastebėjo automobilį Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris atbulas įvažiavo į tvorą ir nuvažiavo link Subačiaus g. Bėgdamas paskui automobilį pastebėjo, kad minėtas automobilis gatvėje negalėjo prasilenkti ir kliudė automobilį Kia, v. n. (duomenys neskelbtini), apibraižė jam šoną, ir toliau stovintį automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) kuriam nubrėžė visą šoną, likę raudoni Volvo automobilio dažai. Volvo automobilis galiausiai atsistojo prie parduotuvės „Maxima“ aikštelėje. Minėti apgadinti automobiliai stovėjo Subačiaus g. 115. Policijos pareigūnams atvykus automobilio Volvo vairuotojas buvo prie savo automobilio. Vairuotojas prisistatė kaip A. M. ir paaiškino, kad Subačiaus g. su draugais gėrė degtinę ir nutarė grįžti namo, padaręs eismo įvykį išsigando ir pradėjo bėgti. Atvykęs kitas policijos ekipažas A. M. nustatė 2,32 promilių girtumą. (b. l. 4)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. birželio 12 d. 21.00 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog ką tik prie namo automobilis Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadino du automobilius ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. (b. l. 5)

Eismo įvykio schemoje yra užfiksuotos esminės eismo įvykio aplinkybės bei eismo įvykio metu automobiliams Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) Kia, v. n. (duomenys neskelbtini), ir VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) padaryti sugadinimai. (b. l. 6-7)

Iš R. Č. paaiškinimo matyti, kad kieme buvo apgadintas jo stovinčio automobilio VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) kairysis šonas. Paties įvykio nematė, į kiemą išėjo tik tada, kai jau buvo atvykusi policija. (b. l. 8)

Iš D. S. paaiškinimo matyti, kad jis 2016 m. birželio 12, apie 18.30 val., grįžo namo, o automobilį Kia, v. n. (duomenys neskelbtini) pastatė Subačiaus g. 115B. Po poros valandų atėjo kaimynė ir pasakė, kad jo automobilis yra apdaužytas. D. S. išėjo į lauką, pamatė savo apgadintą automobilį, policija jau buvo iškviesta. Taip pat matė, kad buvo apgadintas automobilis VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) Paties eismo įvykio nematė. (b. l. 11)

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad A. M. 2016 m. birželio 12 d. 21.33 val. buvo nustatytas 2,32 promilių neblaivumas. (b. l. 14)

Iš patikros sertifikato matyti, kad alkotesterio prietaisas tinkamas naudoti iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. (b. l. 13)

Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo matyti, kad 2016 m. birželio 12 d. 21.33 val. A. M. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. (b. l. 15)

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. M. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, todėl pažeidėjas baustinas.

Byloje nekilo ginčo dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Pats A. M. teismo posėdžio metu prisipažino dėl minėto pažeidimo padarymo. A. M. teismo posėdyje sutiko, jog kliudė svetimus automobilius. Be paties atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo jo kaltė yra įrodyta liudytojų I. J., A. Š., N. G., R. D. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, duomenimis, užfiksuotais policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, BIRT ataskaitų žiūryklėje, eismo įvykio schemoje, I. J., R. Č., N. G., D. S. paaiškinimuose, alkotesterio rodmenų kvitu. Teismas pažymi, kad A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį, kadangi vairuodamas automobilį neblaivus apgadino kitiems asmenimis priklausančias transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012). Baudžiant asmenį pagal minėtą normą, būtina nustatyti, kad šis asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį ir paties asmens elgesį po eismo įvykio (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

A. M. nesutiko, kad padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. A. M. aiškino, kad iš eismo įvykio vietos išvažiavo į netoli esančią parduotuvės „Maxima“ aikštelę, kadangi tuo metu už jo važiavo kiti automobiliai, jis šiems automobiliams nenorėjo trukdyti. Policijos pareigūnai jį sustabdė, kai jis ėjo į įvykio vietą. Vis tik teismas konstruoja, kad pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktą ir A. M. kaltę įrodo byloje surinkti bei teismo ištirti įrodymai.

Liudytojas I. J. teismo posėdžio metu parodė, kad girdėjo smūgių garsą, vėliau pamatė, kad yra apgadinti automobiliai, tuo metu A. M. sustojo kitoje vietoje, t. y. parduotuvės aikštelėje, kuri nuo įvykio vietos yra nutolusi apie 50 metrų atstumu, A. M. išlipęs iš automobilio ėjo link parduotuvės, t. y., į kitą pusę nei buvo apgadinti automobiliai. Įvykio metu kitų automobilių signalizavimo negirdėjo. Iš esmės analogiškai teismo posėdžio metu parodė liudytojos R. D. ir N. G.. N. G. nurodė, kad po eismo įvykio A. M. įvykio vietoje nestojo, iš automobilio neišlipo, nuvažiavo į parduotuvės aikštelę, išlipęs iš automobilio ėjo nuo savo automobilio, nuo įvykio vietos. Įvykio metu paskui A. M. jokie kiti automobiliai nevažiavo. R. D. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą rado A. M. besišalinantį nuo savo automobilio. Liudytojas A. Š. patvirtino, kad A. M. buvo rastas ne eismo įvykio vietoje, o parduotuvės aikštelėje. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, N. G. bei I. J. paaiškinimuose užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina, kad A. M. buvo rastas ne eismo įvykio vietoje, iš eismo įvykio vietos jis buvo pasišalinęs. Taigi visiškai akivaizdu, jog A. M. suvokdamas padaręs eismo įvykį neatliko jokių veiksmų, numatytų Kelių eismo taisyklių 220 punkte, kuriuos atlikus būtų buvę galima išvykti iš eismo įvykio vietos. Teismas taip pat konstatuoja, kad liudytojų parodymai visiškai įrodo, jog A. M. nebuvo būtinybės išvažiuoti iš eismo įvykio vietos, t. y. už jo automobiliai nevažiavo, jis eismui netrukdė. Priešingai, liudytojų duoti parodymai, kad A. M. po eismo įvykio sustojo parduotuvės aikštelėje ir ėjo nuo eismo įvykio vietos, tik patvirtina, kad A. M. sąmoningai, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą Kelių eismo taisyklėms, ir tokiu būdu jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismas pažymi, kad liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad A. M. atvykus buvo rastas sėdintis savo automobilyje, tačiau atsižvelgus į kitų liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad vis tik A. M. šalinosi iš eismo įvykio vietos.

A. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailėjosi padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalyje, teismas nenustatė.

Skirdamas A. M. nuobaudas teismas atsižvelgia į tai, kad padaryti pažeidimai yra ypač šiurkštūs, t. y. transporto priemonė buvo vairuojama neblaivaus asmens (A. M. neblaivumas kelis kartus viršijo leistiną neblaivumo ribą), tokiu būdu keliant pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, žmonių gyvybėms, sveikatai, buvo apgadintas svetimas turtas, pasišalinta iš eismo įvykio vietos. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, A. M. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, skirtinos administracinės nuobaudos – baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Manytina, kad tik taip bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai.

A. M. atstovas advokatas prašė taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį ir A. M. neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Nagrinėjamu atveju taikyti A. M. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones nėra jokio pagrindo. Jokios aplinkybės nepateisina A. M. neteisėto elgesio, kuris kėlėa pavojų jam pačiam bei aplinkiniams, jų turtui. Taip pat teismas pažymi, kad akivaizdu, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeis pažeidėjo įprastą asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tačiau tai yra neišvengiamos skiriamos nuobaudos pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas. Pastebėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei kitas anksčiau aptartas aplinkybes, A. M. atstovo nurodyta aplinkybė, kad A. M. vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui, nėra pagrindas jam taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir neatimti vairuotojo pažymėjimo.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai asmuo yra padaręs kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalis).

Teismas taip pat pažymi, kada administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, jog A. M. važiuodamas atbulas buvo neatidus, atsitrenkdamas į Vilnelės g. namo Nr. 15 tvorą, ją apgadino, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Teismas konstatuoja, kad minėta aplinkybė bylos nagrinėjimu metu nepasitvirtino, kadangi I. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog A. M. įvažiavo į prie jo namo buvusias eglutes, tačiau tvoros neapgadino, jos neišvertė. Jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad buvo apgadinta tvora, bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta. Taigi teismas minėtą aplinkybę šalina iš kaltinimo, tuo pačiu teismas konstatuoja, kad minėtos aplinkybės šalinimas nekeičia A. M. veiksmų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju A. M. nėra pateikęs nei rašytinio prašymo paskirtą baudą išdėstyti, nei duomenų, kurie leistų įvertinti jo turtinę padėtį. Vis tik atkreiptinas pažeidėjo dėmesys į tai, jog po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai gali būti sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, 127 straipsnio 3 dalimi,130 straipsnio 1 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams;už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti A. M. galutinę administracinę nuobaudą – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 16058765609.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.