- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- 1-66-373/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46980-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Dumskienė
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Civilinis ieškovas
- A. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, pensininkas, teistas (duomenys neskelbtini): 1) 2012-02-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 145 str. 1 d., 245 str. 6 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui; 2) 2014-10-14 pagal LR BK 145 str. 1 d. viešaisiais darbais 4 mėn. laikotarpiui, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, 2015-03-10 nutartimi likę neatlikti 120 valandų trukmės viešieji darbai pakeisti į 20 parų arešto, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. 2017 m. rugsėjo 12 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), A. K. priklausančio gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas psichologinį smurtą prieš nukentėjusiąją grasino ją nužudyti ar jai sunkiai sutrikdyti sveikatą, sudarydamas nukentėjusiajai A. K. realų ir pakankamą pagrindą bijoti, akivaizdžiai leisdamas suprasti, kad šis grasinimas gali būti realiai įvykdytas, t. y. pagriebęs nuo stalo virtuvinį peilį, laikydamas jį nukentėjusiajai prieš veidą ir grasindamas „aš tave, k..., užmušiu, ne su peiliu, o su šakutėmis išbadysiu akis, nes tu esi k..." grasino nužudyti A. K. ar jai sunkiai sutrikdyti sveikatą.
V. Š. buvo kaltinamas tuo, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), A. K. priklausančio gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su sugyventine A. K. metu, tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu smogdamas nukentėjusiajai A. K. į veidą ir ne mažiau kaip po vieną kartą kumščiu trenkdamas nukentėjusiajai į dešinįjį ir kairįjį šonus, sukėlė jai fizinį skausmą,
Kaltinamasis V. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017-09-12 dienos metu su sugyventine A. K., su kuria kartu gyvena daugiau kaip 10 metų, jos namuose girtavo. Jis nukentėjusiajai kumščiais smūgių nesudavė ir jai peiliu negrasino.
Kaltinamasis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-09-12 dienos metu su sugyventine A. K. jos namų virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Nuo išgerto alkoholio kiekio labai apsvaigo, todėl gerai nepamena tos dienos įvykių. Dėl ko tarp jo ir A. K. išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas negali pasakyti, nepamena. Galimai, būdamas piktas ant sugyventinės (kartais jam išgėrus alkoholio užeina pyktis be priežasties), sudavė A. K. smūgius kumščiu į įvairias kūno vietas bei pagriebęs nuo stalo peilį jai pagrasino, tačiau ką jai sakė, kaip grasino laikydamas rankose peilį, neatsimena dėl didelio girtumo (b.l.73).
Kiti byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusi A. K. parodė, kad su kaltinamuoju, su kuriuo kartu gyvena apie 17 metų, girtavo jos namuose ir susipyko. V. Š. paėmė virtuvėje ant stalo buvusį peilį, sakydamas, kad ją papjaus. Kaltinamasis jai, sėdinčiai ant lovos, trenkė kumščiu į šoną, o paskui pastūmė. Ji dėl kaltinamojo veiksmų jautė fizinį skausmą. Ji atsistojo arčiau stalo, o kaltinamasis stvėrė peilį ir sakė, kad papjaus, šakute išbadys akis. Ji kaltinamojo grasinimų bijojo. Prašo priteisti iš V. Š. 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusi A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-09-12 apie 14.00 val. jos namuose, virtuvėje, per išgertuves įvykusio žodinio konflikto metu sugyventinis V. Š. priėjęs prie jos, sėdėjusios ant lovos, smogė vieną kartą kumščiu jai į kairę veido pusę ir po vieną kartą kumščiu trenkė į dešinįjį ir kairįjį šonus. Po šių smūgių ji pajuto fizinį skausmą. V. Š. pagriebė ant virtuvinio stalo buvusį buitinį peilį, atsistojo priešais ją, tebesėdėjusią ant lovos, ir laikydamas peilį jai prieš veidą pagrasino nužudyti sakydamas "aš tave, k..., užmušiu" ar ją sunkiai sužaloti sakydamas, kad "ne su peiliu, o su šakutėmis išbadysiu akis, nes tu esi k...". Ji šių V. Š. grasinimų išsigando ir bijojo, kad jis ką nors jai padarys, nes jau keletą kartų sugyventinio buvo sužalota, sumušta. Po V. Š. grasinimų ji atsikėlė nuo lovos ir išėjo iš namų į kiemą, kur suradusi sūnų A. K. jam pasakė apie grasinimą (b.l. 37-38, 44).
Nukentėjusi A. K. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. (b.l. 51-57).
Liudytojas A. K. parodė, kad jam sugrįžus namo, motina A. K. pasakė, jog ją primušė V. Š.. Ji buvo išsigandusi, sakė, kad jai grasino peiliu ir norėjo akis šakute išdurti. Nukentėjusioji tuo metu jam nesakė, kad V. Š. sudavė smūgius. Praėjus kuriam laikui ji pasakė, kad V. Š. sudavė jai į šoną ir kad jai šoną skauda. Jis nukentėjusios veide sužalojimų nematė.
Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-09-12 apie 14 val. jo motina A. K. savo sodybos kieme jam pasakė, kad V. Š. ją nori peiliu nužudyti, išdurti akis. Apie tai, kad jos atžvilgiu tą dieną V. Š. naudojo fizinį smurtą - sudavė jai kumščiu kelis kartus į įvairias kūno vietas - motina jam nesakė. Tuo metu ant motinos kūno, veido, nematė jokių smurto žymių (b.l. 59).
Liudytojas D. K. parodė, kad jis, kaip policijos pareigūnas, 2017-09-12 14 val. buvo nuvykęs pagal A. K. pranešimą, kad V. Š. grasino peiliu nužudyti A. K.. Nukentėjusioji paaiškino, kad V. Š. stovėdamas prieš ją apie metro atstumu grasino jai peiliu sakydamas, kad ją nužudys. Nukentėjusioji teigė, kad ji labai išsigando ir buvo įsitikinusi, kad kilo reali grėsmė jos gyvybei. Kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo akivaizdžiai neblaivūs. Nukentėjusi nesakė, kad kaltinamasis būtų naudojęs prieš ją fizinį smurtą. Ant jos kūno sužalojimo žymių nesimatė.
Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-09-12, 14.14 val. pagal pranešimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme pasitiko A. K., kuris paaiškino, kad kieme sutikta motina jam pasakiusi, jog girtas patėvis V. Š. grasino peiliu ją užmušti. Kartu su A. K. užėjus į namus, virtuvėje, ant lovos pamatė sėdinčią A. K., kuri buvo labai girta. Buvo matyti, kad ji susijaudinusi, bet kad būtų išsigandusi - nepastebėjo. A. K. paaiškino, kad 2017-09-12 apie 14 val., jos namuose, virtuvėje, išgertuvių metu V. Š. kilus žodiniam konfliktui pagriebė ant stalo buvusį peilį ir atsistojęs prieš ją, laikydamas peilį apie 1 m atstumu jai nuo veido, pagrasino nužudyti sakydamas "aš tave, k..., užmušiu". Nukentėjusioji paaiškino, kad V. Š. grasinimų ji išsigandusi, nes buvusi ne kartą jo sumušta. A. K. paklausus ar V. Š. minėtą dieną sudavė smūgius, sukėlė fizinį skausmą, ji teigė, jog jos atžvilgiu sugyventinis nesmurtavo. Ant A. K. kūno, veido jokių smurto žymių nebuvo. A. K. parodė virtuvėje ant stalo buvusį virtuvinį peilį ir teigė, kad jį laikydamas rankoje V. Š. grasino ją nužudyti. V. Š. dėl girtumo nesugebėjo nieko paaiškinti apie grasinimą A. K. (b.l. 61).
Liudytojas K. M., policijos pareigūnas, parodė, kad 2017-09-12 su D. K. buvo nuvykę į A. K. sodybą. Juos pasitiko A. K. ir paaiškino, kad sugyventinis skriaudžia jo motiną, grasina papjauti peiliu. A. K., kuri buvo neblaivi, aiškino, kad V. Š. jai grasino peiliu. Ant nukentėjusios veido sužalojimų nepastebėjo.
Liudytojas K. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. K. buvo labai girta, buvo matyti, kad ji susijaudinusi. Ji paaiškino, kad V. Š. konflikto metu pagriebė virtuvėje ant stalo buvusį peilį ir atsistojęs prieš ją, laikydamas peilį apie 1 m atstumu jai nuo veido, pagrasino nužudyti sakydamas „aš tave, k..., užmušiu“. A. K. paklausus ar V. Š. jai sudavė smūgius, sukėlė fizinį skausmą, ji teigė, jog jos atžvilgiu sugyventinis nesmurtavo ( b.l. 63).
Liudytojas A. M. parodė, kad 2017-09-12 įvykių A. K. namuose nematė, nes ten nebuvo. Pas jį buvo atėjęs A. K. ir sakė, kad policija išvežė V. Š., nes jis su peiliu šokinėjo.
Iš 2017-09-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad A. K. gyvenamajame name, virtuvėje, ant stalo rastas buitinis peilis (b.l. 8-13).
Garso ir vaizdo įrašai patvirtina, kad 2017-09-12 A. K. pranešė Bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC), jog V. Š. smurtavo prieš jo motiną A. K. (b.l. 22-24).
Kaltinamasis nepripažino smurtavę prieš nukentėjusiąją bei grasinęs ją nužudyti.
V. Š. kaltinamas tyčia ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu smogęs nukentėjusiajai A. K. į veidą ir ne mažiau kaip po vieną kartą kumščiu trenkęs jai į dešinį ir kairį šonus, sukeldamas jai fizinį skausmą. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad, laikydamas rankoje virtuvinį peilį nukentėjusiajai prieš veidą, grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji pareiškime policijai (b.l.6) ir apklausiama liudytoja (b.l.37-38) nurodė, kad V. Š. atkišęs prieš ją virtuvinį peilį grasino užmušiąs. Ji nurodė, kad V. Š. fizinio smurto prieš ją nenaudojo, jos nemušė. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, virtuvėje, kurioje girtavo A. K. ir V. Š., ant stalo, prie kurio jie sėdėjo, rastas peilis (b.l.8-13). A. K. teigė, kad būtent šiuo peiliu kaltinamasis jai grasino. Liudytojas A. K., kuris pagal nukentėjusios pasakojimą apie kaltinamojo jos atžvilgiu atliktus veiksmus, 2017-09-12, 14.12 val. skambino į BPC ir pranešė apie įvykį, operatoriaus paklaustas ar reikia greitosios pagalbos atsakė, kad nereikia, nes nebuvo smurto (b.l.29-30). Policijos pareigūnai liudytojai D. K. ir K. M., kurie pagal iškvietimą buvo nuvykę pas A. K., parodė, kad nukentėjusioji teigė, jog V. Š. grasino jai peiliu sakydamas, kad ją nužudys, tačiau paklausus ar kaltinamasis sudavė jai smūgius, sukėlė fizinį skausmą, ji teigė, jog jis fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Pareigūnų teigimų ant nukentėjusios veido, kūno jokių smurto žymių nebuvo. Liudytojai D. K. ir K. M. parodė, kad ir nukentėjusios sūnus A. K. jiems nurodė tik tą aplinkybę, kad motina jam sakiusi, jog V. Š. grasinęs jai peiliu. Liudytojas A. M. parodė, kad A. K. jam sakęs, jog policija išvežė V. Š., nes jis su peiliu šokinėjo.
Nukentėjusi A. K. apie tai, kad V. Š. jai kumščiu sudavė vieną smūgį į veido kairę pusę ir ne mažiau kaip du kartus kumščiu trenkė į dešinį ir kairį šonus, sukeldamas fizinį skausmą, pradėjo teigti tik 2017-09-20 apklausos metu ir po jos sekusio parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l.44, 51-57). Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje nurodė kiek kitokį kaltinamojo prieš ją vartoto smurto pobūdį teigdama, kad jis šėrė kumščiu jai į šoną ir pastūmė.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje surinktus įrodymus nėra galimybės kategoriškai teigti, kad kaltinamasis vartojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą. Ji šią aplinkybę įvykio dieną neigė sakydama, kad kaltinamasis jai smūgių nesudavė, o praėjus kuriam laikui pradėjo tvirtinti, kad jis ją mušė suduodamas smūgius kumščiu į veidą ir šonus. Nukentėjusios sūnus ir policijos pareigūnai atvykę pas ją tuojau pat po įvykio jokių smurto žymių ant nukentėjusios kūno nematė, nors ji teigė, kad kaltinamasis jai kumščiu sudavė vieną smūgį į veido kairę pusę. Nukentėjusioji į medikus ar į teismo medicinos ekspertą nesikreipė. Be nukentėjusios parodymų, jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų kaltinamąjį naudojus prieš ją fizinį smurtą, byloje nesurinkta.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Išnaudojus visas galimybes pašalinti abejones dėl to, kad kaltinamasis naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, šios abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.
Kaltinamasis pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Surinktų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamasis grasino nužudyti nukentėjusiąją ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Nukentėjusioji įvykio dieną pasakė savo sūnui bei policijos pareigūnams, kad kaltinamasis stovėdamas priešais ją ir laikydamas rankoje peilį grasino ją nužudyti. Ji nurodė kokiais žodžiais kaltinamasis išsakė grasinimą - užmušiu, ne su peiliu, o su šakutėmis išbadysiu akis. Nukentėjusios parodymai dėl kaltinamojo grasinimo nesikeitė per visą bylos tyrimo eigą. Ji savo parodymus dėl šių aplinkybių patvirtino ir nagrinėjant bylą teisme. Nukentėjusioji parodė policijos pareigūnams ant stalo, prie kurio sėdėdama su kaltinamuoju girtavo, buvusį peilį, teigdama, kad būtent šiuo peiliu jis jai grasino. Nukentėjusios sūnus A. K. BPC pranešė, kad V. Š. grasino jo motinai. Liudytojas A. M. parodė, kad A. K. jam įvykio dieną sakė, jog policija išvežė V. Š., nes jis su peiliu šokinėjo.
Įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamasis, laikydamas rankoje peilį, grasino nužudyti nukentėjusiąją ar jai sunkiai sutrikdyti sveikatą.
Nukentėjusioji teigia bijojusi kaltinamojo grasinimų. Liudytojas A. K., kuris sutiko nukentėjusiąją kieme, apibūdino ją kaip išsigandusią, susijaudinusią, jos rankos drebėjo. Byloje surinkti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamojo grasinimai nukentėjusiajai ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą buvo realūs. Kaltinamasis buvo neblaivus, jis grasino rankoje laikydamas peilį. V. Š. du kartus teistas už grasinimą nužudyti A. K. ir abu kartus jai grasino būdamas neblaivus ir turėdamas rankoje peilį. Šiuo atveju situacija buvo analogiška ir nukentėjusiajai davė pagrindą galvoti, kad grasinimas gali būti realiai įgyvendintas. Šie agresyvūs kaltinamojo veiksmai nukentėjusios atžvilgiu vertinami kaip realus grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Nekyla abejonių ir dėl to, kad kaltinamasis, grasindamas suvokė, jog savo veiksmais kelia baimę nukentėjusiajai dėl jos gyvybės ir sveikatos bei to norėjo, t.y. veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo veika atitinka BK 145 straipsnio 1 dalies sudėtį.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei veiką padarė būdamas recidyvistas.
V. Š. nusikalto neišnykus teistumui už tokį patį nusikaltimą prieš tą pačią nukentėjusiąją, į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįtrauktas, senatvės pensininkas, administracine tvarka nebaustas, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas kaip girtaujantis.
Jis padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei.
Kaltinamasis trečią kartą teisiamas už tokį patį nusikaltimą. Ši aplinkybė rodo, kad jis nesitaiso, nekeičia savo gyvenimo būdo, o jam skirtos bausmės reikiamo poveikio nepadarė.
Įvertinus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, veikos pavojingumą, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis esant tik jo atsakomybę sunkinančioms ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skaičiuotinas nuo sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkio iki maksimumo (BK 61 straipsnis).
Įvertinus kaltinamojo amžių, tai, kad jis nusikaltimus daro artimoje aplinkoje, manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, t.y. atidedant bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis) ir taikant kaltinamajam pareigas bei baudžiamojo poveikio priemones, kurios taisomai veiktų jo elgesį.
Nukentėjusi A. K. pareiškė 500 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusi neturtinės žalos dydį grindė tuo, kad kaltinamojo veiksmai sukėlė jai baimę dėl jos gyvybės ir sveikatos.
A. K. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.
Nustatant nukentėjusiai padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos patirtą išgąstį dėl savo gyvybės ir sveikatos, dvasinį sukrėtimą, į tai, kad žala padaryta tyčiniais veiksmais, taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį (senatvės pensininkas) bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika tokio pobūdžio bylose, priteistina 250,00 eurų neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Peilis, saugomas Utenos AVPK (b.l. 14-15), sunaikintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p.).
Kaltinamajam iki bausmės vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios A. K., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje adresu Plaviškių k. 9, Užpalių sen., Utenos r., nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams dviem mėnesiams.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį 2017 m. rugsėjo mėn. nuo 12 d. iki 14 d. (dvi dienas).
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsniu, skirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios A. K. šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, draudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su ja.
V. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Priteisti iš V. Š. 250 eurų A. K. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - peilį, saugomą Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p., sunaikinti.
V. Š. iki bausmės vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo A. K., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje adresu Plaviškių k. 9, Užpalių sen., Utenos r., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.