- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- e1-202-1079/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49391-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.9Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
2024 m. sausio 19 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnį 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta galutinė bausmė 50 parų arešto, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą artimam giminaičiui, o būtent: 2024 m. gruodžio 19 d. apie 17.15 val., (duomenys neskelbtini), buto svetainės kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,00 promilių neblaivumas), sugriebė, ant sofos sėdinčiai savo seseriai E. S., už kaklo ir ją smaugė, bei rankomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, po ko nukentėjusiajai išbėgus į buto koridorių sugriebė ją už plaukų ir palenkęs į apačią kojos keliu sudavė ne mažiau tris smūgius į galvos sritį, bei ranka suėmęs už dešinės rankos mažojo piršto jį pasuko, tokiais savo veiksmais smurtaudamas prieš artimą giminaitį, sukėlė nukentėjusiajai E. S. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji atsakomybė už šią A. G. padarytą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
A. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad nurodytą dieną jis buvo nuėjęs pas mamą į butą. Atėjęs pas mamą buvo neblaivus, tačiau nesijautė stipriai girtas. Būnant pas mamą bute, po pietų, atėjo jo sesuo E. Atsimena, kad atėjusi sesuo pamačiusi jį pas mamą bute pradėjo pakeltu balso tonu su juo kalbėti. Jis tada atsakė seseriai tuo pačiu, taip pat su ja žodžiu pradėjo konfliktuoti. Iš pradžių konfliktas vyko svetainės kambaryje, gal po to ir koridoriuje, jis dėl seniau turėtų galvos traumų jau nieko neatsimena. Jis neatsimena ar buvo fizinis kontaktas tarp jo ir sesers, tai yra ar jis seseriai sudavė kokius tai smūgius ar dar kokius veiksmus jos atžvilgiu atliko, tačiau atsimena tiksliai, kad sesuo jam davė per akinius, dėl ko iškrito akinių stikliukas. Atsimena, kad po vykusio konflikto tarp jo ir sesers į butą atvyko policijos pareigūnai ir jį išsivedė. Negali pasakyti, ar galėjo konflikto metu seseriai išsukti pirštą, nes neatsimena, kad būtų buvęs tarp jų fizinis kontaktas. Gal ir galėjo, jei buvo paėmęs jai už rankos. Dar iš vakar dienos įvykio atsimena, kad sesuo sėdėjo ant fotelio šalia didžiojo lango (išėjimo į balkoną). Tai, kad buvo išgėręs jo manymu neturėjo įtakos jo poelgiui, blaivus būtų elgęsis taip pat, nes jo šeima ar jis blaivus ar girtas, visada elgiasi taip pat ir pyksta ant jo. Papildomos apklausos metu parodė, kad dėl girtumo tiksliai neatsimena visų įvykio aplinkybių, bet kiek atsimena atėjo į svetainę ir ten su seserimi sukonfliktavo, tarp jo ir sesers buvo fizinis kontaktas, tačiau kokius tiksliai veiksmus atliko sesers atžvilgiu nepasakys, nepamena. Atsimena, kad konflikto metu sesuo išbėgo į buto koridorių ir ten jis ją buvo parvertęs ant grindų. Ar buvo suėmęs už plaukų ir ar sudavė smūgius keliu neatsimena, tačiau to tiesiog gali neatsiminti dėl girtumo. Dėl buvusio girtumo, jis įvykio aplinkybių nepamena, tačiau pripažįsta viską kas nurodyta įtarime pilnai. Dėl padaryto pažeidimo gailisi, sesers atsiprašė. Tai, kad buvo neblaivus įtakos jo poelgiui turėjo, mano, kad blaivus taip elgęsis nebūtų (b. l. 134-137, 150-153).
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:
ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios E. S. parodymais, kad 2024 m. gruodžio 19 d. dieną ji atėjo pas savo mamą į svečius. Pas mamą užėjusi pastebėjo, kad mamos miegamajame kambaryje, jos lovoje guli girtas jos brolis A. Ji jam nieko nesakė, tik girdėjo, kad jis kažką pradėjo „burbuliuoti“, tai yra paliko nepatenkintas, kad į mamos namus atėjo ji. Tada ji išgirdusi, kad jis burnoja, įėjo į miegamąjį ir ten įėjusi brolio paklausė „tu vėl girtas“ ir iš karto apsisuko išeiti iš kambario. Tačiau iš karto jai nespėjus iš kambario išeiti A. šoko lauk iš lovos ir puolė ant jos. Pradėjo ją stumdyti ir koneveikti necenzūriniais žodžiais. Tada jai išėjus iš miegamojo ir nuėjus į svetainės kambarį, A. atėjo iš paskos ir ten ją taip pat puolė ir stumdė. Nuo jo pastūmimo net atsisėdo ant sofos. Sėdinčiai ant sofos jai jis buvo sugriebęs už kaklo ir suspaudęs jį, po ko sudavė smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, taip pat rankomis suėmęs ją už rūbų tampė. Ji tuo metu buvo dar nenusirengusi striukės, jis ją tampė už striukės. Tai, kad jis jai sėdinčiai sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, bei suėmęs už kaklo suspaudė, jai sukėlė skausmą. Skausmą vertinta 7 balais. Ji sėdėdama ant sofos ir būdama brolio skriaudžiama pasakė savo mamai, kuri buvo tame pačiame kambaryje ir viską matė, kad reikia iškviesti pareigūnus, tada ji paėmusi savo telefoną iš striukės kišenės bandė kviesti pareigūnus, tačiau brolis jai to padaryti neleido. Bandė telefoną atimti, todėl ji savo telefoną numetė toliau, kad jo neatimtų ir prašė mamos kviesti policiją. Tačiau kai A. išgirdo, kad bus kviečiama policija nurimo ir išėjo iš svetainės ir nuėjo į miegamąjį. Tada iš mamos telefono iškvietė pareigūnus. Kai A. ją svetainėje skriaudė jų mama bandė A. nuo jos atitraukti, tačiau jai nepavyko. Iškvietus pareigūnus abi su mama pareigūnų laukė svetainės kambaryje. Laukiant pareigūnų vėl A. iš miegamojo atbėgo pas jas į svetainę rėkdamas necenzūriniais žodžiais. A. dar nespėjus įbėgti į svetainę ji bandė iš svetainės išbėgti, ketino bėgti į laiptinę. Tačiau jai nespėjus išbėgti iš buto, tai yra tarpduryje tarp svetainės kambario ir buto koridoriaus A. ją rankomis sučiupo už net nepasakys už kur, tačiau buvo čiupta ir už kaklo ir už rūbų ir už plaukų. Ją tiesiog tampė ir jai suėmęs už plaukų ją palenkė šiek tiek į apačią ir su kojos keliu sudavė ne mažiau 3 smūgių į galvos sritį. Ji tuo metu bandė nuo A. gintis, tačiau jis didelis ir stiprus vyras, jai nepavyko nieko jam padaryti, jokių akinių jam neužkliuvo ir nesudaužė. Tuo pačiu metu, kai jai suėmęs už plaukų, jis sudavė koja smūgius į galvą, jai taip pat ranka kažkaip ir išsuko dešinės rankos mažąjį pirštelį, dėl ko jai labai skaudėjo, dar ir dabar yra skausmingas. Dėl A. jos atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų, tai yra, kad jis suėmė už plaukų ir sudavė koja smūgius, ji sužalota nebuvo, mėlynių neliko, plaukai išpešti nebuvo, tačiau skausmas sukeltas buvo, skausmą dėl plaukų suėmimo vertintų 5 balais, dėl suduotų smūgių keliu į galvos sritį, pataikė kažkur panašiai į kaktą, jai skausmas taip pat buvo sukeltas ir jį vertintų taip pat 5 balais. Dėl piršto skausmą vertintų 10 balų. Ji rėkė dėl išgąsčio ir skausmo, kai brolis prieš ją naudojo smurtą, ir tuo metu kai jis prieš ją smurtavo buto koridoriuje į butą įbėgo policijos pareigūnai ir A. nuo jos atitraukė ir jį sulaikė. Pareigūnai iškvietė GMP kurių buvo apžiūrėta. sekančią dieną ketino eiti pas medikus apžiūrai, nes pirštas buvo skausmingas ir sunkiai judinamas, tačiau, nenuvyko. Pas medikus papildomai nesikreipė, jokia turtinė žala jai nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 54-57);
liudytojos J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad A. G. yra jos sūnus, E. S. jos dukra. E. gyvena atskirai nuo jos, tačiau kartas ateina aplankyti. A. yra be pastovios gyvenamosios vietos, jis ateina pas ją, nors nenori jo įsileisti į namus, tačiau, kartais jis įeina, nes jei neįsileidžia jis guli laiptinėje. 2024 gruodžio mėnesį, tikslios datos nepasakys, tai galėjo būti 19 diena, pas ją į namus atėjo neblaivus sūnus A. Iš pradžių nepastebėjo, kad jis neblaivus, tačiau jam būnant namuose pastebėjo, kad pradėjo elgtis taip, lyg būtų stipriai neblaivus. Ir vakarop kelinta valanda buvo nepasakys jis nuėjo į jos miegamąjį kambarį ir atsigulė į jos lovą miegoti. Tuo metu į namus atėjo jos aplankyti jos dukra E. E. atėjus į jos namus, jos su E. kalbėjosi svetainės kambaryje. E. atsistojo nuo sofos ant kurios sėdėjo ir nuėjo į miegamąjį, kuriame gulėjo A. E. įėjus į miegamąjį ji A. paklausė, nejaugi jis jau girtas, kad tokiu laiku guli lovoje. Tada iš A. pusės prasidėjo puolimas ant E., jis šoko iš lovos ir pradėjo ją stumdyti, bei keikti necenzūriniais žodžiais. E. šaukė, prašė A. baigti. Po ko matė, kad E. parbėgo atgal į svetainę, tačiau jai iš paskos parėjo ir A. E. atsisėdus ant sofos A. priėjo prie jos ir pradėjo ją „murdyti“, ar buvo suduoti smūgiai nematė, ten tiesiog buvo kažkokie veiksmai iš A. pusės atliekami su rankomis, tai yra gal ir sudavė jai kur nors. Tuo metu E. bandė kviesti policiją, tačiau A. neleido to padaryti, bandė atimti iš jos telefoną. Kai E. pasakė, kad kvies policiją vienu metu A. šiek tiek aprimo ir tada E. paėmusi jos telefoną ir nuėjusi į tualetą iškvietė policijos pareigūnus. Tačiau neilgai trukus tik E. vėl iš tualeto išėjus ir atsisėdus ant sofos svetainėje, A. vėl pradėjo pulti ant jos, tai yra iš miegamojo kambario koneveikdamas E. ėjo link svetainės. E. pamačiusi, kad A. vėl puls ją bandė pabėgti iš buto, tačiau jai tik išbėgus iš svetainės kambario A. ją rankomis sučiupo ir nuvertė buto koridoriuje. Ji tuo metu buvo svetainės kambaryje ir viską matė, net norėjo A. atitraukti nuo E., tačiau jai tiesiog nepavyko iš svetainės išeiti, nes E. buvo parversta ant grindų tarpduryje, o A. buvo E. iš viršaus. Matė, kad A. E. buvo suėmęs už plaukų, taip pat atliko judesius rankomis, kaip suprato, sudavė smūgius E., tačiau tiksliai kur sudavė nepasakys, tiksliai nematė. E. šaukė, cypė ir tuo metu į butą įbėgo policijos pareigūnai. Jos sūnus A., kai būna blaivus yra normalus, neagresyvus, tačiau išgėręs jis tampa toks agresyvus, kad ji ir pati bijo būti su juo namuose, nes tampa labai agresyvus (b. l. 60-63);
liudytojos E. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad dirba Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate Reagavimo skyriaus tyrėja. 2024 m. gruodžio 19 d. dirbo kartu su kolega D. A. apie 17.40 val. gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvyko nurodytu adresu. Užlipus laiptais į penktą aukštą ir pabeldus į buto duris iš karto pasigirdo iš buto moters klyksmas. Abu su kolega atidarė buto duris ir iš karto įbėgo į butą. Bute, buto koridoriuje matė A. G. ir jo seserį, mama stovėjo šiek tiek toliau, kambaryje. A. G. buvo suėmęs savo seserį E. S. už plaukų ir juos jai pešė, taip ją palenkęs link grindų, bei atliko judesius koja, lyg keliu jai suduotų į galvą. Ji pačio smūgio fakto ar sudavė keliu smūgius nematė, nes priekyje buvo jos kolega, kuris iš karto pribėgęs prie A. G. jį atitraukė nuo nukentėjusiosios. Toliau A. G. buvo sulaikytas. Ant E. S. matė, kad jai buvo sutinęs dešinės rankos mažasis pirštas, kitų sužalojimų vizualiai nesimatė. Moteris buvo apžiūrėta medikų, kuriuos iškvietė ji su kolega (b. l. 66-69);
2024 m. gruodžio 19 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu su fotolentele, kuriuose užfiksuota, kad pareiškėja, parodė, kad: 2024 m. gruodžio 19 d. apie 17.15 val. jos neblaivus brolis A. G. pas mamą namuose adresu (duomenys neskelbtini), sumušė ją, sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, smaugė, pešė plaukus ir taip sukėlė fizinį skausmą. Prašo imtis priemonių dėl tokių brolio veiksmų. (b. l. 14-21, 22-29);
2024 m. gruodžio 19 d. kitų objektų apžiūros metu apžiūrėto bendrojo pagalbos centro skambučio įrašu, policijos registruojamų įvykių registro ROIK 0124000783347, BPC ID 95473156626 bendrojo pagalbos centro skambučio įrašu „BPC skambučio įrašas (ID 95473156626, skambučio pradžia 2024 m. gruodžio 19 d. 17:33 val.)“, kuriame užfiksuotas E. S. pranešimas. Pranešėja nurodo, kad pranešėjos neblaivus brolis ką tik puolė ant pranešėjos ir jos mamos, įžeidinėjo, koliojo, atsisako pasišalinti. Pranešėja laukia vietoje. Vaikų nėra, GMP atsisakė (b. l. 7-8);
2024 m. gruodžio 19 d. E. S. asmens apžiūros protokolu su fotolentele, kuriame užfiksuota, kad matomas patinęs dešinės rankos mažasis pirštas (b. l. 30-32, 33-36);
2024 m. gruodžio 19 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kurioje nurodyta, kad pacientė E. S. skundžiasi, jog sužalotas pirštas, negali sulenkti (b. l. 37-38);
2024 m. gruodžio 19 d. alkotesterio parodymais, kad A. G. nustatytas 2,00 promilių girtumas (b. l. 106);
2025 m. sausio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai: „Apžiūrimas policijos pareigūno įvykio metu kūno kamera fiksuotas vaizdo įrašas „export-zvm3o“, vaizdo įrašo data 2024 m. gruodžio 19 d. pradžios laikas 17:59:35 val. Vaizdo įrašo pradžioje matoma, kaip pareigūnas eina į namo laiptinę, lipa laiptais. 18:00:45 val. pasigirsta moters klyksmas, tuo metu policijos pareigūnai stovi už buto durų laiptinėje. Netrukus pareigūnai atidaro buto duris ir bėga į butą. Bute girdisi moters pagalbos šauksmas ir riksmai. Pareigūnai įbėga į butą. Vis dar girdisi moters riksmas ir jos žodžiai „Paleisk“. Girdimas galimai pareigūno balsas „Paleisk Policija“. Vaizdo kas vyksta nesimato, nes pareigūnai vienas šalia kito, galimai vyksta sulaikymas. 01:19 vaizdo įrašo minutę pareigūnas kartu su asmeniu kuris vilki dryžuotą megztinį atsitraukia link laukinių buto durų ir sako „Policija ant pilvo sakiau, ant pilvo guliesi“. Toliau girdisi moters verksmai.18:01:07 vaizdo įrašas baigiasi.“ (b. l. 70-72);
2025 m. sausio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 48/2025 (04), kurioje nurodyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose E. S. kūne objektyvių sužalojimo žymių neužfiksuota; konstatuotas dešinės rankos V piršto išnirimas nepagrįstas objektyviais medicininiais duomenimis (b. l. 51);
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvokos yra apibrėžtos BK 248 straipsnyje, kurio pirmoje dalyje nurodoma, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.
Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam A. G. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas artimam giminaičiui, kadangi kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo sesers atžvilgiu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. G. 2024 m. gruodžio 19 d., apie 17.15 val., būdamas neblaivus, tyčia sugriebė, ant sofos sėdinčiai savo seseriai E. S., už kaklo ir ją smaugė, bei rankomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas E. S. fizinį skausmą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusios parodymai, liudytojų parodymai, medicininiai dokumentai, taip pat ir pareigūnų kūno kamerų užfiksuotas vaizdas ir garsas, patvirtina A. G. pareikštų kaltinimų pagrįstumą. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2025 m. vasario 25 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis A. G. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Kaltinamasis A. G. su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 154-157, 158-159).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis A. G. teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 95-105), administracine tvarka baustas (b. l. 77-94) turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 74).
Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Įvertinus atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Atsižvelgiant į tai, kad A. G. už analogišką nusikalstamą veiką arešto bausme baudžiamas ne pirmą kartą, bausmės dydis nustatytinas tarp įstatyme nurodyto bausmės vidurkio ir maksimumo (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. G. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 19 d. 18.05 val. iki 2024 m. gruodžio 20 d. 15.15 val., ir laikytina, kad A. G. yra atlikęs 1 (vieną) arešto parą.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo atvykimo į Šiaulių kalėjimą bausmės atlikimui arba asmens sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką savo artimam giminaičiui, todėl vadovaujantis BK 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius, po arešto bausmės atlikimo (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
2024 m. gruodžio 20 d. prokuroro nutarimu A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki arešto bausmės atlikimo pradžios.
A. G. išaiškintinos baudžiamojo poveikio priemonės neatlikimo teisinės pasekmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį arešto bausme 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę bausmę – areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu A. G. į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2024 m. gruodžio 19 d. 18.05 val. iki 2024 m. gruodžio 20 d. 15.15 val., ir laikyti, kad A. G. yra atlikęs 1 (vieną) arešto parą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo atvykimo į Šiaulių kalėjimą bausmės atlikimui arba asmens sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 9 (devynis) mėnesius, po arešto bausmės atlikimo.
A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki arešto bausmės atlikimo pradžios.
Išaiškinti A. G., jog nuteistieji areštu, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą turi atvykti patys. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu. Nuteistieji areštu atvyksta į Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai, tel. 8 414 35502).
Išaiškinti A. G., kai nuteistasis yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, elgesio pataisos programą jam parenka probacijos tarnyba. Elgesio pataisos programą gali įgyvendinti probacijos tarnyba arba kitos įstaigos, organizacijos ar kiti asmenys.
Išaiškinti A. G., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti A. G..
Išaiškinti nuteistajam A. G., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.