- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-19
- Bylos Nr.
- II-151-409/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00308-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Pažeidėjas
- Z. J.
teismo posėdyje išnagrinėjo Z. J. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2019 m. balandžio 5 d. d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. J. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2019 m. balandžio 5 d. d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalį buvo nubausta 150 EUR bauda už tai, kad nusižengimo tyrimo tikslais policijos pareigūnui pareikalavus, nenurodė asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2018-09-11, 17.36 val., Kelmės r., Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas, 113,130 km, naudojosi transporto priemone TOYOTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
2019 m. gegužės 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas Z. J. skundas, kuriuo prašoma panaikinti nutarimą, nes mano, kad yra nubausta nepagrįstai, kadangi asmenį, kuris vairavo automobilį pažeidimo padarymo metu – dukterį E. J. – Baranauskienę, ji nurodė 2019 m. balandžio 5 d., dalyvaudama bylos nagrinėjime.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo tyrimo skyrius pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundą atmesti, kadangi nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Teismo posėdyje Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas prašė skundo netenkinti.
Teismo posėdyje Z. J. prašė jos skundą patenkinti, paaiškino, jog policijos pareigūnams pareikalavus ji negalėjo nurodyti konkretaus asmens, kuris nusižengimo padarymo metu vairavo jai priklausantį automobilį, nes to nežinojo, tik susipažinus su bylos medžiaga, tą asmenį – savo dukrą ji nurodė. Mano, kad yra nubausta nepagrįstai, prašo nutarimą, kuriuo ji nubausta 150 eurų bauda, panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs šiuos paaiškinimus, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismas laiko, jog skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. (...) Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimų kodekso 611 straipsnio 1 dalies nuostatas, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. vasario 1 d. Z. J. buvo siųstas pranešimas dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo. Jame buvo prašoma per trisdešimt kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pranešti duomenis apie asmenį, kuris Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui), t. y. Z. J., priklausančia transporto priemone. Vadinasi, ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 4 d. Z. J. privalėjo pateikti duomenis apie asmenį, kuris naudojosi jai priklausančiu automobiliu. Automobilio savininkas (valdytojas) privalo tiksliai žinoti, kam perdavė naudotis jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį – automobilį. Transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją numatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso normas automobilio savininkas policijos pareigūnams pareikalavus privalo pateikti konkrečius duomenis apie asmenį, t. y. vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, ir kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Toks reglamentavimas įpareigoja transporto priemonės savininką žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti. Iš 2019 m. vasario 14 d. Z. J. rašytinio paaiškinimo matyti, kad ji nurodė, jog negali nurodyti kas vairavo jai priklausančią transporto priemonę, ji pati nevairavo, nes neturi teisės vairuoti, o automobiliu naudojosi žento draugai. Iš šio paaiškinimo yra neabejotinai aišku, kad nepateikti jokie duomenys, kurie leistų nustatyti asmenį valdžiusį transporto priemonę nusižengimo padarymo metu.
Kaip skunde akcentavo Z. J. ir kaip matyti iš kitos bylos medžiagos, Z. J. 2019 m. balandžio 5 d., kuomet buvo surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje pateikė asmens duomenis, tačiau tai nereiškia, kad ji tinkamai įvykdė įstatymo numatytą pareigą. Įstatyme nurodytas konkretus laikotarpis – trisdešimt kalendorinių dienų – per kurias turi būti pateikta informacija. Ir tai, kad Z. J. bylos nagrinėjimo metu pateikė savo dukters duomenis, nurodydama, jog ši vairavo transporto priemonę nusižengimo padarymo metu, tik parodo, kad ji stengėsi išvengti atsakomybės už duomenų apie asmenį nepateikimą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog Z. J. 2019 m. vasario 14 d. raštiškame paaiškinime pateikti duomenys nebuvo pakankami net pabandyti pareigūnui, tiriančiam nusižengimą, nustatyti asmenį, kuris iš tikrųjų administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo transporto priemonę, nes savo paaiškinime Z. J. nenurodė nei žento asmens duomenų, nei kitų galimų asmenų duomenų. Z. J. skunde nurodo, kad ji dėjo visas pastangas, kad išsiaiškintų asmenį, kuris vairavo automobilį susipažindama su administracinio nusižengimo byla. Tačiau byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurių Z. J. negalėjo žinoti iki susipažinimo su bylos medžiaga. Konkrečią pažeidimo padarymo datą, vietą ir laiką ji žinojo iš pranešimo apie užfiksuotą kelių eismo taisyklių pažeidimą. Apsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog byloje nenustatyta jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad Z. J., veikdama kaip rūpestinga ir pareiginga automobilio valdytoja, negalėjo operatyviai pateikti reikalaujamos informacijos ir ją per trisdešimt kalendorinių dienų nuo reikalavimo išreiškimo, nurodyti pareigūnui, tiriančiam nusižengimą.
Visa tai įrodo jos kaltę dėl jai inkriminuoto nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalyje. Todėl Z. J. skundas netenkintinas, o Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2019 m. balandžio 5 d. d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
Z. J. skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2019 m. balandžio 5 d. d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.