- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-11-06
- Bylos Nr.
- 2A-586/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Natūralios sultys“
- Trečiasis asmuo
- Maxima LT
- Ieškovas
- BUAB „Varta“
- Skolininkas
- Maxima LT
- Advokatai
- Gintaras Dabkevičius, Artūras Jaskelevičius
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Varta“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo kompanija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-79-71/2009 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Varta“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo kompanija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Natūralios sultys“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir palūkanų priteisimo. Trečiasis asmuo byloje Maxima LT, UAB.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovo BUAB „Varta“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo kompanija“ įgaliotas asmuo 2008 m. sausio 28 d. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Varta“ ir atsakovo UAB „Natūralios sultys“; taikyti restituciją - priteisti ir išieškoti iš atsakovo UAB „Natūralios sultys“ 936 579,25 Lt; priteisti ir išieškoti iš atsakovo UAB „Natūralios sultys“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už be pagrindo įgytą 936 579,25 Lt sumą, skaičiuojant nuo 2007 m birželio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodyta, kad 2007 m. birželio 1 d. UAB „Varta“ ir UAB „Natūralios sultys“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Varta“ perleido UAB „Natūralios sultys“ 936 579,25 Lt kreditorinį reikalavimą į Maxima Lt, UAB. Ta pačia sutartimi buvo atliktas 936 579,25 Lt įskaitymas, kuriuo buvo įskaityta tokio dydžio UAB „Varta“ skola UAB „Natūralios sultys“. Reikalavimo perleidimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu. Teismo 2007 m. birželio 6 d. nutartimi UAB „Varta“ iškelta bankroto byla. Bankroto byloje nurodyta, kad įmonės turto vertė 2007 m. kovo 31 d. buvo 15 814 841 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 15 017 321 Lt. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Varta“ atsiskaitė su atsakovu UAB „Natūralios sultys“, suteikdama jam teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš savo skolininko Maxima LT, UAB. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu UAB „Varta“ faktiškai buvo nemoki. UAB „Natūralios sultys“ buvo žinoma, kad UAB „Varta“ dėl sunkios finansinės padėties negali vykdyti savo įsipareigojimų. Iš UAB „Natūralios sultys“ 2007 m. gegužės 3 d. rašto matyti, kad dėl nesavalaikio UAB „Varta“ atsiskaitymo buvo siekiama sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį ir taip patenkinti reikalavimus. Sudarius reikalavimo perleidimo sutartį buvo pažeistos kitų UAB „Varta“ kreditorių teisės. UAB „Varta“ nebuvo pareigos sudaryti reikalavimo perleidimo sandorį. Esant nesuėjusiems UAB „Varta“ mokėjimo terminams UAB „Natūralios sultys“ reikalavimo perleidimas negali būti laikomas teisėtu. UAB „Natūralios sultys“ reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu gavus lėšas iš Maxima Lt, UAB buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, nes iš Maxima Lt, UAB gauti pinigai galėjo ir turėjo būti panaudoti visų kreditorių reikalavimams tenkinti įstatymo nustatyta tvarka. UAB „Varta“ esant nemokiai buvo dar labiau sumažintas jos turtas, kuris galėjo būti panaudotas atsiskaityti su kreditoriais teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykiai taip pat kvalifikuotini ir pagal teisės normas, reglamentuojančias prievoles dėl turto įgijimo ar sutaupymo be pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Sprendime nurodyta, jog 2007 m. birželio 1 d. UAB „Varta“ ir UAB „Natūralios sultys“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pirminio kreditoriaus UAB „Varta“ 936 579,25 Lt įsiskolinimas buvo perduotas naujajam kreditoriui UAB „Natūralios sultys“. Ši sutartis buvo pasirašyta iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui, todėl negali būti vertinama ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatyto draudimo vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, aspektu.Teismas nurodė, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui. Įrodymų, kad atsakovas žinojo apie UAB „Varta“ įsipareigojimus kitiems kreditoriams ar tai, kad po šio sandorio sudarymo UAB „Varta“ taps nemoki, nepateikta. Ieškovo teiginys, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartį žinojo, jog pažeidžia UAB „Varta“ kreditorių teises ir interesus, prieštarauja bylos medžiagai. Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad atsakovas ir po reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo tiekė prekes ieškovui. UAB „Varta“ ir UAB „Natūralios sultys“ reikalavimo perleidimo sutartį pasirašė 2007 m. birželio 1 d., o ieškovui bankroto byla buvo iškelta po reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo - 2007 m. birželio 6 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2007 m. birželio 17 d. UAB „Natūralios sultys“ iš UAB „Varta“ po bankroto bylos iškėlimo lėšų negavo, todėl ieškinys nepagrįstas. 2007 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartis yra teisėta, todėl nėra pagrindo ją pripažinti negaliojančia. Ieškovo BUAB „Varta“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo kompanija“ įgaliotas asmuo apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skunde rašoma:
1. Ieškovas įrodinėjo, kad šalių pasirinktas atsiskaitymo būdas – reikalavimo perleidimas sudarytas pažeidžiant UAB „Varta“ kreditorių interesus. Vertinant ieškovo nurodytas aplinkybes būtina atsižvelgti į faktines ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusą, tarpusavio santykius, jų savybes, veiklos specifiką, įgyjamo turto panaudojimo galimybes ir tikslus, sutarties šalių elgesį iki ir po jos sudarymo, teisines galimybes atsakovui išieškoti skolą iš trečiojo asmens ir UAB „Varta“, 2007 m. birželio 1 d. sutarties sudarymo laiką ir kitas konkrečias reikšmingas aplinkybes, nes tai atitinka CK 1.5 straipsnio nuostatas.
2. UAB „Varta“ su atsakovu neprivalėjo sudaryti ginčo sutarties. Ši sutartis pažeidė visų UAB „Varta“ kreditorių teises, nes ji perleido reikalavimo teises į trečiąjį asmenį Maxima Lt, UAB, dėl kurio kaip mokaus subjekto atsiskaitymo galimybės nekilo abejonių. UAB „Varta“, sudarydama ginčo sandorį, atsiskaitė su atsakovu, nors jis neturėjo pirmumo teisės prieš kitus kreditorius.
3. Ieškovas įrodė, kad, kai buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, UAB „Varta“ buvo nemoki. Iš 2007 m. gegužės 3 d. atsakovo pranešimo UAB „Varta“ matyti, kodėl atsakovas nusprendė sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį. Teismas apskritai nevertino šio įrodymo. Iš jo matyti, kad būtent sunki UAB „Varta“ finansinė padėtis, kuri buvo žinoma atsakovui, paskatino sudaryti ginčijamą sandorį. Atsakovas, žinodamas apie sunkią UAB „Varta“ finansinę padėtį, turėjo būti aktyvus – pasidomėti, ar UAB „Varta“ neturi kreditorių, ar jų interesai nebus pažeisti, kokias pasekmes sukels konkrečiomis sąlygomis sudarytas reikalavimo perleidimas. Sąskaitų išrašymas 2007 m. birželio 8 d. nepaneigia aplinkybės, kad ginčo sandorį atsakovas sudarė dėl sunkios UAB „Varta“ finansinės padėties.
4. UAB „Varta“, turėdama pradelstų įsipareigojimų ir ginčijama reikalavimo perleidimo sutartimi atsiskaitydama su atsakovu, pažeidė kitų kreditorių teisę gauti reikalavimo patenkinimą. Nebuvo nei sutartinio, nei įstatyminio pagrindo, dėl kurio būtų galima teigti, kad UAB „Varta“ su atsakovu skolos grąžinimo klausimą turi išspręsti sudarydama reikalavimo perleidimo sutartį. UAB „Varta“ sudarė sandorį, kurio neprivalėjo sudaryti.
5. UAB „Varta“ sunki padėtis buvo ir sudaryto ginčijamo sandorio metu. Ginčijamu sandoriu buvo pažeista taip pat Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės įstatymo nustatyta mokėjimų eilės tvarka ir kitų kreditorių teisės. Reikalavimo perleidimo sutartis, iš karto ją sudarius, nebuvo realizuota. Trečiasis asmuo su atsakovu atsiskaitinėjo jau iškėlus bankroto bylą bei įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Natūralios sultys“ atsiliepimu į ieškovo BUAB „Varta“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad ieškovas, pareikšdamas actio Pauliana, neįrodė šio instituto taikymo sąlygų. Apeliantas skundu iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kuriomis grindė ieškinį. Atsakovas yra sąžininga sandorio šalis. Apeliantas netinkamai vertina 2007 m. gegužės 3 d. pranešimo turinį. Žinodamas apie ieškovo nemokumą, atsakovas nebūtų toliau jam tiekęs prekių bei siekęs tęsti bendradarbiavimą. Ieškovas turėjo įrodyti aplinkybę, kad atsakovas žinojo apie ieškovo turtinę padėtį, o ne tai, kad atsakovas to negalėjo nežinoti. Įstatymas nenumato draudimo sudaryti ginčijamą sandorį iki bankroto bylos iškėlimo. Po sutarties sudarymo atsakovas iš ieškovo jokių lėšų negavo, dėl šio sandorio nepraturtėjo, o atlikus įskaitymą sumažėjo ieškovo prievolė atsakovui. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad pardavus jo turtą jis negalės atsiskaityti su visais bendrovės kreditoriais. Byloje nėra įrodymų, kad sudarytas sandoris pažeidė kreditorių interesus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje spręstina, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Byla sprendžiama vadovaujantis ieškovo (apelianto) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Dėl actio Pauliana instituto taikymo ir ginčijamo sandorio
Pagal ĮBĮ (2001 m. kovo 20 d. redakcija) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. ĮBĮ nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.). Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-917/2003). Byloje pagal pobūdį ir turinį buvo pareikštas actio Pauliana, siekiant apginti visų BUAB „Varta” kreditorių interesus. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad bylos įrodymų pagrindu ginčijama 2007 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartis yra teisėta ir nėra pagrindo pripažinti šį sandorį negaliojančiu.
Iš nagrinėjamos bylos ir prijungtos UAB „Varta“ bankroto bylos medžiagos matyti, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Varta“ teisme gautas 2007 m. gegužės 28 d., o teismo 2007 m. birželio 6 d. nutartimi UAB „Varta“ iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 9-10, t. 2, b. l. 156-159; civilinė byla Nr. B2-19-71/2009 t. 1, b. l. 1-4). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Varta“ 2007 m. gegužės 31 d. atsiliepime į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog su pareikštu ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo sutinka. Atsiliepime pažymėta, kad įmonės turtinė padėtis sunki, patiriami finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, todėl įmonė nemato galimybės toliau tęsti veiklą, didindama įmonės nuostolius ir skolas kreditoriams (civilinė byla Nr. B2-19-71/2009 t. 1, b. l. 21-23). Tokios aplinkybės patvirtina, kad dar iki ginčijamo reikalavimo perleidimo sandorio sudarymo UAB „Varta“ finansinė padėtis buvo sunki, įmonė turėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams ir buvo faktiškai nemoki.
Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Natūralios sultys“ 2007 m. gegužės 3 d. pranešimu, adresuotu UAB „Varta“, nurodė, jog esant nesavalaikiams UAB „Varta“ atsiskaitymams su UAB „Natūralios sultys“ ir siekiant pratęsti bendradarbiavimą, pranešama, kad susitarta su Maxima LT, UAB sudaryti trišalį susitarimą tarp UAB „Varta“, UAB „Natūralios sultys“, Maxima LT, UAB, kuriuo UAB „Varta“ įsiskolinimą gaus UAB „Natūralios sultys“ (t. 1, b. l. 33). UAB „Varta“ ir UAB „Natūralios sultys“ 2007 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi sutarė, kad UAB „Varta“ perleidžia UAB-ei „Natūralios sultys“ kreditorinį reikalavimą į Maxima, LT UAB, turimą pagal 2006 m. liepos 1 d. tiekimo sutartį Nr. 6001385, sudarytą tarp UAB „Varta“ ir Maxima, LT UAB, , o UAB „Natūralios sultys“ perima ir atlygina pradiniam kreditoriui už reikalavimo perleidimą taip, kaip numatyta šioje sutartyje. UAB „Varta“ perleidžiama UAB-ei „Natūralios sultys“ kreditorinio reikalavimo suma - 936 579,25 Lt skola (1.1. ir 1.2. p.). Atlygindama už šia sutartimi perleistą reikalavimą, UAB „Natūralios sultys“ šios sutarties pasirašymo metu, vadovaudamasi CK 6.130 straipsniu, įskaito UAB „Varta“ 936 579,25 Lt įsiskolinimą UAB-ei „Natūralios sultys“. Įskaitymas atliekamas šios sutarties pagrindu. Po įskaitymo UAB „Varta“ įsiskolinimas UAB-ei „Natūralios sultys“ lieka 768 718,56 Lt (2.2.2. p. - t. 1, b. l. 17-18). Didžioji dalis mokėjimų atsakovui UAB „Natūralios sultys“ pagal šią sutartį buvo atlikta po bankroto bylos ieškovui iškėlimo (t. 2, b. l. 76-84).
Teisėjų kolegija bylos medžiagos pagrindu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog ginčijamu reikalavimo perleidimo sandoriu nebuvo pažeistos kitų UAB „Varta“ kreditorių teisės (CK 6.66 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog nagrinėjant ieškinį pagal CK 6.66 straipsnį, pareikštą ginant kreditoriaus teises, byloje būtina aiškintis, ar yra visos šios aplinkybės: 1) skolininkas sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo; 2) dėl tokio sandorio skolininkas tapo nemokus arba būdamas nemokus suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, arba buvo kitaip pažeistos kreditoriaus teisės; 3) skolininkas apie kreditoriaus teisių pažeidimą žinojo ar turėjo žinoti. Įstatymas nustato, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-619/2006).
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bylos įrodymų pagrindu darytina išvada, jog šiuo atveju ginčijamas reikalavimo perleidimo sandoris pažeidė kitų UAB „Varta” kreditorių teises bei interesus. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sudarant ginčijamą sandorį UAB „Varta“ turtinė padėtis jau buvo sunki, finansiniai sunkumai nebuvo laikino pobūdžio, ji turėjo skolinių įsipareigojimų. UAB „Varta“ prie atsiliepimo į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktas 2007 m. gegužės 1 d. kreditorinių įsiskolinimų sąrašas patvirtina tai, kad UAB „Varta“ turėjo kreditorinių įsiskolinimų ne tik UAB „Natūralios sultys“, bet ir kitiems kreditoriams (žr. civilinę bylą Nr. B2-19-71/2009, t. 1, b. l. 40-43). Šiuo atveju taip pat reikia išskirti faktinį ir teisinį įmonės nemokumą. Teisinis įmonės nemokumas konstatuojamas priėmus nutartį iškelti įmonei bankroto bylą dėl nemokumo, tačiau jau iki to momento egzistavo faktinis įmonės nemokumas, kurį patvirtina bankroto bylos Nr. B2-19-71/2009 medžiaga (žr. t. 1, b. l. 1-4, 14, 21-23, 36, 37, 40-44 ir kt.). Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad šiuo atveju buvo neišvengiama pareiga sudaryti reikalavimo perleidimo sandorį su UAB „Natūralios sultys“.
Teisėjų kolegija bylos medžiagos pagrindu taip pat daro išvadą, kad ginčijamos 2007 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutarties šalys (UAB „Varta“ ir UAB „Natūralios sultys“) buvo nesąžiningos. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas (žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises). Vertinant UAB „Varta” sąžiningumą, konstatuotina, kad ji, sudarydama ginčijamą sandorį, žinojo apie sunkią finansinę padėtį, tačiau nepaisydama kitų kreditorių interesų sudarė sandorį su UAB „Natūralios sultys”. Taigi, veikė pažeisdama sąžiningumo imperatyvą. Vertinant UAB „Natūralios sultys” sąžiningumą, pažymėtina tai, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su sandorį sudarančia kita šalimi arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kurią sustiprina šio asmens statusas (pvz., verslininkas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2009 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-361/2009). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad vertinant asmens nesąžiningumą, nereikalaujama, jog jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-17/2006). Šiuo atveju abi ginčijamo sandorio šalys buvo verslininkai. Kaip jau nurodyta aukščiau, vertinant UAB „Natūralios sultys“ 2007 m. gegužės 3 d. pranešimo, adresuoto UAB „Varta“, turinį (t. 1, b. l. 33) ir jos elgesį, darytina išvada, kad UAB „Natūralios sultys“ turėjo būti žinoma, kad UAB „Varta“ turi finansinių sunkumų, nevykdo įsipareigojimų kreditoriams. Bylos aplinkybės patvirtina, kad visi su ginčijamu sandoriu susiję veiksmai iš esmės atlikti tuo metu, kai buvo inicijuotas bankroto bylos iškėlimas UAB „Varta“, o tai leidžia daryti išvadą, kad UAB „Natūralios sultys“ ir UAB „Varta“ žinojo apie kitų UAB „Varta“ kreditorių teisių pažeidimą. Įvertinus tai, kad UAB „Varta“ turėjo ir kitų kreditorių, ginčijamą sandorį sudarius tik su UAB „Natūralios sultys”, buvo pažeistos kitų UAB „Varta“ kreditorių teisės. UAB „Natūralios sultys“, žinodama apie blogą UAB „Varta“ finansinę būklę, siekė patenkinti tik savąjį reikalavimą, tuo pačiu pažeisdama kitų UAB „Varta“ kreditorių reikalavimus. Tokie veiksmai nesudaro pagrindo UAB „Natūralios sultys“ laikyti sąžininga sandorio šalimi. Sudarius ginčijamą sandorį pažeistos kitų kreditorių teisės, nes buvo sumažintos jų galimybės visiškai ar iš dalies patenkinti savo kreditorinius reikalavimus. Ginčijamo sandorio pagrindu iš dalies atsiskaičius su UAB „Natūralios sultys”, jai buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė prieš kitus kreditorius, o sudarydama tokį sandorį UAB „Varta” neteko lėšų, kurios galėjo būti panaudotos visų kreditorių reikalavimų tenkinimui.
Tai, kad atsakovas UAB „Natūralios sultys“ ir po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo tiekė prekes UAB „Varta“, nepatvirtina aplinkybės, jog UAB „Natūralios sultys“ buvo sąžininga ginčijamo sandorio šalis. UAB „Natūralios sultys“ ir UAB „Varta“ 2007 m. gegužės 29 d. raštu nuo 2007 m. gegužės 31 d. nutraukė sutartį, pasirašytą 2006 m. rugpjūčio 1 d., įvykdant likusius įsipareigojimus (t. 2, b. l. 115), o 2007 m. gegužės 31 d. sudarė susitarimą Nr. 05-21 dėl atsiskaitymo (t. 2, b. l. 117). Maxima LT, UAB, UAB „Varta“ ir UAB „Natūralios sultys“ 2007 m. gegužės 31 d. susitarimu dėl mokėjimų vykdymo sutarė, kad UAB „Natūralios sultys“ prašymu Maxima LT, UAB įsipareigoja visas pagal tiekimo sutartį UAB-ei „Varta“ nesumokėtas mokėtinas sumas pagal sąskaitas faktūras, išrašytas iki šio susitarimo sudarymo dienos, pervesti į UAB „Natūralios sultys“ banko sąskaitą (t. 2, b. l. 118). Po bankroto bylos ieškovui iškėlimo buvo išrašytos dvi UAB „Natūralios sultys“ prekių pirkimo-pardavimo sąskaitos UAB-ei „Varta“ (978,74 Lt ir 1 957,48 Lt sumoms - t. 1, b. l. 80-81, 158-159). Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad UAB „Varta“ ir UAB „Natūralios sultys“ sutartis jau buvo nutraukta, prekės pateiktos po sutarties nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo, o tokios vėlesnės aplinkybės neleidžia daryti išvados apie UAB „Natūralios sultys“ sąžiningumą sudarant ginčijamą reikalavimo perleidimo sandorį.
Sudarius susitarimą dėl reikalavimo perleidimo, pagal kurį atsakovui UAB „Natūralios sultys“ buvo pervestos lėšos iš trečiojo asmens Maxima Lt, UAB, buvo pažeistos kitų UAB „Varta“ kreditorių teisės, nes UAB „Varta“, būdama nemoki, suteikė pirmenybę UAB „Natūralios sultys“ gauti reikalavimo patenkinimą anksčiau už kitus kreditorius. Iš trečiojo asmens gauti pinigai galėjo ir turėjo būti panaudoti visų kreditorių reikalavimams tenkinti įstatymų nustatyta tvarka. Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu sprendžiama, jog ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes sudarydamos reikalavimo perleidimo sandorį turėjo žinoti, jog pažeidžia UAB „Varta“ kreditorių teises ir interesus.
Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo (toliau - LMTĮ) (1999 m. gruodžio 2 d. įstatymas Nr. VIII-1463; neteko galios 2009 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. XI-293 nuo 2009 m. liepos 1 d.) 3 straipsnyje, reglamentuojančiame mokėjimų eilės tvarką, nustatyta, kad, kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi nurodyta eilės tvarka. Mokėtojas, vykdydamas piniginius įsipareigojimus, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos eilės tvarkos laikosi nepaisydamas, kada piniginiai įsipareigojimai atsirado (Įstatymo 3 str. 2 d.). Atsižvelgiant į LMTĮ paskirtį – valstybiniu reguliavimu įvesti finansinę drausmę mokėjimų eiliškumo srityje, kai juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų (Įstatymo 1 str.), sandoriai (CK 1.63 str. 1 d.), kurių pagrindu atliekami mokėjimai, turi būti vykdomi taip pat laikantis LMTĮ, nes šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje piniginis įsipareigojimas apibrėžiamas kaip visos mokėtojo prievolės mokėti. Taigi, tuo metu sudarius ginčijamą sandorį buvo pažeistas ir tuo metu galiojęs teisinis reguliavimas - LMTĮ nuostatos.
Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą (CK 6.66 str.). UAB „Varta“ ir UAB „Natūralios sultys“ neprivalėjo sudaryti ginčo sutarties, ši sutartis pažeidė kitų UAB „Varta“ kreditorių teises, o UAB „Natūralios sultys“ buvo žinoma sunki UAB „Varta“ finansinė padėtis, t. y. ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes žinojo, kad pažeidžia UAB „Varta“ kreditorių teises ir interesus.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana institutą, todėl nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Varta“ ir UAB „Natūralios sultys“. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Varta“ ir UAB „Natūralios sultys“, bei taikytina restitucija.
Dėl restitucijos taikymo
Actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis. Tokiu būdu sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio teisės instituto tikslas, o tik priemonė atstatyti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį (atstatyti finansines galimybes). Pripažinus sandorį negaliojančiu turi būti taikoma restitucija, tai yra viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 6.145 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Restitucija taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme numatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Be to, teisė atskirais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti yra viena iš bylą nagrinėjančiam teismui suteiktų diskrecinių teisių (CK 1.5 str. 3 d., CPK 3 str. 7 d.). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu, taikytina restitucija, pagal kurią pinigai grąžinami bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir jie naudojami atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-573/2005).
Šiuo atveju pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Varta“ ir UAB „Natūralios sultys“, taikytina restitucija, pagal kurią lėšos – 936 579,25 Lt, kurias buvo gavusi UAB „Natūralios sultys“, priteistinos ieškovui BUAB „Varta“, kurio kreditorių interesais pareikštas actio Pauliana ieškinys. Atsakovas UAB „Natūralios sultys“, turėdamas galiojantį kreditorinį reikalavimą BUAB „Varta“, turi teisę jį pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
Dėl palūkanų priteisimo
Ieškovas taip pat prašė priteisti ir išieškoti iš atsakovo UAB „Natūralios sultys“ 5 procentų dydžio metines palūkanas už be pagrindo įgytą 936 579,25 Lt sumą, skaičiuojant nuo 2007 m birželio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 1, b. l. 1-8).
Kaip jau išdėstyta aukščiau, šiuo atveju tarp šalių kilęs ginčas kvalifikuotinas pagal actio Pauliana instituto nuostatas (CK 6.66. str.). CK 6.240 straipsnio 1 dalyje nustatyta be teisinio pagrindo įgijusio pinigų sumą asmens pareiga mokėti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo to momento, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Kadangi šiuo atveju ieškovo ieškinys tenkintinas pagal actio Pauliana instituto nuostatas bei taikytina restitucija, o netaikytos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo nuostatos (CK XX skyrius), nėra pagrindo priteisti ieškovo prašomas palūkanas CK 6.240 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ši norma nagrinėjamu atveju negali būti taikoma. Įstatymo leidėjas įpareigojo turtą įgijusį asmenį sumokėti palūkanas turto savininkui arba valdytojui tik tuo atveju, jeigu be teisinio pagrindo buvo įgyta pinigų suma.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2005 m. birželio 29 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-364/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-342/2007, ir kt.) šios procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo, o priteista suma gali būti ne tik sutarties, bet ir įstatymo pagrindu. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Kadangi ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, toks jo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Priimant byloje naują sprendimą, proporcingai patenkinamai ieškinio daliai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). Bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, paskirstymo, grąžinimo ir priteisimo klausimus teismas turi išspręsti ex officio (...). Teismas, spręsdamas dėl išlaidų už advokato paslaugas priteisimo, turi: 1) nustatyti, ar šios išlaidos realiai buvo patirtos (CPK 88 str.); 2) nustatyti priteistinų išlaidų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 str.); 3) nustatytą priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-533/2008).
Kadangi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies (pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Varta“ ir UAB „Natūralios sultys“; pritaikė restituciją – priteisė iš UAB „Natūralios sultys“ 936 579,25 Lt BUAB „Varta“; priteisė iš UAB „Natūralios sultys“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo), tačiau atmetė ieškovo reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už be pagrindo įgytą 936 579,25 Lt sumą, skaičiuojant nuo 2007 m birželio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo, atitinkamai pagal tokį procesinį sprendimas išspręstinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas turėjo 10 000 Lt su PVM išlaidų už advokato teisinę pagalbą (t. 1, b. l. 34-36, t. 2, b. l. 126). Byla inicijuota nuo 2008 m. sausio 30 d. Ieškovo advokatas dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje (t. 1, b. l. 183-184, t. 2, b. l. 62), teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 99-100, 146-147, 173-175, t. 3, b. l. 27-30), apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 3, b. l. 57-59). Šiuo atveju įvertinus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, bylos sudėtingumą, advokato indėlį bei laiko sąnaudas ir ieškovo patenkintų reikalavimų apimtį, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovui iš atsakovo priteistina nurodyta advokato išlaidų suma už atstovavimą pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme mažintina iki 8 000 Lt su PVM.
Byloje buvo ginčijama 2007 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Varta“ ir UAB „Natūralios sultys“. Reikalavimus byloje pareiškė BUAB „Varta“ bankroto administratorius, todėl šiuo atveju iš atsakovo UAB „Natūralios sultys“ į valstybės biudžetą priteistina ½ dalis ieškovo mokėtino žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį ir paduotą apeliacinį skundą, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, iš viso 13 365,80 Lt (26 731,59 /2) (CPK 93, 96, 302 str.), taip pat ½ dalis išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, iš viso 101,94 Lt (203,88 /2) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93, 96, 302 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Varta“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo kompanija“ ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Varta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Natūralios sultys“.
Taikyti restituciją - priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Natūralios sultys“ (kodas 175745856) 936 579,25 Lt (devynis šimtus trisdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt devynis litus ir 25 centus) bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Varta“.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Natūralios sultys“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Natūralios sultys“: a) 8 000 Lt bylinėjimosi išlaidų - bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Varta“; b) 13 467,74 Lt bylinėjimosi išlaidų - į valstybės biudžetą.