Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji E. J. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinama, ir parodė, kad įvykio dieną parsivežė namo nusipirkusi naują gėlę, kurią norėjo pasodinti kieme. Namo, kuriame gyvena jos šeima ir D. J. šeima, kiemas yra bendras. Gėlę norėjo pasodinti, kad būtų gražu, nes J. kieme nesitvarko. Kad pasodinti nupirktą gėlę, tai išrovė toje vietoje buvusius du daigelius. O J. ją apkaltino, kad išrovė jos lelijas. Kadangi konfliktuoja su J. jau seniai, tai jos neklausė, ar leidžia iškasti tuos daigus. Vis tiek ji neleistų. Dėl tos gėlės pasodinimo tą dieną ir kilo visas konfliktas. Bet šio konflikto metu ji J. nesužalojo, ji viską meluoja dėl to, kad nori pasipelnyti iš jos pinigų. Iš tikrųjų tai įvykio metu jokios šluotos nebuvo, ji tik šaukė, kad ją muša. Nors niekas jos nemušė. Tik tuo metu, kai J. griebė išrauti jos pasodintą naujai nupirktą gėlę, tai ji ją su šonu pastūmė ir daugiau jai nieko nedarė. Pastūmė su dešiniu pečiu iš dešinės pusės, kai J. buvo atsisukusi į ją. Tada ji iš karto pradėjo šaukti „R., mane muša“. Nuo to pastūmimo nukritusi ji nebuvo. K. J. galėjo patirti specialisto konstatuotus sužalojimus, nežino. Gal sode, darže ar šiltnamyje dirbdama galėjo susižaloti pati. J. viską specialiai daro ir meluoja, kad iš jos gauti pinigų. Įvykio metu su telefonu vaikščiojo, filmavo, viską įrašinėjo, pati gydytojus išsikvietė, kad tik iššaukti šitą konfliktą. Nors pripažįsta, kad įvykio metu vadino J. „durne“, „nesveika“, bet nesakė jai, kad „gavai ir dar gausi“. Sakė jai tik, kad labai norėtų jai trenkti, bet negalima.

Nors kaltinamoji ir neprisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jos kaltė yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Privačios kaltintojos D. J. parodymais apie tai, kad ji pamatė, kad kaltinamoji kieme išrovė jos pasodintas, prižiūrimas ir kieme jau 18 metų augusias lelijas. Kai ji jos paklausė, kodėl taip padarė, tai kaltinamoji J. pradėjo ją plūsti įvairiais žodžiais. Tada ji paėmė ir iškėlė J. pasodintą gėlę ir atgal į tas pačias vietas įdėjo savo buvusias gėles, kurias J. išrovė. Tai darant J. ją pradėjo stumdyti. Dėl to ji į pagalbą pašaukė savo vyrą R., kuriam parodė ir paaiškino, ką J. padarė su jos pasodintom gėlėm. Tada vėl pasilenkė pasodinti J. išrautas gėles ir tuo momentu J. su šluotos galu sudavė į nugarą. Kiemui šluoti buvo šluota ir su tuo šluotkočiu sumušė. Šluotos kotas medinis. Sudavė su pačiu šluotkočiu. Paties smūgio nematė, nes buvo pasilenkusi. Tuo metu J. buvo viena, o jos vyras su dukra atėjo tik po to, kai jai sudavė. Į nugarą sudavė iš viso tris smūgius. Smūgiai buvo stiprūs, suduoti maždaug į tą vietą, kur yra inkstai. Dėl jų patyrė sužalojimą, buvo atvykusi ir greitoji medicinos pagalba, nes buvo blogai. Jos sudaužytas šonas nugaros dalyje buvo nufotografuotas jos telefonu, be to padarė po suduotų smūgių ir garso įrašą diktofono pagalba, iš kurio girdėti, kaip J. sako, kad mušė ir dar muš. Tai konkrečiai ji pasako įrašo 7 minutėje. Dėl šio įvykio buvo iškviesta ir policija.

Liudytojo R. J. parodymais apie tai, kad 2016 m. balandžio 8 d. apie 17 val. su žmona tvarkėsi savo kiemo dalyje. Išgirdus kažkokį subarškėjimą kitoje namo pusėje žmona nuėjo pažiūrėti ten. Tada lyg kilo sąmyšis ir išgirdo žmoną šaukiant, kad išrovė jos gėles. Jis tada iš karto nuėjo pažiūrėti ir pamatė išrautas lelijas, o žmona buvo pasilenkusi kaip tik į jo pusę. Jis tada pamatė, kad J. šluota daužė per žmonos nugarą. Jis tada nedelsiant atsistojo tarp žmonos ir J., kuri tada taip pat ėmė šaukti savo dukrai, kad pakviestų jos vyrą. Atėjęs vyras dar juos ėmė moralizuoti. Kartu su J. jie juos abu išbarė, kad nesitvarko, kad yra blogi žmonės. Žmonos sužalojimai buvo nufotografuoti, o kol atvyko policija, tai žmona dar padarė ir garso įrašą. Kai buvo suduoti smūgiai jo žmonai, tai J. dukters ir vyro įvykio vietoje nebuvo.

Ekspertė M. K. paaiškino, kad tyrimo metu nustatė nukentėjusiajai sužalojimus juosmenyje, kuriuos ir įvertino. Medicininiuose dokumentuose esantys įrašai apie krūtinės sritį ar ląstą nėra jokia esminė klaida ar netikslumas, nes ji turi krūtininę dalį, nugarinę dalį ir šonus. Juosmuo yra iš nugaros pusės nuo krūtinės ląstos nugarinės pusės iki sėdmenų, kur ir buvo konstatuoti padaryti sužalojimai nukentėjusiajai. Nustatytiems sužalojimams padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Šiuo atveju buvo du sužalojimai, bet jie persidengia, dėl to padarė išvadą, kad padaryti vieno trauminio poveikio metu. Nubrozdinimai tokiu atveju taip pat gali būti padaryti. Tokie sužalojimai galėjo atsirasti ir pačiam griūnant ir kito žmogaus pagalba. Morfologiškai nustatyti požymiai atitinka, kad 8 dieną galėjo būti padaryti nustatyti sužalojimai. Šiuo atveju apžiūros metu ant žaizdos jau buvo šašas. Tai rodė, kad praėję nemažiau kaip dvi paros po patirto sužalojimo.

Liudytoja D. A. parodė, kad pamena šį įvykį. Ji dirba Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje. Atsimena, kad ten buvo įvykis, kai moteris patyrė sužalojimus. Viena moteris sužalojo kitą. Buvo sužalojimai padaryti su šluota. Taip sakė nukentėjusioji. Ji buvo vežama į klinikas. Nukentėjusiosios nefotografavo. Pagal parodytą byloje esančią Greitosios medicinos pagalbos tarnybos iškvietimo kortelę (b.l. 144) gali pasakyti, kad nukentėjusiajai buvo didelis kraujospūdis, dėl to buvo padaryta kardiograma. Policija taip pat buvo vietoje. Nukentėjusioji buvo vežama į klinikas dėl nugaros ir dubens sumušimo. Tai rodo jos padaryti įrašai kortelėje. Joje taip pat nurodyta, kad į įvykio vietą atvyko 18.31, o nukentėjusiąją transportavo už 29 min. Įvykio vietoje buvo nuo 18.31 val. iki 19.00 val.

Liudytoja I. S. parodė, kad dirba bendrosios praktikos slaugytoja. Neprisimena J. D., bet iš Greitosios medicinos pagalbos tarnybos iškvietimo kortelės gali pasakyti, kad moteris, kuri buvo pristatyta šios tarnybos turėjo aukštą kraujospūdį. Tačiau greičiausiai nieko sudėtingo pas ją nebuvo, nes skausmas buvo įvertintas 3 balais, tai yra jis buvo nedidelis. Po to pristatytoji buvo paskirta gydytojui.

Liudytojas L. J. parodė apie tai, kad moterys sukonfliktavo dėl gėlių. Ar galima buvo jo žmonai E. J. pasodinti ten gėles, nežino. Jis pas J. dėl to nieko neklausė, ar klausė jų dėl to jo žmona kaltinamoji J., nežino. Į įvykio vietą buvo atėjęs, bet jokių suduotų smūgių J. nematė. Pas ją nebuvo jokių sužalojimų. Iki ateinant į įvykio vietą matė visą įvykį, nes buvo antrame aukšte, kur yra terasa. Matė įvykio vietoje savo sutuoktinę, dukrą, nukentėjusiąją ir kaimyną. Kai išgirdo triukšmą, tai ir nusileido į kiemą, kad išsiaiškinti, dėl ko kilo triukšmas.

Liudytoja M. I. G. parodė, kad ji yra artimiausia nukentėjusiosios ir kaltinamosios kaimynė. Įvykio dieną niekas nieko nemušė kaimynų kieme, tik garsiai šūkavo ir lakstė. Matė, kad J. šūkavo. Su ja santykiai konfliktiški, nes ji nieko netvarko, laksto patvoriais, daužo per rankas. Įvykio dieną jokių šluotų nebuvo, niekas nieko nemušė. Matė, kad pradžioje konflikto moterys J. ir J. buvo tik dvi, po to pasišaukė dar ir vyrus. Dar po to buvo ir J. dukra. Buvo daug triukšmo. Su J. sutaria gerai, o J. yra teroristė. J. pati gal sau galėjo pasidaryti sužalojimus. Viską matė, nes konfliktas vyko netoli jos tvoros. Matė, kad prasidėjus konfliktui pirmiausia atėjo J. vyras, o po to J. vyras ir jos dukra. Viso konflikto nežiūrėjo, nes jis truko gal 20 ar 30 minučių, o ji žiūrėjo per langą gal tik 15 minučių. Kaip viskas pasibaigė, nežino.

Liudytoją R. P. parodė, kad J. skunde viską meluoja apie jos mamą E. J. Konfliktą iš balkono matė ir jos tėtis. Konfliktas prasidėjo, kai J. išrovė mamos pasodintą gėlę. Moterys tada apsižodžiavo ir tiek. Konflikto pradžią matė tėtis. Niekas niekam ten netrenkė. Šluota buvo ten, nes ji visada prie durų stovi. Bet su ja trenkus negalima būtų užgauti.

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta informacija apie D. J. du pranešimus iš telefono apie konfliktą viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pateikti pranešimų garso įrašai (b.l. 134-135).I. B. pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktus garso įrašus (b.l. 134-135) nustatyta, kad juose užfiksuota, kad: 2016-04-08 17.13 val. D. J. praneša telefonu, kad kaimynė ją sumušė sudavė per nugarą, net inkstus skauda, prašo, kad atvyktų policija; Tą pačią dieną 18.21 val. D. J. pranešė telefonu, kad po įvykusio konflikto pasidarė labai blogai, pakilo kraujospūdis, dėl to reikalinga pagalba. Nurodė, kad kaimynė ją sumušė su šluota, trankė per nugarą, per inkstus, kad buvo atvykusi policija, kad dabar pakilo kraujospūdis.

2016-04-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G936/2016(02) nurodyta, kad D. J. konstatuota poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje juosmens srityje, padaryti kietu buku daiktu, galimai tiriamosios nurodytu laiku aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad tiriamoji D. J. paaiškino, kad 2016-04-08 apie 17-18 val. namuose bendrasavininkė E. su medine kiemo šluota sudavė 2-3 kartus į nugarą (b. l. 5).

Patikslintame privataus kaltinimo skunde D. J. nurodė, kad 2016 m. balandžio 8 d. apie 17 val. pastebėjo, kad E. J. išrovė kieme jos pasodintas gėles ir pasodino vietoje jų savo gėles. Dėl to jai paprieštaravus, E. J. ėmė ją plūsti necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti, o po to su šluotkočiu sudavė tris kartus per nugarą (kairę dalį) Dėl sumušimo patyrė skausmą, šoką, blogai pasijautė, dėl ko iškvietė greitosios medicinos pagalbos tarnybą. Dėl patirtų sužalojimų 2016-04-11 kreipėsi į teismo medicinos specialistus, kur buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 77-78).

Nukentėjusiosios prašymas prijungti prie bylos garso įrašą. Nukentėjusioji prašyme nurodė, kad įrašo 7 min. 29 sekundėje kaltinamoji sako „Aš tau taip duosiu dar kartą, kad tu neatsikelsi“. Įrašas buvo padarytas mobilaus ryšio telefonu (b.l. 105-106). Perklausius įrašą nustatyta, kad nukentėjusiosios pateiktame garso įraše (įrašytas 2016-12-08 posėdžio metu) (b.l. 106) užfiksuota, kad kaltinamoji E. J. nukentėjusiąją vadina psichine ligone, patvirtina, kad jau davė jai su lazda, nes sulaužė jos gėlę, pagrasina dar duoti su lazda, pasako nukentėjusiajai, kad jos gėlių čia niekada nebus, kad ji jas išraus ir išmes. Išvadina nukentėjusiąją „čiučela“, „bomže“, „daune“, kad ji jai smirdi, liepia dingti iš akių. Pasako, kad jeigu nukentėjusioji dar kartą ją užkabins, tai ji jai duos taip, kad nukentėjusioji neatsikels, kad išmals dantis.

VšĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties pateikta informacija apie 2016-04-08 18.22 val. registruotą iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune pacientei D. J. Kvietimo priežastis, kad kaimynė sumušė su šluota. Pateikta kvietimo kortele, kurioje nurodyta, kad preliminari diagnozė: nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas (b.l. 122-124).

Policijos pateikta informacija iš policijos duomenų bazės apie registruotą įvykį pagal D. J. pranešimą apie tai, kad Kaune, (duomenys neskelbtini) kaimynė išrovė jos gėles, trenkė su šepečiu per nugarą, konfliktuoja ir grasina. Taip pat policija pateikė tą pačią iš VšĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties ir Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktą informaciją apie įvykį (b.l. 136-149).

Nukentėjusiosios D. J. pateiktos trys nuotraukos, padarytos mobilaus ryšio telefonu, pateiktos į bylą 2017-01-03 posėdžio metu. Juose užfiksuota nukentėjusioji ir nugaroje juosmens srityje kairėje pusėje užfiksuotas jai padarytas sužalojimas (b.l. 153-156).

Policijos pateiktoje medžiagoje Nr. M-1-01-24476-16 (b.l. 53) 2016-04-09 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl D. J. pranešimo apie tai, kad kaimynė konflikto metu jai šepečiu trenkė per nugarą, nes tai yra privataus kaltinimo dalykas. Pateiktoje medžiagoje esančiame 2016-04-08 D. J. pareiškime nurodyta, kad tą pačią dieną apie 17 val. būdama savo namų kieme pastebėjo išrautas gėles. Paklausus kaimynės, kodėl taip padarė, ji pradėjo rėkti ir šepečio kotu sudavė, sukėlė stiprų skausmą. Pareiškėja nurodo, kad viskas yra užfiksuota garso įraše (pateiktos medžiagos 2 lapas).

Pagal BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamoji savo kaltę nuosekliai neigė, pripažinotik, kad buvo konfliktas dėl gėlių, kad šiek tiek tik pastūmė nukentėjusiąją, bet kategoriškai neigė, kad sudavė su šluota ar jos kotu. Kaltinamosios teigimu, ji tik stumtelėjo nukentėjusiąją šonu.

Nukentėjusioji tuo tarpu nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad kaltinamoji įvykusio konflikto metu ne tik šaukė ant jos ir vadino visokiausiais negražiais žodžiais, bet ir sudavė jai šluotos kotu. Jos teigimu buvo suduoti viso trys smūgiai, dėl ko buvo padaryti sužalojimai nugaroje. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad sužalojimus patvirtina specialisto išvada, jos padarytos nuotraukos, taip pat juos bei visą konfliktą patvirtina iš karto po smurto padarytas garso įrašas, iš kurio matyti, kad kaltinamoji ir pati teigia, kad sudavė smūgius ir dar grasina tai padaryti.

Kad nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, neginčijamai nustatyta 2016-04-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada. Be to, posėdyje apklausta Teismo medicinos ekspertė M. K., kuri apžiūrėjo D. J., paneigė kaltinamosios keliamą versiją, jog D. J. galėjo susižaloti kitu laiku, kitoje vietoje ir kitomis nenustatytomis aplinkybėmis. Ekspertė tiek specialisto išvadoje nurodė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytu laiku bei aplinkybėmis, tiek ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pagal morfologinius požymius, šašo susiformavimą, konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti būtent 2016 m. balandžio 8 dieną. Sužalojimai buvo konstatuoti du, tačiau jie yra persidengiantys, todėl galėjo jie abu būti padaryti ir vieno trauminio poveikio metu. Ekspertė taip pat patvirtino, kad jokios klaidos dėl skirtingų nuorodų apie sužalojimo vietą medicininiuose dokumentuose bei jos išvadoje nėra, nes juosmuo yra iš nugaros pusės nuo krūtinės ląstos nugarinės pusės iki sėdmenų, o krūtinės ląsta turi krūtininę, nugarinę dalis bei šoninę dalis. Todėl konstatuotų sužalojimų vietą atitinka nukentėjusiosios parodytas aplinkybes.

Nors ekspertė negalėjo kategoriškai patvirtinti, kaip sužalojimas galėjo būti tiksliai padarytas. Nurodė, kad galėjo būti padarytas ir pačiai nukentėjusiajai nugriuvus, ir kito žmogaus pagalba, tačiau paaiškino, kad jie buvo padaryti kietu buku daiktu, galimai pačios nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, o tai reiškia suduodant šluotos kotu. Pati nukentėjusioji būtent tokį sužalojimo mechanizmą nuo pat įvykio dienos tvirtino visą laiką, tiek pranešdama telefonu bei kviesdama policiją bei greitąją medicinos pagalbos tarnybą. Analogiški jos paaiškinimai fiksuoti ir medicininiuose dokumentuose, greitosios medicinos pagalbos tarnybos iškvietimo kortelėje. Šiuos jos parodymus patvirtino ir liudytojas R. J.

R. J. parodė, kad jis pirmas atbėgo išgirdęs triukšmą ir matė, kaip jo sutuoktinei kaimynė E. J. sudavė būtent šluotkočiu per nugarą. Tai atitinka tiek nukentėjusiosios parodymus, tiek ir specialisto išvadoje bei specialistės paaiškinimuose nurodytas aplinkybes dėl nukentėjusiajai konstatuotų sužalojimų skaičiaus, pobūdžio, lokalizacijos, padarymo laiko ir kitų aplinkybių. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios, minėto liudytojo parodymais bei specialistės išvada ir ekspertės paaiškinimais.

Nors teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai L. J., R. P., M. I. G. parodė, kad konflikto metu niekas nukentėjusiosios šluotkočiu nemušė ir iš viso jokio mušimo nebuvo, nes niekas iš jų to nematė, teismo vertinimu, šie liudytojų parodymai minėtu aspektu negali būti vertinami kaip objektyvūs. Sugretinus šių liudytojų parodymus tarpusavyje, taip pat ir su nukentėjusiosios bei liudytojo R. J. parodymais bei su kitais byloje ištirtais įrodymais, darytina išvada, kad minėti trys liudytojai matė ne visą konfliktą, o tik kažkurią jo dalį ir ne nuo jo pradžios. Todėl nukentėjusiajai suduotų smūgių, apie kuriuos parodė pati nukentėjusioji, liudytojas R. J., jie objektyviai negalėjo matyti.

Kaip matyti iš liudytojos Marytės I. G. parodymų, ji pati patvirtino, kad konfliktą matė ne visą, o tik dalį jo. Bet svarbiausia yra tai, kad ši liudytoja patvirtino, kad matė, jog pirmas į įvykio vietą buvo atėjęs tik nukentėjusiosios sutuoktinis liudytojas R. J. ir tik po to pasirodė liudytojas L. J. ir R. P. Analogiškai šias aplinkybes apie tai, kad suduotus smūgius be pačios nukentėjusiosios galėjo pamatyti tik pirmas į įvykio vietą atėjęs R. J., parodė pati nukentėjusioji ir minėtas liudytojas R. J., kuris ir tvirtino, kad atėjęs pamatė įvykio vietoje tik savo sutuoktinę bei kaimyne, kitų asmenų tuo metu ten nebuvo.

Todėl vertinant šiuos parodymus yra akivaizdu, kad liudytojai R. P. ir L. J. negalėjo matyti nukentėjusiajai suduotų smūgių šluotkočiu, nes po to, kai į įvykio vietą atėjo R. J., smūgių daugiau nukentėjusiajai suduota nebuvo. Tą patvirtino ir pati nukentėjusioji bei liudytojas R. J. Minėta, kad pati liudytoja M. I. G. paaiškino, jog iš viso konflikto matė tik gal 15 minučių, nors jis truko 20 ar 30 minučių. Taigi, teismo vertinimu, ši liudytoja, įvertinus tai, kad ji konfliktą pradėjo stebėti faktiškai tik nuo to momento, kada į įvykio vietą atėjo R. J., suduotų nukentėjusiajai smūgių taip pat galėjo ir nematyti. Pažymėtina ir tai, kad šluotos, kurios kotu nukentėjusioji buvo sužalota, buvimą įvykio vietoje patvirtino ir liudytoja R. P., nors kaltinamoji tai neigė.

Nors teisiamojo posėdžio metu ir kilo abejonių dėl to, kokiu gi tiksliai laiku nukentėjusioji padarė ir ar ji pati savo mobilaus ryšio telefonu padarė tris jos pateiktas fotonuotraukas, nes originalioje laikmenoje (telefone) jų fiksavimo laikas 2016-04-08 dieną parodomas kaip 18.34 val., o perkėlus ir įrašius į elektroninę laikmeną rodomas laikas viena valanda anksčiau, tai yra 17.34 val., o greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai neigė fotografavę nukentėjusiąją jos prašymu, ką parodė nukentėjusioji, teismo vertinimu, tai esminės reikšmės šio įrodymo vertinimui neturi.