- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-28
- Bylos Nr.
- e2YT-2774-457/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00232-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Pareiškėjas
- E. L.
rašytinio proceso tvarka, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas E. L., norėdamas įregistruoti nuosavybės teises Valstybės įmonėje „Registrų centras“, prašo nustatyti, kad jis įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į šiuos statinius, esančius adresu: (duomenys neskelbtini): pastatą-vieno buto gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą-tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitą inžinerinį statinį-šulinį, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad tarp V. B. ir jo, t. y. E. L., sutinkant jo tėvui A. L., 1984 m. vasario 29 d. buvo sudaryta dovanojimo sutartis (toliau – Sutartis), kuria V. B. padovanojo jam nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. medinį-mūrinį gyvenamąjį namą, 61 kv. m. bendro naudingo ploto, tvartą-klėtį-molio, medinį garažą, medinę malkinę. Ši Sutartis buvo sudaryta notarine tvarka, jai suteiktas notarinis registracijos numeris Nr. 474. Jis Sutarties sudarymo metu dar buvo nepilnametis, manė, kad sudarius Sutartį jis savaime įgyja nuosavybės teisę į Sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, o laikui bėgant, šio turto registracijos klausimas pasimiršo apskritai, kol 2024 m. jis nusprendė pasigilinti ar šis turtas iš tiesų yra įregistruotas kaip jo nuosavybė. Paaiškėjo, kad šis turtas ne tik, kad nėra įregistruotas kaip jo nuosavybė, bet ir Nekilnojamojo turto registre jis apskritai nėra įregistruotas. Dėl to, jo iniciatyva buvo užsakyta ir parengta aptariamo turto kadastrinių matavimų byla. Dalies Sutartyje numatyto turto nebėra išlikę, todėl šioje kadastrinių matavimų byloje aprašyti šie nekilnojamieji daiktai: pastatas-vieno buto gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); pastatas-tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); kitas inžinerinis statinys-šulinys, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau šie trys nekilnojamieji daiktai visi kartu vadinami – Statiniai). Parengus nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylą, jis kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrą su prašymu šiame registre įregistruoti Statinius kaip nekilnojamuosius daiktus, o taip pat jo nuosavybės teisę į juos. Kartu su prašymu jis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrui pateikė Sutartį, o taip pat Joniškio r. sav. administracijos Gataučių seniūnijos 2024-12-16 pažymą dėl pastatų priklausomybės (duomenys neskelbtini) kaimo 1983-1990 metų ūkinių knygų ištraukų kopijas. VĮ „Registrų centras“ nepripažino, jog jis įrodė, kad yra Statinių savininkas, todėl Nekilnojamojo turto registre atsisakė įregistruoti Statinius ir jo nuosavybės teisę į juos. Atsižvelgiant į tai, kad Statinius jis yra įgijęs sąžiningai, jau daugiau kaip 10 metų valdo juos sąžiningai, teisėtai, atvirtai, nepertraukiamai, kaip savus ir vis tik pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra laikomas Statinių savininku, mano, kad pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo turi būti tenkinamas. Visų pirma, jis nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į Statinius kitokiu nei CK 4.47 straipsnio 11 punkte nurodytu būdu. Kaip minėta, faktiškai jis Statiniais naudojasi ir valdo juos dėl to, kad jie jam perleisti Sutarties pagrindu. Nuosavybės teisės į Statinius Sutarties pagrindu jis neįgijo dėl to, kad Sutartis nebuvo užregistruota per tris mėnesius nuo jos sudarymo Joniškio rajono Gataučių apylinkės LTD Vykdomajame komitete, kai ši sąlyga buvo privaloma pagal tuometinio 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1, 2 dalis, 282 straipsnio 2 dalį, o šios sąlygos neįvykdymas lėmė Sutarties nebegaliojimą. Nors tam tikrus archyvinius duomenis jam pavyko gauti, tačiau duomenų apie tai, kad Sutartis per tris mėnesius nuo jos sudarymo būtų buvusi užregistruota Joniškio rajono Gataučių apylinkės LTD Vykdomajame komitete, jam gauti nepavyko. Taigi laikytina, kad nuosavybės teisės į Statinius jis Sutarties pagrindu neįgijo dėl 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo neįvykdymo. Tokios pat nuomonės, remiantis ir papildomais argumentais, laikosi VĮ „Registrų centras“, t. y. ši valstybės institucija jo Statinių savininku nelaiko. Antra, Statiniai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, jie nėra įregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Statiniai apskritai nėra registruoti viešame registre, kas atsispindi iš VĮ „Registrų centras“ raštų. Trečia, jis Statinius įgijo ir valdo sąžiningai, šių nekilnojamųjų daiktų valdymas yra teisėtas, atviras ir jis neturi visiškai jokių duomenų apie tai, kad koks nors kitas asmuo galėtų turėti daugiau teisių į Statinius nei jis, kadangi šiuo turtu, kaip kieno nors nuosavybe, niekas nebuvo susidomėjęs nuo pat Sutarties sudarymo momento. Taigi per 39 metus joks asmuo nėra įgyvendinęs savo galimos nuosavybės teisės į Statinius. Mano, kad ši aplinkybė patvirtina, jog jis pagrįstai save laiko vieninteliu asmeniu, turinčiu teises į Statinius. Jis Statinius valdo teisėtai, kadangi juos įgijo dovanojimo teisinių santykių pagrindu ir juos valdo atvirai, visiškai nesislapstydamas, nes turto apskaitos knygose jo valdytoju įrašytas būtent jis. Taigi, Statinių valdymo faktas buvo išviešintas. Ketvirta, jis Statinius valdo nuo pat Sutarties sudarymo ir šio valdymo laikotarpis yra nepertraukiamas. Tai patvirtina Joniškio r. sav. administracijos Gataučių seniūnijos 1986-1991 ir 1983-1990 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinių knygų išrašai. Statinių valdymas daugiau kaip 10 metų, nepertraukiamai, atsispindi ir iš to, kad jis dar 1990 m. ketino atlikti ūkinio pastato rekonstrukciją, planavo statyti naują gyvenamą namą, o seną – nugriauti. Neabejotina, kad tokių veiksmų galėjo imtis tik toks asmuo, kuris valdo Statinius, laiko juos savais. Šie planai taip ir liko planais, tačiau sudaryti dokumentai, statybos projektai, patvirtina, kad Statinius jis valdo jau daugiau kaip 10 metų, valdo juos kaip savo nuosavybę. Tai patvirtina dar ir tai, kad jis moka su Statiniais susijusius mokesčius. Pavyzdžiui, žemės nuomos mokestis nuo 2006 metų yra sumokamas kasmet ir nėra jokio šio mokesčio įsiskolinimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo E. L. pareiškimą, kuriame prašė civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra, Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais - 1984 m. vasario 29 d. dovanojimo sutarties, Joniškio rajono Gataučių seniūnijos 1986-1991 ir 1983-1990 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinių knygų išrašų, Jonis?kio rajono savivaldybės administracijos Gatauc?iu? seniūnijos paz?ymos de?l pastatu? priklausomybe?s, Statinių kadastrinių matavimų bylos, ūkinio pastato rekonstrukcijos projekto, gyvenamojo namo statybos projekto, deklaracijų ir kvitų de?l z?eme?s nuomos mokesc?io kopijomis nustatyta, kad V. B. pareiškėjui E. L. notariškai patvirtinta sutartimi 1984 m. vasario 29 d. padovanojo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. medinį-mūrinį gyvenamąjį namą, 61 kv. m. bendro naudingo ploto, tvartą-klėtį-molio, medinį garažą, medinę malkinę.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punkte numatyta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas, kuris yra taikomas tada, kai asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, o prašo teismo nustatyti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos. Teismui nustačius šias sąlygas, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms sąlygoms: asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y. daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, daiktas nėra registruotas kito asmens vardu, visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai ir sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įvertinęs faktines aplinkybes, byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina pareiškėjo pozicija, jog pareiškėjas 1984 m. vasario 29 d. dovanojimo sutarties pagrindu nepertraukiamai valdo ir naudojasi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. šį turtą valdo kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai). Šias aplinkybes patvirtina 1984 m. vasario 29 d. dovanojimo sutartis, Jonis?kio rajono savivaldybės administracijos Gatauc?iu? seniūnijos paz?yma de?l pastatu? priklausomybe?s, kiti rašytiniai įrodymai.
Duomenų, kad pareiškėjas būtų užvaldęs Statinius, pažeisdamas kitų asmenų teises, byloje nėra, t. y. asmuo, užvaldydamas daiktą, turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą nei jis. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnis). Pareiškėjas nurodė ir pateikė rašytinį įrodymą, jog teisę gyventi, naudotis gyvenamuoju namu ir pagalbiniais statiniais įgijo 1984 m. vasario 29 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Tačiau Sutarties sudarymo metu pareiškėjas dar buvo nepilnametis ir manė, kad sudarius Sutartį jis savaime įgyja nuosavybės teisę į Sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, o šiuo metu paaiškėjo, kad šis turtas ne tik, kad nėra įregistruotas kaip pareiškėjo nuosavybė, bet ir apskritai nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Laikytina, kad pareiškėjas nekilnojamąjį turtą nuo pat 1984 m. valdo ir juo disponuoja kaip savu. Byloje nėra duomenų, jog Statiniai yra savavališka statyba. Nustatyti, jog turtas buvo valdomas teisėtai, byloje leidžia įrodymai, jog iki šiol nei vienas asmuo nepareiškė pareiškėjui jokių pretenzijų į valdomus statinius ir nėra jokių duomenų apie tai, jog turtas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią. Ši faktinė aplinkybė taip pat patvirtina tai, jog daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas sąžiningai. Apie tai, jog turtas buvo valdomas atvirai, patvirtina pareiškėjo pareiškime išdėstyti paaiškinimai, taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Tai, kad turtas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, paaiškino pareiškėjas, o visas turto valdymas tęsėsi ilgiau nei numatyta CK 4.68 straipsnio l dalyje ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 178 straipsnis).
2025 m. vasario 24 d. viešai paskelbus apie bylos iškėlimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, nebuvo gauta suinteresuotų asmenų pareiškimų, prieštaravimų. Byloje nėra duomenų, kad Statiniai priklauso valstybei ar savivaldybei.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios Nekilnojamojo daikto valdymas atitiko CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytina, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į šiuos statinius, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. pastatą-vieno buto gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą-tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitą inžinerinį statinį-šulinį, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 straipsniai, CK 4.68-4.71 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.22 straipsniu, 4.47 straipsnio 11 punktu, 4.68-4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533, 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas,
nusprendė:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti, kad pareiškėjas E. L., a. k (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. pastatą-vieno buto gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą-tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitą inžinerinį statinį-šulinį, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.