Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei L. S. dėl įpareigojimo nukelti laikinuosius metalinius garažus ir sutvarkyti teritoriją, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. sausio 14 d. nutartimi teismas nutarė civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į šalyje susiklosčiusią nepalankią epideminę COVID-19 (koronaviruso infekcijos) situaciją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 225 straipsnio 7 punktas, 232 straipsnis). Be to, EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pažymėjo, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių asmuo privalo būti išklausytas, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussilav. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Žmogaus Teisnių Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kurios galėjo atleisti teismą nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų būti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccocciav. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį ir EŽTT praktiką, teismas mano, jog protinga, efektyvu ir ekonomiška bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Juolab, kad šalys savo pozicijas yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, adversarinio proceso ir šalių lygiateisiškumo principai įgyvendinti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 30-1418/20 „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo“ nustatė metalinių garažų savininkams iškėlimo iš valstybinės žemės terminą – iki 2020 m. rugsėjo 30 d. įskaitytinai. 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2261/20 „Dėl administracijos direktoriaus 2020-06-18 įsakymo Nr. 30-1418/20 „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo“ įgyvendinimo tvarkos“ buvo nustatyta, kad metalinių garažų savininkams 2020 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 30-1418/20 nustatytas garažų iškėlimo iš valstybinės žemės terminas gali būti pratęsiamas seniūno sprendimu, suderinus su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriumi, kai yra pradėti vykdyti garažo (-ų) nukėlimo darbai, tačiau dėl objektyvių, nuo garažo (-ų) savininko (-ų) nepriklausančių, priežasčių garažo (-ų) nukėlimo darbai negali būti baigti iki nustatyto termino. Nustatyta, kad galutinis su visais pratęsimais garažo (-ų) iškėlimo iš valstybinės žemės terminas negali būti vėlesnis kaip 2020 m. gruodžio 31 d.

Taip pat nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Karoliniškių seniūnija kreipėsi į atsakovę su raginimu nukelti garažus, kuriuo prašė iki 2020 m. rugsėjo 30 d. atlaisvinti ir sutvarkyti užimamą valstybei bei privatiems savininkams priklausantį žemės sklypą: demontuoti garažus bei juose esantį rūsį, apžvalgos duobę bei sutvarkyti žemės sklypo teritoriją, išvežti atliekas. Karoliniškių seniūnija 2020 m. lapkričio 23 d. atliko patikrinimą irnustatė, kad laikinieji metaliniai garažai, priklausantys atsakovei L. S. (garažų Nr. (duomenys neskelbtini)) po Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyto termino nebuvo nukelti.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad jai priklausantys garažai yra pastatyti valstybinėje žemėje, o ieškovė nėra valstybinės žemės patikėtinė ir dėl to neturi įgaliojimų spręsti dėl atsakovei priklausančių garažų stovėjimo teisėtumo ar reikalauti nukelti atsakovei priklausančius garažus. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalis nustatyta, kad laikinas statinys (t. y. ir metaliniai garažai) – tai statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą.Laikinasis statinys nugriaunamas, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas – per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą(Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktas).Kadangi institucijos, kuri išdavė leidimus statyti laikinus metalinius garažus (Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto) nebėra, atitinkamas teises pateikti reikalavimą nugriauti laikinus statinius, perėmė savivaldybės (1992 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimo ir papildymo ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios valstybinės valdžios institucijos pavadinimo pakeitimo“, Aukščiausioji Taryba buvo pavadinta Lietuvos Respublikos Seimu, vietinės liaudies deputatų tarybos – savivaldybių tarybomis (ši nuostata įsigaliojo 1992 m. lapkričio 25 d.). Šias aplinkybes atsiliepime pripažino ir valstybinės žemės patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Taigi, būtent ieškovė, būdama Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto teisių perėmėja, turi teisę reikšti reikalavimą dėl laikinų statinių nukėlimo nuo valstybinės žemės; todėl laikytina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė civilinėje byloje yra tinkama.

Pagal CK 6.562 straipsnio 1 dalies 1 punktą, žemės nuomos sutartis baigiasi, kai sueina nuomos terminas. CK 6.559 straipsnyje nurodyta, jog žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Byloje nėra duomenų apie viešame registre įregistruotą juridinį faktą, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas šiuo metu išnuomotas atsakovei ir tokia nuomos sutartis galioja (CPK 178 straipsnis). Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Atsakovės naudojimasis ieškovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, nenukeliant ir nedemontuojant laikinų metalinių garažų, pripažįstamas neteisėtu ir tai laikytina ieškovės (žemės sklypo savininkės) teisių pažeidimu. Ieškovė neturi galimybės disponuoti nuosavybe, todėl ji turi teisę reikalauti, kad atsakovė savo lėšomis nukeltų (demontuotų) nurodytus metalinius garažą iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (CK 4.98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, atsakovė įpareigotina savo lėšomis nukelti metalinius garažus, Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažams tekusią teritoriją.

Atsakovė kartu su atsiliepimu teismui pateikė 2021 m. sausio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus raštą „Dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo“ Nr. 49SD-199-(14.49.104.), kuriuo atsakovė įpareigota pašalinti valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbtini), esančius jai priklausančius metalinius garažus, juose esantį turtą bei sutvarkyti teritoriją (išvežti likusias statybines, buitines bei kitas statybines atliekas) iki 2021 m. birželio 30 d. Atsižvelgiant į tai, terminas minėtiems veiksmams atlikti nustatytinas iki 2021 m. birželio 30 d.

CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, ieškovei išaiškintina, kad atsakovei iki 2021 m. birželio 30 d. savo lėšomis nenukėlus metalinių garažų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir/arba nesutvarkius garažams tekusios teritorijos, leidžiama ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nukelti metalinius garažus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažams tekusią teritoriją, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės L. S.

Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. birželio 30 d. savo lėšomis nukelti metalinius garažus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažams tekusią teritoriją.

Neįvykdžius atsakovei L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. birželio 30 d. teismo sprendimo, leisti ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, j. a. k. 188710061, nukelti metalinius garažus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažams tekusią teritoriją, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės L. S., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Apmokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.