Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-12-27 · Byla Nr. Ik-212-437/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-12-27
Bylos Nr.
Ik-212-437/2010
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Mefodija Povilaitienė, Liuda Arlauskienė, Raimondas Blauzdžius
Pareiškėjas
T. S.
Atsakovas
Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė bylą Nr. I-212-437/2010Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 16.8; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2010 m. gruodžio 27 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Liudos Arlauskienės, Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjai T. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos T. S. skundą atsakovams Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl įsakymų pakeitimo, teisėjų valstybinės pensijos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja T. S. pateikė teismui patikslintą skundą ir jo patikslinimą (b. l. 75-81, 92), kuriame prašo:

1. Įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją jai mokėti 6235,76 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją, atitinkamai taikant teisės aktus, nustatančius laikiną pensijų mažinimą dėl itin sunkios ekonominės ir finansinės valstybės padėties, nurodyto dydžio pensiją mokėti iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų dydžio, įskaitant pensijas, skiriamas asmenims, buvusiems Konstitucinio teismo teisėjais Konstitucijoje nustatytą visą devynerių metų kadenciją;

Šalies argumentai

2. priteisti iš Nacionalinės teismų administracijos 2813,19 Lt;

3. priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 154873,58 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimo įsigaliojimo iki jo visiško įvykdymo;

4. įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę išmokėti iš Lietuvos valstybės priteistą teisėjų valstybinės pensijos sumą ir palūkanas.

Skunde paaiškina, kad nuo 1990-03-11 dirbo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. gegužės 3 d. nutarimas Nr. 1-182; Žin., 1990, Nr. 14-388). 1993-03-18 – 2002-03-21 buvo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja (Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 1-100; Žin., 1993, Nr. 10-235). Pasibaigus Konstitucinio Teismo teisėjo devynerių metų kadencijai Seimo 2002 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. IX-1117 (Žin., 2002, Nr. 97-4261) buvo vėl paskirta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja; iš šių pareigų nuo 2007-09-24 atleista, sulaukus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus (Seimo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutarimas Nr. X-1279; Žin., 2007, Nr. 101-4109). Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kitų Lietuvos bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjai bei nuo Lietuvos paskirti ar išrinkti bet kokio tarptautinio teismo teisėjai, atitinkantys šio įstatymo 3 straipsnio sąlygas, turi teisę į teisėjų valstybinę pensiją. Pažymi, kad ji atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytas sąlygas.

Nurodo, kad Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 9FB-14 „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo T. S.“, vadovaujantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsniu, 6 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 7 straipsnio 1 dalimi, Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68, bei Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo komisijos 2007 m. lapkričio 15 d. išvada Nr. 57, jai, susumavus stažą, įgytą einant Aukščiausiojo Teismo teisėjo ir Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas, buvo paskirta 3470,62 Lt teisėjų valstybinė pensija, apskaičiuota pagal paskutinius 5 metus Aukščiausiajame Teisme jos gautą darbo užmokestį. Nacionalinės teismų administracijos 2007 m. lapkričio 22 d. rašte nurodyta, kad paskirtoji pensija bus mokama pritaikius Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatytą ribojimą (t. y. Paskirtos teisėjų valstybinės pensijos ir jos gaunamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos suma negalės viršyti šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio). Nacionalinė teismų administracija netenkino jos prašymo įgytą maksimalų Konstitucinio Teismo teisėjo devynerių metų darbo stažą laikyti pagrindu taikyti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, pagal kurią šiame įstatyme nustatytą maksimalų, ne mažesnį kaip 20 metų, teisėjo darbo stažą turintiems asmenims teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 45 procentų šio dydžio.

Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5, 6 straipsnių, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija), Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ inter alia pripažino, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, taip pat šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyti teisėjų valstybinės pensijos dydžiai bei jų apskaičiavimo tvarka, ir 6 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatytas apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos kartu su valstybinėmis socialinio draudimo pensijomis bei kitomis valstybinėmis pensijomis vienam asmeniui dydžio ribojimas, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio dalyje įtvirtinant teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo tvarką ir maksimalų jos dydį nebuvo atsižvelgta į specifinį Konstitucinio Teismo, kaip savarankiškos teismų sistemos, konstitucinį statusą, inter alia į tai, kad Konstitucinio Teismo teisėjai yra skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai, ir taip yra pažeistas iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 2 dalies, kylantis reikalavimas diferencijuoti teisėjų socialines (materialines) garantijas pagal tai, kokios teismų sistemos teisėjams jos yra nustatomos, paneigtas iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisingumo imperatyvas. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus.

Iš Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo rezoliucinės dalies ir jo teisinių argumentų daro išvadą, kad asmenims, buvusiems Konstitucinio Teismo teisėjais visą (maksimalią) Konstitucijoje nustatytą devynerių metų kadenciją ir atitinkantiems Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, turėtų būti skiriama šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus procentinio dydžio teisėjų valstybinė pensija.

Pareiškėjai priklausančios teisėjų valstybinės pensijos dydis nustatytas ir ši pensija mokama pagal Konstitucijai prieštaraujančias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Taip yra pažeista jos teisė gauti tokią teisėjų valstybinę pensiją, kuri atitiktų išskirtinį Konstitucinio Teismo statusą konstitucinėje teisminės valdžios sistemoje ir ypatingą Konstitucinio Teismo teisėjo konstitucinį statusą.

Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį teisės aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad šis aktas prieštarauja Konstitucijai. Po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, atnaujinęs sustabdytos bylos nagrinėjimą, teismas priimdamas sprendimą to teisės akto negali taikyti. Tokiais atvejais Konstitucinio Teismo nutarimas veikia retroaktyviai, nes juo sukurta nauja teisinė situacija veikia anksčiau susiformavusius teisinius santykius.

Konstitucinio Teismo nutarimai yra bylų nagrinėjimo teismuose šaltiniai (Teismų įstatymo 33 straipsnio 2 dalis). Visus bendrosios kompetencijos teismus – Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą, apygardų ir apylinkių teismus, taip pat specializuotus teismus (Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir apygardų administracinius teismus) saisto Konstitucijos 107 straipsnyje įtvirtintas Konstitucinio Teismo sprendimų jo kompetencijai priskirtais klausimais galutinumas ir neskundžiamumas (Konstitucinio Teismo 2006 m. birželio 6 d. nutarimas). Taigi, Konstituciniam Teismui pripažinus Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai, šią administracinę bylą nagrinėjantis teismas šių nuostatų, pagal kurias buvo nustatytas jai paskirtos teisėjų valstybinės pensijos dydis ir ribojamas jos mokėjimas, taikyti negalės, o atsiradusią teisinio reguliavimo spragą privalės užpildyti ad hoc, tiesiogiai taikydamas Konstituciją – jos 109 straipsnio 2 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą.

Remiasi Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2007 m. birželio 7 d., 2007 m. birželio 7 d., 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimais, 2005 m. rugsėjo 20 d., 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. vasario 1 d. sprendimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartimi adm. byloje Nr. A12-219-04, 2004 m. kovo 18 d. sprendimu adm. byloje Nr. A12-64-04.

Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, teisėjų valstybinė pensija, ją apskaičiuojant iš jos, kaip Konstitucinio Teismo teisėjos, vidutinio darbo užmokesčio ir taikant Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą maksimalų procentinį dydį (45 procentai), būtų 6235,76 Lt. Iš Konstitucijos kylanti pareiškėjos, išdirbusios Konstitucinio Teismo teisėja visą (maksimalią) devynerių metų kadenciją, teisė gauti išskirtinį Konstitucinio Teismo statusą konstitucinėje teisminės valdžios sistemoje ir ypatingą Konstitucinio Teismo teisėjo konstitucinį statusą atitinkančio dydžio teisėjų valstybinę pensiją turi būti ginama pagal Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalį ir konstitucinį teisinės valstybės principą nuo šios teisės pažeidimo dienos. Dėl to teismo sprendimu pripažintina, kad jai, buvusiai Konstitucinio Teismo teisėja visą Konstitucijoje nustatytą devynerių metų kadenciją, nuo teisės į valstybinę pensiją atsiradimo dienos priklauso 6235,76 Lt šios rūšies pensija.

Pažymi, kad Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 9FB-59-(4.46) jai nuo teisės į teisėjų valstybinę pensiją atsiradimo dienos paskirta perskaičiuota – 4018,56 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija, tačiau išmokama tik jos dalis (šiuo metu – 956,58 Lt), nes teisėjų valstybinė pensija ribojama taikant Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, pagal kurią teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Jos teisė gauti atitinkamo dydžio teisėjų valstybinę pensiją pažeidžiama ne tik dėl Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo, bet ir dėl to, kad Nacionalinė teismų administracija nuo 2010 m. sausio 1 d. netinkamai taiko įstatymus. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gruodžio 8 d. pakeitė Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnį, jo 3 dalyje nustatytą maksimalų valstybinės pensijos dydį bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendros sumos vienam asmeniui maksimalų dydį sumažindamas nuo užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio iki 1,3 dydžio. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostata, kurioje numatytas maksimalus teisėjų valstybinės pensijos ir kitų asmens gaunamų pensijų dydis, keičiant Valstybinių pensijų įstatymo nuostatą nebuvo pakeista. Taigi pagal Valstybinių pensijų įstatymą maksimalus asmens valstybinės pensijos dydis bei maksimali šios pensijos ir kitų asmens gaunamų pensijų bendra suma negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio, o pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų suma negali viršyti minėto 1,5 dydžio. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu yra lex specialis. Tai, pažymėta ir Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime. Nacionalinė teismų administracija nuo 2010 m. sausio 1 d. jai mokėtiną teisėjų valstybinės pensijos sumą nustato neteisėtai taikydama dydį „1,3“, o ne „1,5“. Konstitucinis Teismas prieštaraujančiu Konstitucijai pripažino ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą ta apimtimi, kuria jis apima teisėjų valstybines pensijas (2010 m. birželio 29 d. nutarimo rezoliucinės dalies 4 punktas).

Nurodo, kad Nacionalinė teismų administracija skiria ir moka teisėjų valstybinę pensiją (Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnis). Pagal Konstitucijai prieštaraujančias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatas Nacionalinės teismų administracijos apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos per laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 24 d. (t. y. nuo teisės į šią pensiją atsiradimo dienos) iki 2010 m. rugsėjo 30 d. imtinai, taikant Konstitucijai prieštaraujantį šios pensijos dydžio ribojimą ir nuo 2010 m. sausio 1 d. ją sumažinus pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą jai išmokėta 57 031,25 Lt (iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 47 828,96 Lt, nuo 2010 m. sausio 1 d. – 9 202,29 Lt).

Nacionalinės teismų administracijos skaičiavimu, jeigu pareiškėjai skiriama teisėjų valstybinė pensija būtų 45 procentų vidutinio darbo užmokesčio, gauto esant Konstitucinio Teismo teisėja, dydžio, tai iki 2009 m. gruodžio 31 d. netaikant teisėjų valstybinės pensijos ribojimo turėtų būti išmokėta 169 820,53 Lt, o nuo 2010 m. sausio 1 d., šią pensiją sumažinus pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, - 44 897,49 Lt, iš viso turėtų būti išmokėta 214 718,02 Lt. Skirtumas tarp realiai išmokėtos ir pagal Konstituciją turėtos išmokėti sumos yra 157 686,77 Lt. Į šią sumą įskaičiuota ir 2813,19 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka, atsiradusi dėl to, kad Nacionalinė teismų administracija, išmokėdama teisėjų valstybinę pensiją, nuo 2010 m. sausio 1 d. taikė neteisingą ribojimo dydį „1,3“, o ne „1,5“. Dėl Nacionalinės teismų administracijos kaltės neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos suma – 2813,19 Lt priteistina iš Nacionalinės teismų administracijos (Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1, 2 dalys, 9 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja teismo posėdyje skundą palaikė jame išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė teismų administracija pateikė atsiliepimą į skundą (b.l. 85), kuriame nurodė, kad 2010 m. lapkričio 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5, 6 straipsnių, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija), Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Žin., 134-6860), kuriuo pripažinta, kad: Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, ir šio straipsnio 2 dalis prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis ir Valstybinių draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės <...> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą 2010 m. lapkričio 16 d. ir iki šios dienos nesant naujo teisinio reguliavimo, t. y. įstatymų leidėjui nepašalinus po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo atsiradusių lacunae legis, Nacionalinė teismų administracija neturi teisinių galimybių skirti, mokėti ir/ar perskaičiuoti tokių valstybinių pensijų, kurios atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. Nacionalinė teismų administracija neneigia pareiškėjos teisės gauti teisėjų valstybinę pensiją, tačiau, kol nėra Konstituciją atitinkančio teisėjų pensinio aprūpinimo teisinio reglamentavimo, t. y. kol nėra teisės aktais nustatyta, kaip turėtų būti pensijos skaičiuojamos/perskaičiuojamos, Nacionalinė teismų administracija negali perskaičiuoti ir mokėti tokio teisėjų valstybinės pensijos dydžio, kokio prašo pareiškėja.

Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją bei siekiant užtikrinti viešojo administravimo subjekto iš Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo kylančių funkcijų, susijusių su teisėjų socialinėmis garantijomis nutrūkus jų įgaliojimams, tinkamą įgyvendinimą, bei vadovaujantis teisėtų lūkesčių principu, buvo priimtas Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 9FB-10- . (4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“, kuriuo nurodyta mokėti teisėjų valstybines pensijas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo dienos. Šis sprendimas galios iki bus priimti Konstituciją atitinkantys teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys teisės aktai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010-06-29 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5, 6 straipsnių, Lietuvos Respublikos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija), Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad:

1. Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2. Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

3. Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

4. Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) (Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

5. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas (Žin., 2009, Nr. 152-6820) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

6. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis (Žin., 2009, Nr. 152-6820) ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, jog šis įstatymas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, pabrėžė, kad jeigu Konstitucinio Teismo nutarimas šioje byloje būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, susidarytų teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumas, kuris iš esmės sutrikdytų teisėjų valstybinių pensijų skyrimą. Tuo pagrindu nutarė, kad šis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ turi būti oficialiai paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d.

2010-11-16 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas nustatyta tvarka paskelbtas „Valstybės žiniose“, vadinasi įsigaliojo. Tačiau teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumas iki šio nutarimo paskelbimo nebuvo užpildytas priimant Lietuvos Respublikos Konstitucijai atitinkamus teisės aktus teisėjų valstybinių pensijų reguliavimo srityje. Toks teisinis reguliavimas nėra sukurtas iki šiol.

Pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnį Teisėjų darbo stažą teisėjų valstybinei pensijai gauti sudaro laikas nuo 1990 m. kovo 11 d., kurį asmuo dirbo teisėju Lietuvos teritorijoje veikiančiuose teismuose (Konstituciniame Teisme, bendrosios kompetencijos ar specializuotuose teismuose) arba nuo Lietuvos paskirtu ar išrinktu bet kokio tarptautinio teismo teisėju.

Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje (Žin. 2002, Nr. 73-3088) nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją ir atitinkantiems šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas bei įgijusiems ne mažesnį kaip 20 metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 45 procentų šio dydžio. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarimu Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, pripažino prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje (Žin., 2002, Nr. 73-3088) buvo nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją, bet neįgijusiems 20 metų teisėjo darbo stažo ir atitinkantiems šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, valstybinė teisėjų pensija skaičiuojama ir mokama taip:

1. asmenims, įgijusiems 15 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 35 procentų šio dydžio;

2. asmenims, įgijusiems 10 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 20 procentų šio dydžio;

3. asmenims, įgijusiems 5 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 10 procentų šio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje (Žin., 2002, Nr. 73-3088) buvo nustatyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarimu taip pat pripažino prieštaraujančias Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarime pabrėžė, kad iš Konstitucijos kylantis teismų priskyrimas ne vienai, bet kelioms (šiuo metu trims) teismų sistemoms, tarp jų bendrosios kompetencijos sistemai, ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų sistemos, kaip institucijų sistemos, suskirstymas į grandis suponuoja tai, kad įstatymų leidėjas turi įgaliojimus diferencijuoti teisėjų socialines (materialines) garantijas (atlyginimus, taip pat garantijas, teisėjams nustatytas (taikomas), kai nutrūksta jų įgaliojimai). Vadinasi, įstatymų leidėjas ne tik gali, bet ir turi diferencijuoti teisėjų socialines (materialines) garantijas pagal tai, kokios teismų sistemos ir kurios grandies teismo teisėjams jos yra nustatomos. Konstatavo, kad Konstitucinio Teismo teisėjai nuo kitų bendrosios ir specializuotos kompetencijos teismų teisėjų skiriasi ir savo įgaliojimų trukmės aspektu. Pagal Konstituciją bendrosios kompetencijos teismų teisėjų, specializuotų teismų teisėjų įgaliojimų trukmę nustato Teismų įstatymas. Pažymėjo, jog pagal šiuo metu galiojantį Teismų įstatymą bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų teisėjai yra skiriami iki 65 metų amžiaus. Pagal Konstitucijos 103 straipsnio 1 dalį Konstitucinio Teismo teisėjai skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Pabrėžė, kad reguliuojant teisėjų socialinių (materialinių) garantijų nutrūkus teisėjo įgaliojimams santykius, inter alia diferencijuojant šias garantijas, turi būti atsižvelgiama į tai, kad iš Konstitucijos kyla teismų priskyrimas ne vienai, bet kelioms (šiuo metu trims) teismų sistemoms, iš kurių atskirą sistemą sudaro Konstitucinis Teismas, turintis savo ypatumų, inter alia Konstitucinio Teismo teisėjų kadencijos aspektu.

Įstatymų leidėjas, reguliuodamas teisėjų socialinių (materialinių) garantijų pasibaigus jų įgaliojimų trukmei santykius, turi atsižvelgti ir į tai, kad Konstitucinio Teismo teisėjai pagal savo konstitucinį statusą, inter alia įgaliojimų trukmę, skiriasi nuo kitų teismų teisėjų. Priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinės tokių socialinių (materialinių) garantijų sampratos, pagal kurią teisėjų socialinės (materialinės) garantijos jas nustatant turi būti diferencijuojamos atsižvelgiant į teismų sistemos specifiškumą, teismų sistemų teisėjų statuso ypatumus. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti maksimalus teisėjų valstybinės pensijos dydis ir jo apskaičiavimo tvarka. Maksimalus teisėjų valstybinės pensijos dydis yra 45 procentai teisėjo gauto darbo užmokesčio, apskaičiuojamo iš paskutinių 5 prieš nustojant eiti teisėjo pareigas metų darbo užmokesčio. Teisę gauti maksimalaus dydžio teisėjų valstybinę pensiją turi asmenys, įgiję ne mažesnį kaip 20 metų teisėjo darbo stažą ir atitinkantys šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas. Vertindamas Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą jo atitikties Konstitucijai aspektu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją įstatymu gali būti nustatytas maksimalus teisėjų valstybinės pensijos dydis. Pabrėžė, kad nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas tuo aspektu, kuriuo jame yra inter alia nustatytas maksimalus teisėjų valstybinės pensijos dydis, t. y. 45 procentai teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio, neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstitucijos 103 straipsnio 1 dalį Konstitucinio Teismo teisėjai skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai, todėl Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas neapima asmenų, buvusių Konstitucinio Teismo teisėjais Konstitucijoje nustatytą visą devynerių metų kadenciją ir turinčių tik devynerių metų Konstitucinio Teismo teisėjo darbo stažą. Konstatavo, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinant teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo tvarką ir maksimalų jos dydį nebuvo atsižvelgta į specifinį Konstitucinio Teismo, kaip savarankiškos teismų sistemos, konstitucinį statusą, inter alia į tai, kad Konstitucinio Teismo teisėjai yra skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai, ir taip yra pažeistas iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 2 dalies, kylantis reikalavimas diferencijuoti teisėjų socialines (materialines) garantijas pagal tai, kokios teismų sistemos teisėjams jos yra nustatomos, todėl paneigtas iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisingumo imperatyvas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarimu taip pat pripažino Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) (Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostatą „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pažymėjo, jog Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas susiklostyti ir tokioms teisinėms situacijoms, kai asmuo, buvęs teisėju, kurio valstybinių (kitų nei teisėjų valstybinė pensija) ir valstybinių socialinio draudimo pensijų suma viršija užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydį arba yra nedaug mažesnė už šį dydį, teisėjų valstybinė pensija apskritai nebus mokama arba bus mokama nedidelė šios pensijos dalis, t. y. teisėjų valstybinė pensija gali tapti ne realia, o nominalia konstitucine teisėjo socialine (materialine) garantija nutrūkus jo įgaliojimams. Pabrėžė, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas paneigia teisėjų valstybinių pensijų, kaip iš Konstitucijos kylančios teisėjo socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jo įgaliojimams, esmę, paskirtį, sudaro prielaidas nukrypti nuo iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Seimas 2009 m. gruodžio 8 d. pakeitė Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnį, inter alia jo 3 dalyje nustatytą maksimalų valstybinės pensijos dydį bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendros sumos vienam asmeniui maksimalų dydį sumažindamas nuo užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio iki 1,3 dydžio. Pažymėjo, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostata, kurioje numatytas maksimalus teisėjų valstybinės pensijos ir kitų asmens gaunamų pensijų dydis, keičiant Valstybinių pensijų įstatymo nuostatą nebuvo pakeistas. Pabrėžė, kad pagal Valstybinių pensijų įstatymą maksimalus asmens valstybinės pensijos, inter alia teisėjų valstybinės pensijos, dydis bei maksimali šios pensijos ir kitų asmens gaunamų pensijų bendra suma negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio, o pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų suma negali viršyti minėto 1,5 dydžio. Pažymėjo, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu yra lex specialis.

Pareiškėja T. S. nuo 1990-03-11 dirbo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. gegužės 3 d. nutarimas Nr. 1-182; Žin., 1990, Nr. 14-388). 1993-03-18 – 2002-03-21 ji buvo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja (Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 1-100; Žin., 1993, Nr. 10-235). Pasibaigus Konstitucinio Teismo teisėjo devynerių metų kadencijai Seimo 2002 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. IX-1117 (Žin., 2002, Nr. 97-4261) buvo vėl paskirta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja. Iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų atleista nuo 2007-09-24 sulaukusi Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus (Seimo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutarimas Nr. X-1279; Žin., 2007, Nr. 101-4109).

Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 9FB-14 „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo T. S.“, vadovaujantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsniu, 6 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 7 straipsnio 1 dalimi, Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68, bei Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo komisijos 2007 m. lapkričio 15 d. išvada Nr. 57, jai, susumavus stažą, įgytą einant Aukščiausiojo Teismo teisėjo ir Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas, buvo paskirta 3470,62 Lt teisėjų valstybinė pensija, apskaičiuota pagal paskutinius 5 metus Aukščiausiajame Teisme jos gautą darbo užmokestį (b.l. 13). Nacionalinės teismų administracijos 2007 m. lapkričio 22 d. rašte nurodoma, kad paskirtoji pensija bus mokama pritaikius Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatytą ribojimą (t. y. Paskirtos teisėjų valstybinės pensijos ir jos gaunamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos suma negalės viršyti šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio). Nacionalinė teismų administracija netenkino pareiškėjos prašymo įgytą maksimalų Konstitucinio Teismo teisėjo devynerių metų darbo stažą laikyti pagrindu taikyti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, pagal kurią šiame įstatyme nustatytą maksimalų, ne mažesnį kaip 20 metų, teisėjo darbo stažą turintiems asmenims teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 45 procentų šio dydžio (b.l. 14).

Pagal Konstitucijos 103 straipsnio 1 dalį Konstitucinio Teismo Teisėjai skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimu, atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinio Teismo teisėjas neturi Konstitucinės galimybės savo pareigų vykdyti ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 103 straipsnio 1 dalyje numatytą maksimalų devynerių metų terminą, atsižvelgiant į Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalį ir konstitucinį teisinės valstybės principą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad maksimalią devynių metų kadenciją išdirbęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju asmuo pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies analogiją įgijo teisę gauti maksimalią 45 procentų dydžio teisėjo valstybinę pensiją. Iš Nacionalinės teismų administracijos 2010-11-02 rašto Nr. 4R-1586-(4.34) matyti, kad pareiškėjai taikant 45 procentus nuo darbo užmokesčio, gauto dirbant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja, vidurkio, jos valstybinės teisėjo pensijos dydis būtų 6 235,76 Lt (b.l. 66). Atsakovė Nacionalinė teismų administracija įpareigotina pareiškėjai mokėti 6235,76 Lt dydžio teisėjo valstybinę pensiją, atitinkamai taikant teisės aktus, nustatančius laikiną pensijų mažinimą dėl itin sunkios ekonominės ir finansinės valstybės padėties. Nurodyto dydžio pensiją ji įpareigotina mokėti iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų dydžio, įskaitant pensijas, skiriamas asmenims, buvusiems Konstitucinio teismo teisėjais Konstitucijoje nustatytą visą devynerių metų kadenciją.

Iš atsakovės Nacionalinės teismų administracijos priteistina 2813, 19 Lt neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos skirtumas, kuris atsirado nepagrįstai dėl to, kad ši atsakovė, sudėjusi pareiškėjos, kaip buvusios teisėjos, valstybinę pensiją ir jos valstybinę socialinio draudimo pensiją, be pagrindo taikė ribojimą – 1,3, o ne 1,5 (b.l. 68). Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d. nustatė ribojimą – „1,5“ vidutinio darbo užmokesčio dydžio, atsižvelgiant į Statistikos departamento paskelbtą šalies ūkio vidutinį darbo užmokestį. LR teisėjų valstybinių pensijų įstatymas yra speciali norma LR valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu. Nepakeitus specialios normos, buvo pagrindas taikyti ribojimą – „1,5“ bet ne „1,3“.

Pareiškėjai gaunant teisėjo valstybinę pensiją, sumažintą remiantis antikonstitucinėmis normomis, nuo 2007-09-24 iki 2010-09-30 jai buvo padaryta 154 873,58 Lt turtinė žala (LR CK 6.271 str. 1 d.) (b.l. 66-71). Ji pareiškėjai priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Ginčijamą teisėjų valstybinės pensijos dydį ir jos ribojimą lėmė Konstitucijai prieštaraujančios Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatos. Iš Konstitucijos kyla Lietuvos valstybės prievolė pašalinti dėl Konstitucijos pažeidimo atsiradusius padarinius. Pažymėtina, kad pareiškėja, gindama savo Konstitucines teises į teisėjo valstybinę pensiją, teismui skundą padavė 2007-12-14 (b.l. 2-8). Teisėjų valstybinė pensija mokama iš valstybės biudžeto. Pagal Konstituciją Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui, vykdo valstybės biudžetą, teikia Seimui biudžeto įvykdymo apyskaitą (94 straipsnio 4 punktas). Vyriausybė, atstovaudama Lietuvos valstybei, turi pareigą ir Konstitucinius įgaliojimus išmokėti teismo priteistą teisėjų valstybinės pensijos sumą. Pagal Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl netinkamo prievolės išmokėti teismo priteistą teisėjų valstybinę pensiją vykdymo atveju turėtų būti mokamos Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio palūkanos.

Pareiškėjos skundo dalis dėl įpareigojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės išmokėti iš Lietuvos valstybės priteistą teisėjų valstybinės pensijos sumą ir palūkanas netenkintina, nes neišmokėtos sumos šiuo teismo sprendimu yra priteisiamos ir ginčas dėl jų nemokėjimo nekilęs. Teismo sprendimui įsiteisėjus, jis turės būti vykdomas vadovaujantis LR CPK normomis, nustatančiomis teismų sprendimų vykdymo tvarką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR ABTĮ 45 str. 2, 3 d., 85-87 str., 88 str. 2, 1 p., 127 str. 1 d.,

nusprendė:

Skundą patenkinti iš dalies.

Įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją T. S. mokėti 6235,76 litų dydžio teisėjų valstybinę pensiją, atitinkamai taikant teisės aktus, nustatančius laikiną pensijų mažinimą dėl itin sunkios ekonominės ir finansinės valstybės padėties. Nurodyto dydžio pensiją mokėti iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų dydžio, įskaitant pensijas, skiriamas asmenims, buvusiems Konstitucinio teismo teisėjais Konstitucijoje nustatytą visą devynerių metų kadenciją.

T. S. iš Nacionalinės teismų administracijos priteisti 2813,19 litus neišmokėtos teisėjo valstybinės pensijos.

T. S. priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 154 873,58 litus žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimo įsigaliojimo iki jo visiško įvykdymo.

Pareiškėjos skundo dalies dėl įpareigojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės išmokėti iš Lietuvos valstybės priteistą teisėjų valstybinės pensijos sumą ir palūkanas netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.

Teisėjai Raimondas BlauzdžiusLiuda ArlauskienėMefodija Povilaitienė