- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-08-06
- Bylos Nr.
- 1-2734-716/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-01361-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- B. J.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs B. J., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis B. J., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsituokęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 223 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
B. J. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t.y. jis nuo 2011 m. vasario 8 d. būdamas UAB „P. S.” (įmonės kodas B. J., (duomenys neskelbtini) reg. B. J., (duomenys neskelbtini), Vilnius) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, bei buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 8 d. iki 2013 m. spalio 4 d. neorganizavo UAB „P. S.“ buhalterinės apskaitos taip, kad būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos, susijusios su turto, įsipareigojimų pasikeitimu: bendrovės įsiskolinimas darbuotojams – 52 156,99 Lt (2011 metais – 13 854,40 LT ir 2012 metais – 38 302,59 Lt) į apskaitą neįrašytas, iš banko sąskaitos (eurais) grynais pinigais išimti 4 750 EUR, bendrovės kasoje apskaityti litais 4750 Lt, dėl to 11 650,80 Lt į bendrovės kasos pajamas įrašyti nebuvo, iš banko sąskaitos, 2013 metais, grynais pinigais išimti 4 879 Lt UAB „P. S.“ bendrajame žurnale, kurio pagrindu sudaroma finansinė atskaitomybė, neapskaityti, tuo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 punkto reikalavimas nurodantis, kad į apskaitą būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2011 m. vasario 8 d. iki 2013 m. spalio 4 d.
Tyrimo metu apklaustas B. J. parodė, kad kad jokių dokumentų jis niekada neturėjo ir neturi, visi dokumentai visada būdavo pas buhalterę S. J. iš kurios, administratorius V. G. ir paėmė, ką paėmė be jo žinios, jis nežino.
Papildomai apklausiamas B. J. parodė, kad nuo 2011 metų buvo UAB „P. S.“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku. UAB „P. S.“ buhalterinę apskaitą tvarkė S. J., pagal dokumentus, kuriuos jai pateikdavo jis, Personalo skyriaus vadovė I. B., Personalo skyriaus administratorė R. D., Juridinio skyriaus vadovė A. L., Projektų vadovė V. T.. S. J. dirbo savo namuose. Visi įmonės dokumentai buvo saugojami pas S. J. namuose. Prieš jam tampant UAB „P. S.“ direktoriumi, įmonei vadovavo A. Z.. Kai jis tapo direktoriumi, ar jis pasirašė įmonės dokumentų, turto priėmimo - perdavimo aktą, jis neprisimena, mano, kad pasirašė. Kas buvo UAB „P. S.“ kasininkas, jis neprisimena. UAB „P. S.“ veikla buvo pastatų priežiūra ir administravimas, transporto paslaugos, transporto nuoma. Vykdant pastatų priežiūros ir administravimo veiklą, įmonė UAB „P. S.“, Vilniuje įmonės UAB „M. p.“, UAB „O.“ statė Perkūnkiemio mikrorajone gyvenamuosius, komercinius pastatus, o UAB „P. S.“ statomuose namuose pagal pasirašytas sutartis, vykdė pastatų priežiūrą ir administravimą. Pastatų administratoriumi dirbo UAB „P. S.“ darbuotojas O. S., kuris, reikalui esant, iškviesdavo UAB „P. S.“ stalių A. Z., santechniką (vardo, pavardės neprisimena), valytoją M. J.. Kuo dirbo įmonėje UAB „P. S.“ E. Č., jis nežino. A. K. dirbo santechniku, R. L. dirbo vairuotoju - ekspeditoriumi, S. M. dirbo vertėja, V. P. dirbo santechniku, D. S. dirbo vairuotoju, Č. U. dirbo vairuotoju, A. V. dirbo Personalo skyriuje (pareigų neatsimena), Kuo dirbo P. Z., jis neatsimena. Išvardintus asmenis jis priėmė į darbą pasirašydamas su jais darbo sutartis. Vykdant transporto paslaugų veiklą, įmonė UAB „P. S.“ turėdama vieną krovininį automobilį, autobusą ir 4 - 5 lengvuosius automobilius, juos (be vairuotojų) nuomodavo fiziniams asmenims. Jis pats važinėjo automobiliu VW Phaeton, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nuomojant transportą kartais pasirašydavo nuomos sutartis, kitais atvejais už nuomą S. J. išrašydavo sąskaitas faktūras. Dėl transporto nuomos fiziniai asmenys telefonu kreipdavosi į jį, R. D., I. B., S. J.. UAB „P. S.“ internetiniame tinklalapyje buvo nurodyti darbuotojų mobilieji telefonai, kuriais skambindavo asmenys norėdami išsinuomoti transportą. Tinklalapyje buvo nurodyta, kad teikiama transporto nuomos paslauga. Nebuvo išskirto telefono numerio, konkrečiai dėl transporto nuomos paslaugos. Įmonės automobiliai būdavo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „I.“ aikštelėje. UAB „P. S.“ vairuotojai prižiūrėdavo automobilius, juos plaudavo, pristatydavo automobilį asmeniui, kuris jį išsinuomodavo, po to - pasiimdavo. Atsiskaitymas už transporto nuomą būdavo pavedimu per banką į įmonės UAB „P. S.“ sąskaitą, jeigu atsiskaitydavo grynais, pinigus paduodavo vairuotojui, o buhalterė S. J. išrašydavo sąskaitą faktūrą arba kasos pajamų orderį. Grynus pinigus vairuotojai atiduodavo buhalterei. Buhalterė dokumentus išrašydavo prieš pasiimant automobilį. Vairuotojai imdami grynus pinigus turėdavo su savimi išrašytus dokumentus. Jis niekada nedirbo kompiuteriu ir jokių dokumentų kompiuteriu nerašė. Visus įmonės dokumentus kompiuteriu rašydavo buhalterė S. J.. Duomenis, kuriuos reikia įrašyti, buhalterei duodavo Personalo skyriaus darbuotojai, taip pat - jis. Įmonės ofisas buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur dirbo I. B., R. D., A. L., V. T.. Vėliau ofisas išsikėlė į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „G.“ pastate. Dokumentus jis pasirašydavo pas S. J. namuose. Su darbuotojais būdavo atsiskaitoma pavedimu arba grynais pinigais. Visus pavedimus atlikdavo buhalterė S. J., grynais pinigais atlyginimus darbuotojams išmokėdavo S. J., R. D. ir jis. Jis atlyginimus mokėdavo (duomenys neskelbtini), esančiame įmonės ofise, R. D. važiuodavo į Perkūnkiemį, kur išmokėdavo atlyginimus, S. J. - savo namuose arba ofise. Į klausimą kodėl nėra darbuotojų parašų kasos išlaidų orderiuose, kuriuose nurodyta, kad išmokami darbuotojams atlyginimai, jis atsakyti negali, to reiktų klausti buhalterės. Kiek prisimena, nebuvo nė vieno darbuotojo nusiskundimo, kad neišmokėti atlyginimai, visiems darbuotojams buvo išmokėti atlyginimai. Kodėl kai kuriose darbo sutartyse nėra darbuotojų parašų, jis nežino, paaiškinti negali, apie tai turėtų paaiškinti buhalterė. Buhalterė S. J. siųsdavo pranešimus apie darbuotojus į Sodrą (t. 8, b. l. 129 - 130).
Įtariamuoju apklausiamas B. J. parodė, kad sutinka su jam pareikštu įtarimu, kad būdamas UAB „P. S.“ vadovu ir būdamas atsakingu už įmonės tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą bei buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, netinkamai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko į buhalterinę apskaitą nebuvo tinkamai įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, nurodyti jam pareikštame įtarime. Dėl to nuoširdžiai gailisi (t. 8, b. l. 139).
Liudytoja S. J. tyrimo metu parodė, kad nuo 2011 metų vasario iki 2013 metų rugsėjo 23 d. dirbo UAB „P. S.“ buhaltere. Nuo 2014 metų sausio ji buvo atleista iš darbo. Savo darbus (buhalterinius) visada atlikdavo savo namuose, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Visi 2011 m. ir 2012 m. dokumentai susiję su UAB „P. S.“ buvo pas ją namuose. Ar jos direktorius B. J. kokius nors dokumentus turėjo savo bendrovės buveinėje, ji tikrai nežino, net nežino kur jo buveinė randasi. 2013 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „P. S.“ buvo iškelta bankroto byla. 2013 m. lapkričio 6 d. administratoriui V. G. perdavė visus 2011 m. Ir 2012 m. dokumentus susijusius su UAB „P. S.“. Tiksliau, jis pas ją atėjo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir paėmė visus dokumentus. Dokumentų sąrašą prideda prie apklausos.
Papildomai S. J. tyrimo metu parodė, kad nuo 2011 metų vasario dirbo UAB „P. S.“ buhaltere. 2012 metų spalio mėnesį parašė prašymą, kad ją atleistų iš buhalterės pareigų. Įmonės dokumentai liko pas ją namuose, nes B. J. buvo nuolat kažkur išvykęs iš Lietuvos ir neatvažiavo pasiimti dokumentų. 2013 metų balandį UAB „P. S.“ direktorius B. J. atvažiavo pas ją ir ją įkalbinėjo, kad ji sudarytų įmonės balansą už 2012 metus, todėl nuo 2013 m. gegužės 21 d. pradėjo dirbti UAB „P. S.‘" vyr. finansininke. Dirbdama UAB „P. S.“ buhaltere dirbdavo savo namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. B. J. kiekvieno 2011 metų mėnesio pabaigoje atveždavo dokumentus, o 2012 metais B. J. jai dokumentus pateikdavo nereguliariai ir ne visus. B. J. jai sakė, kad dokumentai yra pas jį. Ji negalėjo sudaryti 2012 metų balanso, nes neturėjo visų buhalterinių dokumentų. 2013 metų pradžioje B. J. jos prašė, kad ji sudarytų 2012 metų balansą, tačiau visų buhalterinių dokumentų B. J. jai nepateikė. Ji sudarė 2012 metų balansą pagal tuos dokumentus, kuriuos ji turėjo. Kur buvo UAB „P. S.“ ofisas, ji nežino. 2013 metų rugsėjo mėnesį pradėjus UAB „P. S.“ bankroto bylą, 2013 m. lapkričio 6 d. bankroto administratorius V. G. atvažiavęs pas ją namo, pasiėmė visus turėtus UAB „P. S.“ dokumentus. Pasirašė 2013 m. lapkričio 6 d. įmonės dokumentų priėmimo - perdavimo aktą. UAB „P. S.“ veikla buvo automobilių remontas. Pagal dokumentus, kuriuos jai pateikdavo B. J., jokia kita veikla UAB „P. S.“ neužsiėmė. Įmonėje 2011 metais dirbo apie 3 žmones, o 2012 metais dirbo apie 10 žmonių. Darbuotojams atlyginimus mokėdavo B. J., ji tik sudarydavo atlyginimų žiniaraščius pagal darbo sutartis. UAB „P. S.“ kasininkas buvo B. J.. 2012 metais, pagal dokumentus, kasoje nebuvo pinigų. Kasos dokumentus jai pateikdavo B. J.. B. J. jai nurodė, kad ji sudarytų atlyginimų darbuotojams išmokėjimo žiniaraščius be parašų, pagal darbo sutartis, o po to jis paėmęs be parašų žiniaraštį, grąžins jai su parašais, tačiau tarp UAB „P. S.“ dokumentų nėra žiniaraščių ir kitų atlyginimų išmokėjimo dokumentų su atlyginimų gavėjų parašais. Ar realiai B. J. išmokėdavo sumas, kurios būdavo nurodytos atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, ji nežino. Atlyginimus mokėdavo jis. B. J. jai pateikdavo darbuotojų darbo sutartis, ji sudarė darbo sutarčių registrą. Kai kurios sutartys buvo be darbuotojų parašų. B. J. jai sakė, kad pateiks su parašais, tačiau nepateikė. Pranešimus Sodrai siųsdavo ji. Bankinius pavedimus atlikdavo ji, B. J. nurodymu. Kadangi B. J. žadėdavo pateikti jai visus dokumentus su parašais, tačiau nepateikdavo jų, todėl 2012 metų spalį ji jam pasakė, kad išeina iš darbo. 2012 metų birželio mėnesį iš UAB „P. S.“ sąskaitos banke išgryninus 4750 eurų, ji sąskaitos 2711 apyvartoje nurodė, kad išgryninta buvo 4750 litais, tai yra jos padaryta klaida, kurios ji nepastebėjo. Kad UAB „P. S.“ turėjo sąskaitą banke „Danske bank“, ji nieko nežinojo, apie tai jai B. J. nesakė, todėl ir nėra buhalterinėje apskaitoje apskaityti pinigų išėmimai iš „D. b.“ sąskaitos. Ji žinojo, kad tik banke AB „S.“ buvo UAB „P. S.“ sąskaita. Ji patvirtina, kad jokių pinigų darbuotojams nemokėjo. Ji kasos pinigų neturėjo, turėjo tik buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos jai pateikdavo B. J.. Ji B. J. nurodymu, iš UAB „P. S.“ banko sąskaitos pervesdavo Sodrai, kitus mokėjimus. Atlyginimus mokėdavo tik B. J.. Atlyginimą sau ji pati pervedė iš banko sąskaitos. Banko generatorių turėjo ji ir B. J.. Ji su B. J. jokiam UAB „P. S.“ administruojamame pastate nebuvo. Ji nežinojo, kad UAB „P. S.“ administruoja kokį nors pastatą, jai B. J. tik minėjo, kad jis statosi ofisą, tačiau kur jis statė ofisą, ji nežino.
Papildomai S. J. tyrimo metu a parodė, kad jai dirbant buhaltere bei vyr. finansininke įmonėje UAB „P. S.“, kai įmonei vadovavo B. J., visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nuo 2011 metų, buvo saugomi pas ją, jos namuose. Kur buvo saugomi buhalterinės apskaitos dokumentai iki 2011 metų, ji nežino. Buhalterinės apskaitos dokumentus ji rašydavo kompiuteriu lietuvių kalba. Ji lietuviškai kalba silpnai, tačiau buhalterinę apskaitą vesti ir buhalterinius dokumentus lietuvių kalba moka rašyti. Visus einamus buhalterinės apskaitos dokumentus ji rašydavo pagal B. J. nurodymus. Jis atvažiavęs pas ją į namus pateikdavo asmens dokumentų kopijas, pagal kurias ji surašydavo darbo sutartis su darbuotojais, priimamais į UAB „P. S.“. Pačių darbuotojų ji nematė. Į Sodrą ji siųsdavo pranešimus apie įdarbintus asmenis. B. J. jai vis žadėdavo, kad bus darbuotojų parašai, tačiau niekas nepasirašydavo. Būdavo, kad B. J. pasiimdavo surašytas darbo sutartis ir grąžindavo jai su asmenų parašais. Darbuotojams atlyginimų ji niekada nemokėjo, atlyginimus mokėdavo grynais pinigais B. J.. UAB „P. S.“ kasininkas buvo B. J.. Pirmais metais B. J. pasiimdavo jos surašytus atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius, žadėdamas grąžinti su parašais, tačiau su parašais jis jai negrąžino jokių dokumentų apie atlyginimo išmokėjimus. Buvo jis paėmęs darbo sutartis, kurias po to jai grąžino. Ji nematė, kad B. J. pasirašytų už kitus darbuotojus, imituodamas jų parašus ir apie tai nieko nežino. Per banką atlyginimus, avansus mokėdavo tik B. J., ji nemokėjo atlyginimų niekam, nes jai taip pasakė B. J., kad atlyginimus mokės jis pats. Visus mokėjimus pagal pirkimo sąskaitas faktūras per banką mokėdavo pats B. J.. Jis turėjo sąskaitos kodų generatorių. 2011 m. gegužės 16 d. už balandžio mėnesį atlyginimą ji pervedė pati sau, kadangi B. J. jai leido. Kitų atlyginimų ir mokėjimų pervesti jis jai neleido. Apie tai, kad 2011 m. gegužės 16 d. pati atliko pervedimą, sprendžia iš to, kad pavedime yra smulkiai aprašytas pinigų pervedimo tikslas - jos vardas, pavardė, sąskaitos numeris, žodžiai „darbo užmokestis už balandžio mėn. 2011 m.“ nurodytas kortelės numeris. B. J. niekada taip nerašydavo, jis rašydavo labai trumpai, pavyzdžiui 2011 m. birželio 9 d. atliktas B. J. pinigų pervedimas D. S., nurodytas jo sąskaitos numeris ir parašyta „darbo užmokestis – avansas“. Pardavimo sąskaitas faktūras, visus kasos dokumentus (kasos išlaidų orderius, kasos pajamų orderius) ji išrašydavo B. J. nurodymu. Jis jai pasakydavo kokius dokumentus, kam ir kokiai sumai reikia išrašyti. Niekas kitas jai jokių duomenų neteikdavo, joks kitas UAB „P. S.“ darbuotojas nenurodydavo jai kokius dokumentus, kokiai sumai ir kokiems asmenims išrašyti. Pavyzdžiui, PVM sąskaitos faktūros fiziniams asmenims už transporto nuomą, B. J. jai telefonu arba atvažiavęs pas ją, pasakydavo kam ir kokiai sumai reikia išrašyti sąskaitą faktūrą. Jokių sutarčių dėl transporto nuomos ji nėra mačiusi, B. J. jai visada sakydavo, kad pas jį viskas yra ir kad ji nepergyventų. B. J. jai sakė, kad yra UAB „P. S.“ ofisas, tačiau ji nežino kur jis buvo ir niekada ten nebuvo. Ji A. Z. jokių atlyginimų, pinigų nėra niekada mokėjusi. Ji nematė nė vieno darbuotojo, išskyrus B. J., kuris atvažiuodavo pas ją į namus. Ji B. J. sakydavo, kad trūksta parašų, B. J. jai žadėdavo pateikti dokumentus su darbuotojų parašais, tačiau jis jai nepateikė dokumentų su darbuotojų parašais. Apie Perkūnkiemyje UAB „P. S.“ administruojamus pastatus, ji nieko nežinojo ir niekada ten nėra buvusi. Niekas jai jokių grynų pinigų neduodavo už UAB „P. S.“ paslaugas. Už jokią transporto nuomą jai nei pirkėjai, nei įmonės darbuotojai neduodavo grynųjų pinigų. Visus grynuosius pinigus turėdavo B. J.. Dėl įmonės įsigyjamo turto, kurį ji apskaitė registruose, t.y. įrankiai, kompiuteris, automobiliai, kitas turtas, ji apskaitydavo pagal B. J. pateiktus prekių įsigijimo dokumentus. Kodėl nėra buhalterinėje apskaitoje turto įsigijimo dokumentų, paaiškinti negali. Prisimena, kad B. J. pasiimdavo kai kuriuos buhalterinės apskaitos dokumentus ir negrąžindavo, galimai pasiimdavo ir turto įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Visus pinigų išgryninimus iš banko sąskaitos atliko B. J., ji niekada neturėjo įmonės grynųjų pinigų.
Liudytojas V. G. tyrimo metu parodė, kad 2013 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „P. S.“ buvo iškelta bankroto byla, kuri įsiteisėjo 2014 m. sausio 10 d., bankroto administratoriumi buvo buvo paskirta UAB „J. G.“, įgaliotas asmuo buvo paskirtas jis. UAB „P. S.“ buhalterė S. J. nurodė, kad atidavė visus turimus dokumentus, kokius ji turėjo.
Iš specialisto išvados matyti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 8 d. iki 2013 m. spalio 4 d. UAB „P. S.“ buhalterinės apskaita nebuvo organizuota taip, kad būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos, susijusios su turto, įsipareigojimų pasikeitimu: bendrovės įsiskolinimas darbuotojams – 52 156,99 Lt (2011 metais – 13 854,40 LT ir 2012 metais – 38 302,59 Lt) į apskaitą neįrašytas, iš banko sąskaitos (eurais) grynais pinigais išimti 4 750 EUR, bendrovės kasoje apskaityti litais 4750 Lt, dėl to 11 650,80 Lt į bendrovės kasos pajamas įrašyti nebuvo, iš banko sąskaitos, 2013 metais, grynais pinigais išimti 4 879 Lt UAB „P. S.“ bendrajame žurnale, kurio pagrindu sudaroma finansinė atskaitomybė, neapskaityti, tuo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 punkto reikalavimas nurodantis, kad į apskaitą būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.
Iš specialisto išvados matyti, kad laikotarpiu 2011 - 2013 m. UAB „P. S.“ buhalterinė apskaita nebuvo organizuota taip, kad būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos, susijusios su turto, įsipareigojimų pasikeitimu: bendrovės įsiskolinimas darbuotojams – 52 156,99 Lt (2011 metais – 13 854,40 LT ir 2012 metais – 38 302,59 Lt) į apskaitą neįrašytas, iš banko sąskaitos (eurais) grynais pinigais išimti 4 750 EUR, bendrovės kasoje apskaityti litais 4750 Lt, dėl to 11 650,80 Lt į bendrovės kasos pajamas įrašyti nebuvo, iš banko sąskaitos, 2013 metais, grynais pinigais išimti 4 879 Lt UAB „P. S.“ bendrajame žurnale, kurio pagrindu sudaroma finansinė atskaitomybė, neapskaityti, tuo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 punkto reikalavimas nurodantis, kad į apskaitą būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 - 2013 m.
Motyvuojamoji dalis
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus pripažįsta, kad B. J. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nes būdamas UAB „P. S.” direktoriumi būdamas atsakingu už tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, bei buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą neužtikrino, kad į buhalterinę apskaitą būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2011 m. vasario 8 d. iki 2013 m. spalio 4 d. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai, specialisto išvados ir nustatytos ūkinės – finansinės operacijos. Minėtų įrodymų visumos pagrindu teismas pripažįsta B. J. kaltu, o B. J. veiksmus teisingai kvalifikuotus pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamajam už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad B. J. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis B. J. neprieštarauja (t. 8, b. l. 151 - 152).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
B. J. pirmą kartą nusikalto finansų apskaitos srityje, jis baustas administracine tvarka, dirbantis, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Všį Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 8, b. l. 90, 91). Įvertinęs visus reikšmingus duomenis teismas pripažįsta, kad B. J. yra pakaltinamas ir būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, turinį ir pavojingumą, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus B. J. prokuroro prašomo dydžio baudą, kuri atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatas.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendė:
B. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir skirti 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti B. J. galutinę 20 MGL (735,20 Eur) dydžio baudą.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus CD diskus palikti saugoti su bylos medžiaga.
Kaltinamasis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.