- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-1247-524/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- K. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui
- Kategorijos
- 15.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1247-524/2013
2013 m. birželio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą 2-980-613/2013 pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovui Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui dėl drausminių nuobaudų ir darbo ginčų komisijos sprendimų panaikinimo bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-04 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė: panaikinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbo ginčų komisijos 2012-02-17 nutarimo Nr. R4-13, 1 ir 2 punktus, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo įsakymus 2011-11-07 Nr. P1-343, 2012-01-25 Nr. P1-23, 2012-02-01 Nr. P1-35 dėl drausminių nuobaudų (papeikimų) skyrimo ieškovui. Nurodė, kad atsakovas neteisėtai vienašališkai keitė darbo grafiką, dėl to padidėjo darbo krūvis, tačiau sumažėjo darbo užmokestis. 2011-11-07 ir 2012-01-25 įsakymais ieškovui skirtos nuobaudos už vėlavimą į darbą, o 2012-01-25 – už pravaikštą. Ieškovo nuomone, į darbą jis nepavėlavo, nes darbo grafiko pakeitimas, kuriame buvo nustatytas ankstesnis darbo pradžios laikas (17 val.), yra neteisėtas. Pravaikštos 2012-01-21 ieškovas nepadarė, nes 2011-12-21 įsakymu Nr. P3-106 jam buvo suteiktos dvidešimties kalendorinių dienų kasmetinės atostogos nuo 2012-01-01 iki 2012-01-20. Kadangi sausio 1 d. buvo šventinė, paskutinė atostogų diena buvo sausio 21 d. Darbo ginčų komisija 2012-02-17 nusprendė, kad ieškovo pretenzijos dėl darbo grafikų pakeitimo nepagrįstos ir drausminės nuobaudos skirtos pagrįstai. Ieškovo teigimu, jam skiriant visas tris nuobaudas, nebuvo gautas darbuotojų interesams atstovaujančio organo išankstinis sutikimas, iš ieškovo nebuvo pareikalauta pateikti paaiškinimus raštu, rašytiniai darbdavio reikalavimai ieškovui nebuvo įteikti tinkamai ir laiku. Be to, ieškovas pas atsakovą dirba gaisrininku nuo 1994-06-06, tačiau su juo nėra sudaryta darbo sutartis, kurioje būtų nustatyta darbo laiko pradžia ir pabaiga, pareigos, garantijos darbuotojui ir kitos sąlygos. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo 2009-03-24 įsakymu Nr. T1-24 patvirtintų taisyklių 38.1 punktas numato, kad budėtojas gaisrininkas dirba arba pamaininiu 24 valandas per parą (darbo pradžia nuo 8 val. ryto, darbo pabaiga kitos paros 8 val. ryto) arba naktiniu 12 val. per parą (darbo pradžia nuo 18 val. vakaro iki 6 val. ryto), darbo grafiku. Taigi pats atsakovas nesilaikė savo paties įsakymu patvirtintų vidaus darbo tvarkos taisyklių ir nustatė kitokius darbo grafikus, nei yra nustatyti vidaus taisyklėse. Darbo ginčų komisija neišsamiai, neobjektyviai, nevisapusiškai išnagrinėjo ieškovo prašymą, nevertino įrodymų, kuriais ieškovas grindė savo reikalavimą, ir netinkamai išsprendė darbo ginčą. Komisijos sudėtyje iš esmės buvo tik administracijos darbuotojai.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad darbo ginčų komisija buvo sudaryta iš vienodo skaičiaus darbuotojų ir darbdavio atstovų. Pirmasis komisijos posėdis buvo sušauktas 2012-02-14, jame dalyvavo po 4 darbuotojų ir darbdavio atstovus. Posėdžio metu buvo nagrinėjamas ieškovo prašymas ir visa su juo susijusi medžiaga, atsakyta į posėdžio dalyvių klausimus. Posėdyje susitarta ir nuspręsta, kad visapusiškam situacijos išsiaiškinimui tikslinga organizuoti dar vieną posėdį, į kuri pakviesti ūkio dalies vedėją, vyr. gaisrininką ir patį ieškovą. Antrasis posėdis įvyko 2012-02-17, jame dalyvavo po 2 darbuotojų ir darbdavio atstovus, ūkio dalies vedėja, o pats ieškovas į posėdį neatvyko, nors apie tai, kad yra kviečiamas dalyvauti, buvo informuotas elektroniniu paštu. Ieškovo teiginys, kad skiriant drausmines nuobaudas nebuvo pareikalauta iš ieškovo pateikti pasiaiškinimų raštu, yra melagingas. Ieškovas atsisakė reikalavimus pasirašyti, todėl laikytina, kad atsakovas atliko visus būtinus veiksmus, siekdamas darbuotojui įteikti reikiamus dokumentus. Ieškovo neatvykimo ir vėlavimo į darbą faktai yra tinkamai užfiksuoti ir įrodyti. Ieškovo prašymu jam buvo suteiktos 20 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų, t. y. nuo 2012-01-01 iki 2012-01-20 įskaitytinai. Budintys gaisrininkai dirba pagal slankųjį grafiką, jiems nustatytas keturių mėnesių suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis, todėl ieškovas į darbą turėjo atvykti 2012-01-21, kaip ir buvo nustatyta darbo grafike, patvirtintame 2011-12-15 teatro vadovo įsakymu ir viešai paskelbtame prieš dvi savaites. Visi darbo grafikai yra patvirtinami ir suderinami su darbuotojų atstovais (profsąjungomis). Ieškovas 2011 m. gruodžio mėnesį dirbo dar dvi pamainas po grafiko paskelbimo, todėl žinojo, jog į darbą privalo atvykti 2012-01-21. Ieškovas į darbą priimtas teatro vadovo įsakymu, rašytinė darbo sutartis nebuvo sudaryta, nes tuo metu galiojęs Darbo sutarties įstatymas nereikalavo visais atvejais sudaryti rašytinę darbo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-04 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovo motyvas, jog atostogos turėjo būti pratęstos viena diena, nes sausio 1 d. yra šventinė diena, yra nepagrįstas, nes ieškovas buvo susipažinęs su įsakymu dėl atostogų suteikimo bei sausio mėnesio grafiku, tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas žinojo, jog kasmetinės atostogos jam yra suteiktos nuo sausio 1 d. iki sausio 20 d. ir kad jis į darbą turi atvykti sausio 21 d. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas atliko visus būtinus veiksmus, siekdamas darbuotojui įteikti reikiamus dokumentus, todėl ieškovo teiginiai, kad darbdavio reikalavimai ieškovui nebuvo įteikti tinkamai ir laiku, yra nepagristi ir atmestini. Teismas nustatė, kad 2008-06-19 teatro vadovo įsakymu Nr. T l-75 bei 2009-03-24 patvirtintose darbo tvarkos taisyklėse buvo nustatyta, jog ūkio dalies darbuotojams, t. y. ir budintiems gaisrininkams, nustatoma suminė darbo laiko apskaita ir jų darbo laikas nustatomas darbo grafikuose, suderintuose su darbuotojų atstovais. Iš pateiktų atsakovo darbo grafikų teismas nustatė, kad budintiems gaisrininkams, atsižvelgiant į Vyriausybės 2003-05-14 nutarimą Nr. 587 bei į Jungtinės profsąjungų atstovybės sutikimą, atsakovo įsakymu nuo 2008-06-19 buvo nustatyta suminė darbo laiko apskaita, o 2011-07-12 teatro vadovo įsakymu Nr. PI-l 78 nuo 2011-07-01 nustatytas keturių mėnesių suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovui darbo sąlygos nebuvo keičiamos, o suminės darbo laiko apskaitos ir suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio (4 mėnesių) nustatymas negali būti laikomas darbo sąlygų pakeitimu. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, jog yra bent vienos iš teatre veikiančių profesinių sąjungų renkamo organo narys, jo argumentai dėl darbuotojų atstovų sutikimo skirti drausminę nuobaudą yra nepagristi ir atmestini.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – jo ieškinį tenkinti. Nurodo tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, kaip ir pirmosios instancijos teisme: atsakovas sudarydamas naujus darbo grafikus nesilaikė savo paties patvirtintų taisyklių; skiriant drausmines nuobaudas atsakovas negavo išankstinio darbuotojų interesams atstovaujančio organo sutikimo; kadangi sausio 1 d. yra šventinė, jis į darbą turėjo atvykti ne 2012-01-20, o 2012-12-21; su ieškovu nesudaryta darbo sutartis, darbo grafikų pakeitimais iš esmės buvo pakeistos ieškovo darbo apmokėjimo sąlygos – darbo užmokestis sumažėjo. Ieškovo nuomone, kadangi darbo grafikai derinami su darbuotojų interesams atstovaujančiu organu, tokio organo išankstinis sutikimas buvo būtinas ir skiriant ieškovui drausmines nuobaudas. Jei reikalavimas dėl išankstinio sutikimo taikomas tik tiems darbuotojams, kurie yra šių organų nariai, tai darbuotojų interesams atstovaujantis organas negali derinti ne šio organo narių darbo grafikus. Apelianto įsitikinimu, darbdavys negali vienašališkai nuspręsti, kada reikalingas sutikimas, o kada nereikalingas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tikslų atostogų dienų skaičių turi apskaičiuoti darbdavys, nes ieškovas teisinio išsilavinimo neturi. Atsakovas turi atskirą Teisės ir personalo skyrių, kuris privalo darbdavio vardu rengiamus teisės aktus parengti laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Apeliantas mano, kad jis pagrįstai į darbą atvyko 2012-01-21, nes prašė suteikti 20 kalendorinių dienų atostogas, todėl nepadarė darbo drausmės pažeidimo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti savo pirmosios instancijos teisme išdėstytais bei skundžiamo teismo sprendimo motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra atsakovo įsakymai – 2011-11-07 įsakymas Nr. P1-343, kuriuo ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda pastaba (t.1, b.l.22), 2012-01-25 įsakymas Nr. P1-23, kuriuo ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas(t.1, b.l. 26) ir 2012-02-01 įsakymas, kuriuo ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas(t.1, b.l.27). Šių įsakymų teisėtumas buvo įvertintas 2012-02-17 priimtuose nutarimuose, kuriais ginčo drausminės nuobaudos paliktos galioti (t.1, b.l.14-15).
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog skiriant šias drausmines nuobaudas nebuvo pažeista DK nustatyta jų skyrimo tvarka ir ieškovas neįrodė, jog jos buvo nepagrįstos. Drausminė nuobauda darbuotojui gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui ( DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). DK 238 straipsnyje nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Pagal DK 240 straipsnio 1 dalį darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą, turi nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio reikalaujama pasiaiškinti, nurodyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti raštu, taip pat turėtų pasiūlyti darbuotojui nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės dėl drausminės atsakomybės darbuotojui skyrimo (DK 35 straipsnio 1 dalis). DK 240 str.2d. nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant drausminę nuobaudą reikia gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą. Toks įstatymas yra Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1d., 2 d., kurios įpareigoja darbdavį skiriant drausminę nuobaudą darbuotojui, kuris yra įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narys, gauti profesinės sąjungos sutikimą. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovas ginčo drausminių nuobaudų skyrimo metu buvo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro profesinės sąjungos ir Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos renkamų organų nariu. Tokios aplinkybės ieškovas nenurodo ir apeliaciniame skunde, o jo motyvas, jog toks sutikimas turėjo būti gautas, nes darbo grafikai buvo derinami su profesinės sąjungos atstovais, nėra paremtas įstatymu. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad šios paminėtos nuostatos buvo pažeistos.
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog jis nesilaikė darbo grafikų, nes jie prieštarauja atsakovo patvirtintoms vidaus darbo tvarkos taisyklėms (t.2, b.l.174), tačiau konkrečių faktinių aplinkybių ir įrodymų nepateikia. Ieškovas pas atsakovę dirba gaisrininku, todėl jo pareigoms taikomas vidaus darbo taisyklių 38 p., kuris nustato, jog jam taikoma suminė darbo laiko apskaita, t.y. pamaina, trunkanti 24 val., ir pamaina trunkanti, 12 val. (t.1, b.l. 38). Vidaus darbo tvarkos taisyklės darbo teisėje nelaikomos darbų grafiku. Teisės normos, reglamentuojančios darbo laiko režimą ir darbo laiko apskaitą, suteikia darbdavio administracijai diskrecijos teisę sudaryti (tvirtinti) darbo (pamainų) grafikus, kartu įpareigodamos užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi bei draudžiančios skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės (DK 147 str.). Be to, esant suminei darbo laiko apskaitai darbdavys įpareigotas neviršyti įstatymo nustatyto darbo valandų skaičiaus per apskaitinį laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis nei keturi mėnesiai, ir privalo garantuoti paros bei savaitės nepertraukiamo poilsio trukmę (DK 149 str.). Jokių kitų su tuo susijusių imperatyvių draudimų ar prievolių darbdaviui nėra nustatyta. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Kaip matyti iš bylos duomenų, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre veikia dvi profesinės sąjungos: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro profesinė sąjunga ir Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga (toliau tekste – profsąjunga) (t. 1, b. l. 31). Pagal DK 147 straipsnio reikalavimus Ieškovo darbo grafikai yra patvirtinti ir suderinti su darbuotojų atstovais (profsąjungomis) ir yra paskelbti viešai, dėl jų ginčo nėra. DK 147 straipsnio 3 dalyje yra nurodoma, kad darbuotojai privalo dirbti darbo grafikuose nustatytu laiku. Pabrėžtina, kad apeliantas grafikais nustatyto darbo laiko įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, vadinasi, jis su jais sutiko (DK 94 straipsnio 2 dalis).
Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad būtų keičiama ieškovo darbo užmokesčio sistema, budinčių gaisrininkų darbo užmokestis yra apskaičiuojamas pagal valandinius įkainius ir priklauso nuo išdirbtų valandų skaičiaus (t.1, b.l.28-30), darbo vieta ir kt. darbo sąlygos, todėl neįrodytas ieškovo motyvas, jog ieškovo darbo grafikais buvo pakeistos jo darbo sąlygos DK 120 str. prasme.
Ieškovas 2012-01-21 neatvyko į darbą (t.1, b.l.25) ir du kartus vėlavo atvykti į darbą pagal nustatytą grafiką (t.1, b.l. 19-20). Šios aplinkybės yra įrodytos leistinais įrodymais ir ieškovas jų nepaneigė. Nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo motyvas, jog jis po atostogų, kurios jam buvo skirtos 2011-12-21 įsakymu (t.1, b. l.18) turėjo į darbą grįžti 2012-01-22, nes šiame įsakyme buvo nurodyta konkreti atostogų suteikimo data - iki 2012-01-20 ir 2012-12-15 viešai paskelbtame grafike buvo nurodyta jo budėjimo data - 2012-01-21 (t.1, b.l.96), todėl akivaizdu, jog grįžimo į darbą data turėjo būti ieškovui žinoma. Ieškovo nurodomas prašymas suteikti jam 20 dienų atostogų, nepakeičia paminėtame atsakovės įsakyme suteiktų atostogų trukmės ir darbo grafike nustatytos jo darbo dienos. Pažymėtina, kad svarbių neatvykimo į darbą priežasčių sąrašas nenustatytas. Konkrečiu atveju atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, priežasčių svarbumo klausimą sprendžia darbdavys, o šalių ginčui esant teisme – konstatuoja teismas, patikrindamas, ar darbuotojo neatvykimo į darbą priežastys buvo įvertintos tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 24 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-311/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad darbuotojo liga, sergančio šeimos nario slaugymas ir kiti su asmens ar jo šeimos narių sveikata susiję veiksniai taip pat pripažįstami svarbiomis priežastimis, dėl kurių darbuotojas negali atvykti į darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 20 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-1390/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas šiuo klausimu yra pasisakęs: „DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte šiurkštus darbo pareigų pažeidimas konstatuotinas esant šių sąlygų visetui: a) darbuotojas neatvyksta i darbą visa darbo dieną (pamainą); b) darbuotojas neatvyksta i darbą be svarbių priežasčių. Pareiga įrodyti šių sąlygų buvimą, esant ginčui teisme, tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo i darbą priežastis ir jų svarbą tenka darbuotojui“ (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 45), todėl nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad ginčo drausminė nuobauda už neatvykimą į darbą buvo paskirta teisėtai ir jam netaikyta griežčiausia nuobauda.
Ieškovas į darbą buvo priimtas 1994 m. birželio 6 d. įsakymu (t.1, b.l.50), todėl pagal tuo metu galiojantį 1991-11-28 Darbo sutarties įstatymą nebuvo privaloma sudaryti rašytinę darbo sutartį. Pakeitimas dėl privalomos darbo sutarties sudarymo priimant į darbą buvo priimtas tik 1996 m. balandžio 17 d. (LR įstatymas Nr. 1-1285). 2002 m. birželio 4 d. priėmus DK (IX-926) galiojantiems darbo santykiams buvo taikomos DK normos. Darbo įstatymai ir kiti darbo santykius reglamentuojantys norminiai teisės aktai neturi atgalinio veikimo galios, todėl sudaryti rašytinę darbo sutartį su ieškovu atsakovas neprivalėjo. Be to, šioje byloje iškelto ginčo pobūdžiui neturi įtakos rašytinės darbo sutarties nebuvimas, nes visais atvejais darbo bylose teismas analizuoja, ar šalių darbo teisiniai santykiai atitinka DK normas.
Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.