Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja J.Lukšienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. D. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje L. D. , a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini mokyklos 3 kurso studentas, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal L. R. ATPK 164 str. 3d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008-12-29 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.P572539/30-68-P-270, kuriame nurodė, kad L. D. :

2008-12-23 apie 14.15 val. dirbdamas jo motinos B. D. individualioje įmonėje „Dolinga“ parduotuvėje, esančioje Baukštininkų k., Klaipėdos r., pardavėju, nepilnamečiui J. K. , gim. 1992-11-25, pardavė vieną 0,5 l butelį alaus „Utenos premium“, kurio vertė 2,95 Lt., tuo pažeisdamas L. R. alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 3 p.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. D. paaiškino, kad 2008-12-23 jo motina B. D. yra individualios įmonės „Dolinga“, kuriai priklauso parduotuvė, savininkė. Nurodė, kad jaunuolio, kuris paprašė 0,5 l butelį alaus „Utenos premium“, jis nepažino, pardavė jaunuoliui alaus butelį, neįsitikinęs ar jis jau yra pilnametis, nes jaunuolis iš išvaizdos atrodė kaip pilnametis, panašaus amžiaus kaip ir jis pats. Nurodė, kad yra Klaipėdos turizmo mokyklos trečio kurso moksleivis ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio.

Iš byloje esančio Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus patrulės L. G. 2008-12-24 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad ji su Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK vyr. tyrėju R.Žiūra 2008-12-23 nuo 14.00 val. iki 17.00 val. dirbo pagal 2008-11-25 patvirtintą programą „Dėl prevencinės priemonės „Jaunimas“, siekiant užkardyti pažeidimus, susijusius su narkotinių psichotropinių medžiagų vartojimu bei alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių prekyba nepilnamečiams“ ir buvo tikrinamos parduotuvės“ Klaipėdos rajone. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad L. D. , dirbdamas jo motinos B. D. individualioje įmonėje „Dolinga“ parduotuvėje, esančioje Baukštininkų k., Klaipėdos r., pardavėju, nepilnamečiui J. K. , gim. 1992-11-25, pardavė vieną 0,5 l butelį alaus „Utenos premium“, kurio vertė 2,95 Lt.

L. R. ATPK 164 str. 3 d. numatyta atsakomybė už prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytus kitų prekybos alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) taisyklių pažeidimą. Tai yra administracinės atsakomybės subjektu šiuo atveju yra prekybos ar viešojo maitinimo įmonių darbuotojai.

L. R. ATPK 164 str. 3 d. numatyta veika gali būti padaroma tyčia arba dėl neatsargumo, jei lengvabūdiškai tikėjosi, kad pasekmių bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Nagrinėtinu atveju yra įvardijamas administracinio pažeidimo faktas ir pažeidimą padaręs asmuo, tačiau negalima konstatuoti administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų (Administracinių teismų praktika Nr. 1).

Alkoholio kontrolės įstatyme, 18 str. 5d. nurodoma, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę, o kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato ir suvokė, kad savo veiksmais pažeidė alkoholinių gėrimų pardavimo apribojimų reikalavimus. Priešingai jis tiek rašytiniame paaiškinime duotame policijos pareigūnams, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jaunuoliui alų pardavė, nes manė, kad jis yra pilnametis.

Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo, pirkęs alų yra šešiolikos amžiaus ir tai nėra labai didelė riba tarp pilnametystės ir paauglystės, be to pats atsakomybėn patrauktas asmuo L. D. yra 18 metų ir 10 mėnesių amžiaus, tai yra tik dviem metais vyresnis už asmenį, kuriam jis pardavė alkoholį. Be to, byloje nėra duomenų, kad L. D. yra jo motinos B. D. individualios įmonės „Dolinga“ darbuotojas.

Teismo pareiga yra įvertinti įrodymų gavimo būdų teisėtumą.

Įrodymus administracinėje teisenoje apibrėžia L. R. ATPK 256 str. Be to, administracinių teisės pažeidimų bylų rengimo ir nagrinėjimo policijos įstaigose taisyklėse 12 punkte (patvirtintose L. R. generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-461), taip pat yra įvardinta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. L. R. ATPK 257 str. numatyta, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Esant įrodymų prieštaravimui, administracinėje teisėje vadovaujamasi principu, kad visos abejonės turi būti vertinamos patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

L. R. Vyriausias administracinis teismas formuodamas vieningą teismų praktiką nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys (Administracinė byla Nr. N63 – 1523/2008 ir N3- 167/2007). Tai yra Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog teisinėje valstybėje leistinos teisėsaugos institucijų veiklos, imituojančios nusikalstamą (įstatymą pažeidžiančią) veiką, ribos yra apibrėžtos teisės doktrinoje, vidaus ir tarptautinių teismų praktikoje. Šios nuostatos galioja ir administraciniams teisės pažeidimams. L. R. Konstitucinis Teismas 2000-05-08 ,,D. L. Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir 198¹ straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo L. R. Konstitucijai“ konstatavo, kad nusikalstamos veikos modeliu gali būti tik ,,prisijungiama“ prie besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų, kai nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje įtvirtinti nepriklausomo ir nešališko teisingumo vykdymo principai turi būti išlaikyti visų teisės pažeidimų rūšių tyrimo procese – ir paprasčiausių, ir sudėtingiausių. Valstybė turi užtikrinti visuomenės saugumą naudodama tik teisėtas priemones ir nepažeisdama konvencijos garantuotų asmens teisių. Viešu interesu ir tikslingumu negali būti pateisintos įrodinėjimo priemonės, gautos policijos provokacijomis. Šios nuostatos reiškia, kad teisėsaugos institucijų veikla naudojant teisės pažeidimą imituojančius veiksmus negali pažeisti esminio principo – teisinė valstybė kovoja prieš nusikalstamumą, t. y. siekia sumažinti nusikalstamų veikų skaičių panaudodama prevencines priemones ar užkirsdama kelią daromiems nusikaltimams, tačiau jokiu būdu negali skatinti nusikalstamų veikų ir dauginti jų skaičiaus (2006-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. N9(62) – 1373/2006, 2005-09-02 nutartis administracinėje byloje Nr. N – 09(62) – 1331/2005).

Šis procesinės teisės principas expressis verbis nėra išdėstytas L. R. ATPK, bet jis kyla iš L. R. ATPK 256 str.1 d., įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymu nustatant, ar yra padarytas administracinis teises pažeidimas, L. R. ATPK 1 straipsnio, kuriuo Administracinių teisės pažeidimų kodekso uždavinys yra saugoti piliečių teises bei laisves, nustatytą valdymo tvarką, stiprinti teisėtumą, Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybes principą. Teisės mokslo ir teismų praktikos yra pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, o taip pat –valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.2 (12), 2007).

Taip pat L. R. Vyriausias administracinis teismas, administracinėje byloje Nr. N3- 764/2007 yra konstatavęs, kad L. R. Seimui 1995 m. ratifikavus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei šios Konvencijos protokolus, Administracinių teisės pažeidimu kodeksas, galiojantis nuo 1985-04-01, nebuvo išsamiai papildytas procesinėmis teises normomis, įtvirtinančiomis Konvencijos garantuojamą teisę į teisingą teismo procesą. Nepaisant to, tai neatleidžia teismo, vykdančio teisingumą, bei institucijų, rengiančių administracinio teisės pažeidimo bylą teisminiam nagrinėjimui, renkančių įrodymus, nuo pareigos užtikrinti asmenims, traukiamiems administracinėn atsakomybėn, teisę į teisingą teismo procesą pagal tuos standartus, kurie yra pripažįstami Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Byloje nesant duomenų, kad pažeidimas, kuriuo asmuo kaltinamas, galėjo būti padarytas be policijos pareigūnų įsikišimo, policijos pareigūnams neapsiribojus vien tik pasyviu asmens galimai neteisėtos veiklos tyrimu, bet darant tokio pobūdžio įtaką, kad sukurstytų asmenį į vykdyti teisės pažeidimą, darytina išvada, kad pažeidimo asmuo savo valia nepadarė, o buvo išprovokuotas pareigūno. Duomenys, gauti pažeidžiant Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisvi u apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, yra neteisėti ir jais asmens kaltę padarius pažeidimą negali būti grindžiama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.1 (11), 2007).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimus darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju administracinį teisės pažeidimą suorganizavo Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pareigūnai, kurie nepilnametį J. K. , gim. 1992-11-25, pasiuntė į parduotuvę imituoti alkoholinio gėrimo pirkimą, todėl jo nupirktas 0,5 l butelis alaus „Utenos premium“ yra šių provokuojančių veiksmų pasekmė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, kad tokie policijos pareigūnų veiksmai peržengia leistinas teisės pažeidimo imitavimo ribas, tai yra įstatymo nustatytas pažeidimas įvyko ne dėl L. D. iniciatyvos, o kaip policijos provokacijos rezultatas, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytas įstatymo pažeidimas, todėl yra pagrindas bylą nutraukti.

Be to, byloje nėra duomenų apie tai ar nepilnamečio, kuris dalyvavo kontroliniame užpirkime tėvai sutiko ir žino, kad jų sūnus J. K. , gim. 1992-11-25, dalyvautų policijos organizuojamame reide.

Administracinėje teisėje – kaip ir baudžiamojoje – veikia principas, reiškiantis, kad kaltinimo pagrįstumą lemia visų aplinkybių įvertinimas ir atsisakymas tų, kurios nėra visiškai aiškios ir tikslios, todėl visi neaiškumai ar netikslumai vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Nesant patikimų ir neabejotinų įrodymų apie traukiamo asmens kaltę, administracinė nuobauda šiam asmeniui negali būti skiriama.

Nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, yra pagrindas bylą nutraukti (L. R. ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą L. D. pagal L. R. ATPK 164 str. 3 d., nutraukti L. R. ATPK 250 str. 1 p. pagrindu.

Nutarimas gali būti skundžiamas per dešimt dienų Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.