- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-24
- Bylos Nr.
- PK-126-946/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00070-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- E. J.
- Advokatai
- Vytautas Merkšaitis, Eugenijus Senovaitis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, specialaus vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti kepėja ir kasininke (duomenys neskelbtini) privačioje kepykloje, šiuo metu gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. J. 2016 m. balandžio 8 d. apie 17 val. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kieme, kilusio žodinio konflikto dėl gėlių sodinimo su nukentėjusiąja D. J. metu, šluotkočiu sudavė jai į kairę nugaros pusę ir padarė kraujosruvą ir odos nubrozdinimą nugaroje, kairėje juosmens srityje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. J. sveikatą.
Kaltinamoji E. J. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinama, ir parodė, kad įvykio dieną parsivežė namo nusipirkusi naują gėlę, kurią norėjo pasodinti kieme. Namo, kuriame gyvena jos šeima ir D. J. šeima, kiemas yra bendras. Gėlę norėjo pasodinti, kad būtų gražu, nes J. kieme nesitvarko. Kad pasodinti nupirktą gėlę, tai išrovė toje vietoje buvusius du daigelius. O J. ją apkaltino, kad išrovė jos lelijas. Kadangi konfliktuoja su J. jau seniai, tai jos neklausė, ar leidžia iškasti tuos daigus. Vis tiek ji neleistų. Dėl tos gėlės pasodinimo tą dieną ir kilo visas konfliktas. Bet šio konflikto metu ji J. nesužalojo, ji viską meluoja dėl to, kad nori pasipelnyti iš jos pinigų. Iš tikrųjų tai įvykio metu jokios šluotos nebuvo, ji tik šaukė, kad ją muša. Nors niekas jos nemušė. Tik tuo metu, kai J. griebė išrauti jos pasodintą naujai nupirktą gėlę, tai ji ją su šonu pastūmė ir daugiau jai nieko nedarė. Pastūmė su dešiniu pečiu iš dešinės pusės, kai J. buvo atsisukusi į ją. Tada ji iš karto pradėjo šaukti „R., mane muša“. Nuo to pastūmimo nukritusi ji nebuvo. K. J. galėjo patirti specialisto konstatuotus sužalojimus, nežino. Gal sode, darže ar šiltnamyje dirbdama galėjo susižaloti pati. J. viską specialiai daro ir meluoja, kad iš jos gauti pinigų. Įvykio metu su telefonu vaikščiojo, filmavo, viską įrašinėjo, pati gydytojus išsikvietė, kad tik iššaukti šitą konfliktą. Nors pripažįsta, kad įvykio metu vadino J. „durne“, „nesveika“, bet nesakė jai, kad „gavai ir dar gausi“. Sakė jai tik, kad labai norėtų jai trenkti, bet negalima.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamoji ir neprisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jos kaltė yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
Privačios kaltintojos D. J. parodymais apie tai, kad ji pamatė, kad kaltinamoji kieme išrovė jos pasodintas, prižiūrimas ir kieme jau 18 metų augusias lelijas. Kai ji jos paklausė, kodėl taip padarė, tai kaltinamoji J. pradėjo ją plūsti įvairiais žodžiais. Tada ji paėmė ir iškėlė J. pasodintą gėlę ir atgal į tas pačias vietas įdėjo savo buvusias gėles, kurias J. išrovė. Tai darant J. ją pradėjo stumdyti. Dėl to ji į pagalbą pašaukė savo vyrą R., kuriam parodė ir paaiškino, ką J. padarė su jos pasodintom gėlėm. Tada vėl pasilenkė pasodinti J. išrautas gėles ir tuo momentu J. su šluotos galu sudavė į nugarą. Kiemui šluoti buvo šluota ir su tuo šluotkočiu sumušė. Šluotos kotas medinis. Sudavė su pačiu šluotkočiu. Paties smūgio nematė, nes buvo pasilenkusi. Tuo metu J. buvo viena, o jos vyras su dukra atėjo tik po to, kai jai sudavė. Į nugarą sudavė iš viso tris smūgius. Smūgiai buvo stiprūs, suduoti maždaug į tą vietą, kur yra inkstai. Dėl jų patyrė sužalojimą, buvo atvykusi ir greitoji medicinos pagalba, nes buvo blogai. Jos sudaužytas šonas nugaros dalyje buvo nufotografuotas jos telefonu, be to padarė po suduotų smūgių ir garso įrašą diktofono pagalba, iš kurio girdėti, kaip J. sako, kad mušė ir dar muš. Tai konkrečiai ji pasako įrašo 7 minutėje. Dėl šio įvykio buvo iškviesta ir policija.
Liudytojo R. J. parodymais apie tai, kad 2016 m. balandžio 8 d. apie 17 val. su žmona tvarkėsi savo kiemo dalyje. Išgirdus kažkokį subarškėjimą kitoje namo pusėje žmona nuėjo pažiūrėti ten. Tada lyg kilo sąmyšis ir išgirdo žmoną šaukiant, kad išrovė jos gėles. Jis tada iš karto nuėjo pažiūrėti ir pamatė išrautas lelijas, o žmona buvo pasilenkusi kaip tik į jo pusę. Jis tada pamatė, kad J. šluota daužė per žmonos nugarą. Jis tada nedelsiant atsistojo tarp žmonos ir J., kuri tada taip pat ėmė šaukti savo dukrai, kad pakviestų jos vyrą. Atėjęs vyras dar juos ėmė moralizuoti. Kartu su J. jie juos abu išbarė, kad nesitvarko, kad yra blogi žmonės. Žmonos sužalojimai buvo nufotografuoti, o kol atvyko policija, tai žmona dar padarė ir garso įrašą. Kai buvo suduoti smūgiai jo žmonai, tai J. dukters ir vyro įvykio vietoje nebuvo.
Ekspertė M. K. paaiškino, kad tyrimo metu nustatė nukentėjusiajai sužalojimus juosmenyje, kuriuos ir įvertino. Medicininiuose dokumentuose esantys įrašai apie krūtinės sritį ar ląstą nėra jokia esminė klaida ar netikslumas, nes ji turi krūtininę dalį, nugarinę dalį ir šonus. Juosmuo yra iš nugaros pusės nuo krūtinės ląstos nugarinės pusės iki sėdmenų, kur ir buvo konstatuoti padaryti sužalojimai nukentėjusiajai. Nustatytiems sužalojimams padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Šiuo atveju buvo du sužalojimai, bet jie persidengia, dėl to padarė išvadą, kad padaryti vieno trauminio poveikio metu. Nubrozdinimai tokiu atveju taip pat gali būti padaryti. Tokie sužalojimai galėjo atsirasti ir pačiam griūnant ir kito žmogaus pagalba. Morfologiškai nustatyti požymiai atitinka, kad 8 dieną galėjo būti padaryti nustatyti sužalojimai. Šiuo atveju apžiūros metu ant žaizdos jau buvo šašas. Tai rodė, kad praėję nemažiau kaip dvi paros po patirto sužalojimo.
Liudytoja D. A. parodė, kad pamena šį įvykį. Ji dirba Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje. Atsimena, kad ten buvo įvykis, kai moteris patyrė sužalojimus. Viena moteris sužalojo kitą. Buvo sužalojimai padaryti su šluota. Taip sakė nukentėjusioji. Ji buvo vežama į klinikas. Nukentėjusiosios nefotografavo. Pagal parodytą byloje esančią Greitosios medicinos pagalbos tarnybos iškvietimo kortelę (b.l. 144) gali pasakyti, kad nukentėjusiajai buvo didelis kraujospūdis, dėl to buvo padaryta kardiograma. Policija taip pat buvo vietoje. Nukentėjusioji buvo vežama į klinikas dėl nugaros ir dubens sumušimo. Tai rodo jos padaryti įrašai kortelėje. Joje taip pat nurodyta, kad į įvykio vietą atvyko 18.31, o nukentėjusiąją transportavo už 29 min. Įvykio vietoje buvo nuo 18.31 val. iki 19.00 val.
Liudytoja I. S. parodė, kad dirba bendrosios praktikos slaugytoja. Neprisimena J. D., bet iš Greitosios medicinos pagalbos tarnybos iškvietimo kortelės gali pasakyti, kad moteris, kuri buvo pristatyta šios tarnybos turėjo aukštą kraujospūdį. Tačiau greičiausiai nieko sudėtingo pas ją nebuvo, nes skausmas buvo įvertintas 3 balais, tai yra jis buvo nedidelis. Po to pristatytoji buvo paskirta gydytojui.
Liudytojas L. J. parodė apie tai, kad moterys sukonfliktavo dėl gėlių. Ar galima buvo jo žmonai E. J. pasodinti ten gėles, nežino. Jis pas J. dėl to nieko neklausė, ar klausė jų dėl to jo žmona kaltinamoji J., nežino. Į įvykio vietą buvo atėjęs, bet jokių suduotų smūgių J. nematė. Pas ją nebuvo jokių sužalojimų. Iki ateinant į įvykio vietą matė visą įvykį, nes buvo antrame aukšte, kur yra terasa. Matė įvykio vietoje savo sutuoktinę, dukrą, nukentėjusiąją ir kaimyną. Kai išgirdo triukšmą, tai ir nusileido į kiemą, kad išsiaiškinti, dėl ko kilo triukšmas.
Liudytoja M. I. G. parodė, kad ji yra artimiausia nukentėjusiosios ir kaltinamosios kaimynė. Įvykio dieną niekas nieko nemušė kaimynų kieme, tik garsiai šūkavo ir lakstė. Matė, kad J. šūkavo. Su ja santykiai konfliktiški, nes ji nieko netvarko, laksto patvoriais, daužo per rankas. Įvykio dieną jokių šluotų nebuvo, niekas nieko nemušė. Matė, kad pradžioje konflikto moterys J. ir J. buvo tik dvi, po to pasišaukė dar ir vyrus. Dar po to buvo ir J. dukra. Buvo daug triukšmo. Su J. sutaria gerai, o J. yra teroristė. J. pati gal sau galėjo pasidaryti sužalojimus. Viską matė, nes konfliktas vyko netoli jos tvoros. Matė, kad prasidėjus konfliktui pirmiausia atėjo J. vyras, o po to J. vyras ir jos dukra. Viso konflikto nežiūrėjo, nes jis truko gal 20 ar 30 minučių, o ji žiūrėjo per langą gal tik 15 minučių. Kaip viskas pasibaigė, nežino.
Liudytoją R. P. parodė, kad J. skunde viską meluoja apie jos mamą E. J. Konfliktą iš balkono matė ir jos tėtis. Konfliktas prasidėjo, kai J. išrovė mamos pasodintą gėlę. Moterys tada apsižodžiavo ir tiek. Konflikto pradžią matė tėtis. Niekas niekam ten netrenkė. Šluota buvo ten, nes ji visada prie durų stovi. Bet su ja trenkus negalima būtų užgauti.
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta informacija apie D. J. du pranešimus iš telefono apie konfliktą viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pateikti pranešimų garso įrašai (b.l. 134-135).I. B. pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktus garso įrašus (b.l. 134-135) nustatyta, kad juose užfiksuota, kad: 2016-04-08 17.13 val. D. J. praneša telefonu, kad kaimynė ją sumušė sudavė per nugarą, net inkstus skauda, prašo, kad atvyktų policija; Tą pačią dieną 18.21 val. D. J. pranešė telefonu, kad po įvykusio konflikto pasidarė labai blogai, pakilo kraujospūdis, dėl to reikalinga pagalba. Nurodė, kad kaimynė ją sumušė su šluota, trankė per nugarą, per inkstus, kad buvo atvykusi policija, kad dabar pakilo kraujospūdis.
2016-04-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G936/2016(02) nurodyta, kad D. J. konstatuota poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje juosmens srityje, padaryti kietu buku daiktu, galimai tiriamosios nurodytu laiku aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad tiriamoji D. J. paaiškino, kad 2016-04-08 apie 17-18 val. namuose bendrasavininkė E. su medine kiemo šluota sudavė 2-3 kartus į nugarą (b. l. 5).
Patikslintame privataus kaltinimo skunde D. J. nurodė, kad 2016 m. balandžio 8 d. apie 17 val. pastebėjo, kad E. J. išrovė kieme jos pasodintas gėles ir pasodino vietoje jų savo gėles. Dėl to jai paprieštaravus, E. J. ėmė ją plūsti necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti, o po to su šluotkočiu sudavė tris kartus per nugarą (kairę dalį) Dėl sumušimo patyrė skausmą, šoką, blogai pasijautė, dėl ko iškvietė greitosios medicinos pagalbos tarnybą. Dėl patirtų sužalojimų 2016-04-11 kreipėsi į teismo medicinos specialistus, kur buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 77-78).
Nukentėjusiosios prašymas prijungti prie bylos garso įrašą. Nukentėjusioji prašyme nurodė, kad įrašo 7 min. 29 sekundėje kaltinamoji sako „Aš tau taip duosiu dar kartą, kad tu neatsikelsi“. Įrašas buvo padarytas mobilaus ryšio telefonu (b.l. 105-106). Perklausius įrašą nustatyta, kad nukentėjusiosios pateiktame garso įraše (įrašytas 2016-12-08 posėdžio metu) (b.l. 106) užfiksuota, kad kaltinamoji E. J. nukentėjusiąją vadina psichine ligone, patvirtina, kad jau davė jai su lazda, nes sulaužė jos gėlę, pagrasina dar duoti su lazda, pasako nukentėjusiajai, kad jos gėlių čia niekada nebus, kad ji jas išraus ir išmes. Išvadina nukentėjusiąją „čiučela“, „bomže“, „daune“, kad ji jai smirdi, liepia dingti iš akių. Pasako, kad jeigu nukentėjusioji dar kartą ją užkabins, tai ji jai duos taip, kad nukentėjusioji neatsikels, kad išmals dantis.
VšĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties pateikta informacija apie 2016-04-08 18.22 val. registruotą iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune pacientei D. J. Kvietimo priežastis, kad kaimynė sumušė su šluota. Pateikta kvietimo kortele, kurioje nurodyta, kad preliminari diagnozė: nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas (b.l. 122-124).
Policijos pateikta informacija iš policijos duomenų bazės apie registruotą įvykį pagal D. J. pranešimą apie tai, kad Kaune, (duomenys neskelbtini) kaimynė išrovė jos gėles, trenkė su šepečiu per nugarą, konfliktuoja ir grasina. Taip pat policija pateikė tą pačią iš VšĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties ir Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktą informaciją apie įvykį (b.l. 136-149).
Nukentėjusiosios D. J. pateiktos trys nuotraukos, padarytos mobilaus ryšio telefonu, pateiktos į bylą 2017-01-03 posėdžio metu. Juose užfiksuota nukentėjusioji ir nugaroje juosmens srityje kairėje pusėje užfiksuotas jai padarytas sužalojimas (b.l. 153-156).
Policijos pateiktoje medžiagoje Nr. M-1-01-24476-16 (b.l. 53) 2016-04-09 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl D. J. pranešimo apie tai, kad kaimynė konflikto metu jai šepečiu trenkė per nugarą, nes tai yra privataus kaltinimo dalykas. Pateiktoje medžiagoje esančiame 2016-04-08 D. J. pareiškime nurodyta, kad tą pačią dieną apie 17 val. būdama savo namų kieme pastebėjo išrautas gėles. Paklausus kaimynės, kodėl taip padarė, ji pradėjo rėkti ir šepečio kotu sudavė, sukėlė stiprų skausmą. Pareiškėja nurodo, kad viskas yra užfiksuota garso įraše (pateiktos medžiagos 2 lapas).
Pagal BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamoji savo kaltę nuosekliai neigė, pripažinotik, kad buvo konfliktas dėl gėlių, kad šiek tiek tik pastūmė nukentėjusiąją, bet kategoriškai neigė, kad sudavė su šluota ar jos kotu. Kaltinamosios teigimu, ji tik stumtelėjo nukentėjusiąją šonu.
Nukentėjusioji tuo tarpu nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad kaltinamoji įvykusio konflikto metu ne tik šaukė ant jos ir vadino visokiausiais negražiais žodžiais, bet ir sudavė jai šluotos kotu. Jos teigimu buvo suduoti viso trys smūgiai, dėl ko buvo padaryti sužalojimai nugaroje. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad sužalojimus patvirtina specialisto išvada, jos padarytos nuotraukos, taip pat juos bei visą konfliktą patvirtina iš karto po smurto padarytas garso įrašas, iš kurio matyti, kad kaltinamoji ir pati teigia, kad sudavė smūgius ir dar grasina tai padaryti.
Kad nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, neginčijamai nustatyta 2016-04-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada. Be to, posėdyje apklausta Teismo medicinos ekspertė M. K., kuri apžiūrėjo D. J., paneigė kaltinamosios keliamą versiją, jog D. J. galėjo susižaloti kitu laiku, kitoje vietoje ir kitomis nenustatytomis aplinkybėmis. Ekspertė tiek specialisto išvadoje nurodė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytu laiku bei aplinkybėmis, tiek ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pagal morfologinius požymius, šašo susiformavimą, konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti būtent 2016 m. balandžio 8 dieną. Sužalojimai buvo konstatuoti du, tačiau jie yra persidengiantys, todėl galėjo jie abu būti padaryti ir vieno trauminio poveikio metu. Ekspertė taip pat patvirtino, kad jokios klaidos dėl skirtingų nuorodų apie sužalojimo vietą medicininiuose dokumentuose bei jos išvadoje nėra, nes juosmuo yra iš nugaros pusės nuo krūtinės ląstos nugarinės pusės iki sėdmenų, o krūtinės ląsta turi krūtininę, nugarinę dalis bei šoninę dalis. Todėl konstatuotų sužalojimų vietą atitinka nukentėjusiosios parodytas aplinkybes.
Nors ekspertė negalėjo kategoriškai patvirtinti, kaip sužalojimas galėjo būti tiksliai padarytas. Nurodė, kad galėjo būti padarytas ir pačiai nukentėjusiajai nugriuvus, ir kito žmogaus pagalba, tačiau paaiškino, kad jie buvo padaryti kietu buku daiktu, galimai pačios nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, o tai reiškia suduodant šluotos kotu. Pati nukentėjusioji būtent tokį sužalojimo mechanizmą nuo pat įvykio dienos tvirtino visą laiką, tiek pranešdama telefonu bei kviesdama policiją bei greitąją medicinos pagalbos tarnybą. Analogiški jos paaiškinimai fiksuoti ir medicininiuose dokumentuose, greitosios medicinos pagalbos tarnybos iškvietimo kortelėje. Šiuos jos parodymus patvirtino ir liudytojas R. J.
R. J. parodė, kad jis pirmas atbėgo išgirdęs triukšmą ir matė, kaip jo sutuoktinei kaimynė E. J. sudavė būtent šluotkočiu per nugarą. Tai atitinka tiek nukentėjusiosios parodymus, tiek ir specialisto išvadoje bei specialistės paaiškinimuose nurodytas aplinkybes dėl nukentėjusiajai konstatuotų sužalojimų skaičiaus, pobūdžio, lokalizacijos, padarymo laiko ir kitų aplinkybių. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios, minėto liudytojo parodymais bei specialistės išvada ir ekspertės paaiškinimais.
Nors teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai L. J., R. P., M. I. G. parodė, kad konflikto metu niekas nukentėjusiosios šluotkočiu nemušė ir iš viso jokio mušimo nebuvo, nes niekas iš jų to nematė, teismo vertinimu, šie liudytojų parodymai minėtu aspektu negali būti vertinami kaip objektyvūs. Sugretinus šių liudytojų parodymus tarpusavyje, taip pat ir su nukentėjusiosios bei liudytojo R. J. parodymais bei su kitais byloje ištirtais įrodymais, darytina išvada, kad minėti trys liudytojai matė ne visą konfliktą, o tik kažkurią jo dalį ir ne nuo jo pradžios. Todėl nukentėjusiajai suduotų smūgių, apie kuriuos parodė pati nukentėjusioji, liudytojas R. J., jie objektyviai negalėjo matyti.
Kaip matyti iš liudytojos Marytės I. G. parodymų, ji pati patvirtino, kad konfliktą matė ne visą, o tik dalį jo. Bet svarbiausia yra tai, kad ši liudytoja patvirtino, kad matė, jog pirmas į įvykio vietą buvo atėjęs tik nukentėjusiosios sutuoktinis liudytojas R. J. ir tik po to pasirodė liudytojas L. J. ir R. P. Analogiškai šias aplinkybes apie tai, kad suduotus smūgius be pačios nukentėjusiosios galėjo pamatyti tik pirmas į įvykio vietą atėjęs R. J., parodė pati nukentėjusioji ir minėtas liudytojas R. J., kuris ir tvirtino, kad atėjęs pamatė įvykio vietoje tik savo sutuoktinę bei kaimyne, kitų asmenų tuo metu ten nebuvo.
Todėl vertinant šiuos parodymus yra akivaizdu, kad liudytojai R. P. ir L. J. negalėjo matyti nukentėjusiajai suduotų smūgių šluotkočiu, nes po to, kai į įvykio vietą atėjo R. J., smūgių daugiau nukentėjusiajai suduota nebuvo. Tą patvirtino ir pati nukentėjusioji bei liudytojas R. J. Minėta, kad pati liudytoja M. I. G. paaiškino, jog iš viso konflikto matė tik gal 15 minučių, nors jis truko 20 ar 30 minučių. Taigi, teismo vertinimu, ši liudytoja, įvertinus tai, kad ji konfliktą pradėjo stebėti faktiškai tik nuo to momento, kada į įvykio vietą atėjo R. J., suduotų nukentėjusiajai smūgių taip pat galėjo ir nematyti. Pažymėtina ir tai, kad šluotos, kurios kotu nukentėjusioji buvo sužalota, buvimą įvykio vietoje patvirtino ir liudytoja R. P., nors kaltinamoji tai neigė.
Taigi, konstatuotina, kad minėtų liudytojų L. J., R. P., M. I. G. parodymai yra prieštaraujantys tiek vieni kitiems tarpusavyje, tiek ir kitiems byloje ištirtiems įrodymams, ir nepaneigia nei nukentėjusiosios D. J., nei liudytojo R. J. parodymų bei specialisto išvados ir ekspertės paaiškinimų dėl to, kad kaltinamoji E. J. šluotkočiu sudavė į nugarą ir padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamajame posėdyje peržiūrėjus ir ištyrus nukentėjusiosios padarytas nuotraukas, perklausius pateiktus garso įrašus, kuriuos pateikė tiek pati nukentėjusioji, tiek ir Bendrasis pagalbos centras, konstatuotina, kad šiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina nukentėjusiosios parodymus dėl jai specialisto konstatuotų sužalojimų padarymo aplinkybių (vietos, laiko, sužalojimų pobūdžio, lokalizacijos bei mechanizmo), taip pat ir juos patvirtinančius liudytojo R. J. parodymus apie jo įvykio metu matytas aplinkybes.
Nors teisiamojo posėdžio metu ir kilo abejonių dėl to, kokiu gi tiksliai laiku nukentėjusioji padarė ir ar ji pati savo mobilaus ryšio telefonu padarė tris jos pateiktas fotonuotraukas, nes originalioje laikmenoje (telefone) jų fiksavimo laikas 2016-04-08 dieną parodomas kaip 18.34 val., o perkėlus ir įrašius į elektroninę laikmeną rodomas laikas viena valanda anksčiau, tai yra 17.34 val., o greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai neigė fotografavę nukentėjusiąją jos prašymu, ką parodė nukentėjusioji, teismo vertinimu, tai esminės reikšmės šio įrodymo vertinimui neturi.
Pirma, tai ginčo dėl to, kad nuotraukos buvo padarytos būtent įvykio dieną, tai yra 2016-04-08, nėra. Antra, nėra byloje jokių įrodymų, kad nukentėjusioji įvykio dieną būtų patyrusi kitų sužalojimų kitomis nei jos kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Trečia, nuotraukoje užfiksuoti sužalojimai savo pobūdžiu, lokalizacija, skaičiumi visiškai atitinka tiek medicininiuose dokumentuose, kurie buvo surašyti tiek įvykio vietoje atvykus greitajai medicinos pagalbai, tiek ir nukentėjusiąją pristačius į ligoninę, tiek ir specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes bei specialistės paaiškinimus minėtais aspektais. Ketvirta, šiuo atveju reikšminga yra ne tai, ar padaryti nukentėjusiajai sužalojimai buvo užfiksuoti vaizdo fiksavimo priemonėmis, kaip tai padaryta šioje byloje nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefonu, o tai, kad padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą bei, kad juos padarė kaltinamoji.
Pažymėtina ir tai, kad specialistė šioje byloje sveikatos sutrikdymo tyrimą atliko ne pagal fotonuotraukas, o betarpiškai apžiūrėjusi nukentėjusiąją, ištyrusi visus būtinus medicininius dokumentus, todėl aplinkybės, kurią tiksliai valandą įvykio dieną buvo padarytos nuotraukos su nukentėjusiajai konstatuotais sužalojimais ir kas tai fiksavo (nufotografavo), specialisto išvados niekaip neįtakojo ir negali jos pakeisti. Taigi, teisiškai jokios reikšmės nei veikos kvalifikacijai, nei įrodymų, tiek, kiek jie susiję su padarytais sužalojimais bei juos atitinkančiu sveikatos sutrikdymo mastu, vertinimui jokios reikšmės neturi nuotraukų padarymo (sužalojimo fiksavimo) tikslus laikas ir nepaneigia kaltinimo E. J. dėl nukentėjusiosios nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Byloje tiriant įrodymus išklausyti garso įrašai taip pat patvirtina nukentėjusiosios nurodytas tiek pareiškime, tiek ir duodant parodymus teisme nurodytas aplinkybes. Iš jų matyti, kad kaltinamoji, kaip nukentėjusioji ir aiškino visą laiką, elgiasi ypatingai agresyviai, moralės ir etikos požiūriu nepriimtinai, nes po nukentėjusiosios sumušimo vartoja nukentėjusiosios atžvilgiu nenormatyvinio pobūdžio leksiką. Taip pat patvirtina ką tik įvykusį konfliktą bei tai, kad nukentėjusiosios atžvilgiu ji ką tik smurtavo. Tokia išvada darytina dėl to, kad iš kaltinamosios pasisakymų, girdimų garso įraše, matyti, kad ji vis tvirtina, kad nukentėjusioji jau nuo jos gavo su lazda, kad ji dar jai duos, kad išmals dantis ir kiti grasinamojo pobūdžio pasisakymai, kuriuos užfiksavo pati nukentėjusioji. Kaltinamajai jokios įtakos nedaro ir nuo grasinimų nukentėjusiosios atžvilgiu nesulaiko net ir nukentėjusiosios perspėjimai, kad ji kreipsis į teismą, kad ji visą tai fiksuoja darydama garso įrašą. Tai įrodo ypatingą kaltinamosios neigiamą nusistatymą nukentėjusiosios atžvilgiu, konfliktišką būdą ir teismui nekelia jokių abejonių, kad kaltinamoji nukentėjusiosios nurodytu būdu ją sužalojo ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą suduodama konflikto metu su šluotkočiu per nugarą. O kaltinamosios parodymai, kad ji to nepadarė vertinami išimtinai kaip jokiais byloje ištirtais įrodymais nepagrįsta gynybinė versija.
Taigi, byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad E. J. 2016 m. balandžio 8 d. apie 17 val. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kieme, kilusio žodinio konflikto dėl gėlių sodinimo su nukentėjusiąja D. J. metu, šluotkočiu sudavė jai į kairę nugaros pusę ir padarė kraujosruvą ir odos nubrozdinimą nugaroje, kairėje juosmens srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teismo vertinimu ta aplinkybė, kad kaltinamoji smurtavo su mediniu šluotkočiu, smūgius sudavė nukentėjusiajai į nugarą, kai ši buvo pasilenkusi ir nematė smūgio sudavimo momento, dėl ko neturėjo galimybės apsiginti, rodo ją veikus labai pavojingai, nes suduota buvo stipriai į nugarą juosmens srityje. Kaip matyti iš specialisto išvados, nukentėjusiosios pateiktų nuotraukų, šiek tiek kairiau nuo stuburo. Tai rodo, kad kaltinamoji veikos padarymo metu suvokė, kad gali tokiu būdu sužaloti nukentėjusiąją ir norėjo taip veikti, nes tokias pasekmes ir sukėlė. Tai reiškia, kad ji veikė tiesiogine tyčia.
BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos dispozicija reikalauja padarinių (nežymaus sveikatos sutrikdymo), o tai šioje byloje nenuginčijamai nustatyta. Todėl surinktų, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamosios E. J. atlikti veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 str., sudėties požymius.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismui nekyla jokių abejonių dėl E. J. kaltės padarius BK 140 str. 1 d. numatytą veiką.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant kaltinamajai bausmę (parenkant skirtinos bausmės rūšį bei dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).
E. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), šį nusikaltimą padarė būdama neteista. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad nėra nustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, kad ji yra ištekėjusi, dirbanti.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, pirmą kartą teisiamai kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką skirtina su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis negu vidurkis.
Dėl civilinio ieškinio
Privati kaltintoja privataus kaltinimo skunde prašė patenkinti civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Privati kaltintoja parodė, kad patyrė ne tik fizinius, bet ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą.
Nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 119 str. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 1 ir 2 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, jai buvo sutrikdyta sveikata, ji be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Kaip nustatyta iš nukentėjusiosios paaiškinimų, medicininiuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, specialistės paaiškinimų, sveikatos sutrikdymo mastas atitiko nežymų sveikatos sutrikdymą, patirtų sužalojimų gydymas vyko sklandžiai, be jokių komplikacijų, tačiau yra nustatyta duomenų, rodančių, kad dėl 2016-04-08 patirtų sužalojimų nukentėjusiajai yra konstatuotas sveikatos stovio paūmėjimas. Tai nurodyta 2016-06-15 medicininiame pažymėjime Nr. 74 (b.l. 80). Taigi, yra nustatyti tam tikri nežymūs liekamieji reiškiniai. Taigi, medicininių dokumentų apie nukentėjusiosios gydymo istoriją duomenys, specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai ir tam tikri liekamieji reiškiniai po traumos yra priežastiniame ryšyje su šiuo įvykiu.
Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant E. J. padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Turtinė žala nebuvo padaryta. Tačiau įvertinus tai, kad nukentėjusiosios patirtų sužalojimų gydymas nebuvo komplikuotas, nustatyti tik nežymūs liekamieji reiškiniai po traumos, įvertintas sužalojimo pobūdis, nepatogumai, fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, taip pat ir kaltinamosios turtinė padėtis leidžia pagrįstai spręsti, kad nukentėjusiajai priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažintina iki 250 Eurų. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl E. J. nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.
Byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta 2017-02-09 pažyma Nr. NTP-7-1737 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Eugenijus Senovaitis teikė antrinę teisinę pagalbą D. J. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui yra 466,10 Eur. Todėl 466,10 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos valstybės naudai iš kaltu pripažinto asmens (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.).
Daiktiniai įrodymai – elektroninės laikmenos su vaizdo bei garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Medžiaga, kurioje buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina ją pateikusiam policijos padaliniui, o nukentėjusiosios medicininė kortelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina ją pateikusiai gydymo įstaigai.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant ją neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 5 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Privačios kaltintojos D. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš E. J. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
466,10 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 10 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti valstybės naudai iš kalta pripažintos E. J. (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.).
Daiktinius įrodymus – elektroninėse laikmenose (diskuose) esančius garso ir vaizdo (nuotraukų) įrašus, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti ją pateikusiam policijos komisariatui – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriui.
D. J. asmens sveikatos istoriją (1 knygelė), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti ją pateikusiai gydymo įstaigai – VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centrui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.