- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-12
- Bylos Nr.
- 2A-86-622/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Audrius Saulėnas, Eugenija Morkūnienė
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities viršininko administracijos
- Trečiasis asmuo
- V. S., VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės, Palangos miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Galina Korabliova
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Albina Pupeikienė, Eugenija Morkūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovei M. S., ieškovės atstovei advokatei Galinai Korabliovai, atsakovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos atstovams Adolfui Klenauskiui ir Nerijui Jokšui, trečiajam asmeniui V. S. (V. S.), trečiojo asmens VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės atstovui Juozui Kuizinui, vertėjai Anželai Tyščukienei, apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės M. S. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui Šiaulių apskrities viršininko administracijai, tretieji asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija, VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninė, V. S., dėl panaudos sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė M. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančia 1998-07-22 panaudos sutarties Nr. 2 dalį dėl pastato „(duomenys neskelbtini)“, Palangoje, perdavimo VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninei; nustatyti, kad tarp Šiaulių apskrities viršininko administracijos ir ieškovės M. S. susidarė faktiniai nuomos santykiai, ir įpareigoti Šiaulių apskrities viršininko administraciją sudaryti su M. S. pastato, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Palangoje, neterminuotą nuomos sutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad susituokusi su K. J. buvo įregistruota nurodytu adresu, kartu su ja šiuo adresu gyveno ir vaikai iš pirmos santuokos: sūnus V. ir dukra A. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-02-12 įsakymu Nr. 74 įtraukta į asmenų, turinčių teisę gauti savivaldybės socialinį būstą sąrašą, 54 – uoju numeriu, sūnus V. – 55 numeriu.
Atsakovas Šiaulių apskrities viršininko administracija su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad gyvenamasis pastatas „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei, Šiaulių apskrities viršininko administracija pastatą valdo patikėjimo teise. Šis pastatas 1998-07-22 panaudos sutartimi Nr. 2 kartu su poilsio pastatu ir kiemu yra perduotas VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninei jos įstatuose numatytai veiklai vykdyti, panaudos sutartis ir teisinė registracija yra galiojantys, todėl nuomos sutarties su ieškove sudaryti negali, be to, nėra jokių įrodymų, kokiu pagrindu ieškovė ir kiti gyventojai apsigyveno ir prisiregistravo šiame pastate.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai kokia teise ginčo pastate gyveno jos sutuoktinis K. J., ir buvusi K. J. sutuoktinė J. M. Ieškovė negali įgyti daugiau teisių į pastatą, nei jų turėjo jos sutuoktinis K. J. Ieškovė neįrodė, kad jos sutuoktinis, su kuriuo ji sieja savo teisių kilmę, pats buvo ginčo patalpų nuomininkas. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad nei M. S., nei jos sutuoktinis K. J. nuompinigių niekada nemokėjo, nors būtent nuompinigiai išskiria nuomą iš kitų teisinių santykių. Ieškovės reikalavimą pripažinti iš dalies negaliojančia 1998-07-22 panaudos sutartį Nr. 2 dėl pastato „(duomenys neskelbtini)“, Palangoje, perdavimo VšĮ Šiaulių apskrities ligoninei taip pat atmetė ir nurodė, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos ar panaudos sutartys, sudarytos ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotos tik tuo atveju, jeigu jos įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruotos viešame registre.
Šalies argumentai
Ieškovė M. S. apeliaciniu skundu prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, jos ieškinį tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nekreipė dėmesio į liudytojos M. M., gim. „(duomenys neskelbtini)“, parodymus. Ji, būdama J. M. giminaitė (pusseserė), dažnai lankydavo J. M. ir K. J., padėdavo jiems tvarkyti buitinius reikalus. Liudytoja teigia, kad sutuoktiniai J. M. ir K. J. turėjo namų knygą, kurioje registravo ir poilsiautojus, kurie vasaros metu gyveno kartu su jais tame name. Būtent liudytoja M. M. paties K. J. prašymu minėtą namų knygą nunešė poilsio namų „Baltija“ administracijai, tačiau dėl neaiškių priežasčių ši knyga nebuvo grąžinta. Visi anksčiau paminėti asmenys buvo registruoti „(duomenys neskelbtini)“ name. Dabartiniu metu ieškovė ir jos sūnus deklaruoja savo gyvenamąją vietą šiuo nurodytu adresu. Teismas neišsiaiškino, kodėl įvyko gyvenamojo namo, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Palangoje, perdavimas Šiaulių apskrities viršininko administracijai ir psichiatrijos ligoninei. Visi žinojo, kad nurodytame name jau daug metų gyvena žmonės. Apeliantė taip pat pažymi, kad jau 17 metų prižiūri šį namą. Jau 1993 m. kreipėsi su prašymu privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias „(duomenys neskelbtini)“. Gavę neigiamą atsakymą prašė sudaryti nuomos sutartį. Jie mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas ir buvo pasiruošę mokėti nuompinigius, bet nežinojo, kam reikia juos mokėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Šiaulių apskrities viršininko administracija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės M. S. apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu ginčo pastate gyveno ieškovės M. S. sutuoktinis K. J. ir buvusi jo sutuoktinė J. M. Ieškovė neįrodė, kad jos sutuoktinis K. J. ir ji pati buvo ginčo pastato nuomininkais, nes nepateikė nė vieno ginčo pastato patalpų nuomos mokesčio mokėjimą patvirtinančio dokumento jokiam juridiniam asmeniui, tarp jų vėliau nei VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninei, nei Šiaulių apskrities viršininko administracijai, todėl reikalavimas pripažinti susiklosčiusius faktinius nuomos santykius tarp Šiaulių apskrities viršininko administracijos ir M. S. neturi teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pastatas – gyvenamasis namas, esantis „(duomenys neskelbtini)“, Palangoje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko patvirtina, kad minėtą statinį patikėjimo teise valdo Šiaulių apskrities viršininko administracija, o 1998-07-22 panaudos sutartimi Nr. 2 statinys panaudos teise yra perduotas VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninei (b. l. 141-142, t. 1). Byloje kilo ginčas, ar tarp ieškovės ir atsakovo yra susiklostę faktiniai nuomos santykiai.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis).
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu. Ją pasirašo įgaliotas pareigūnas ir nuomininkas (CK 6.579 straipsnio 1 dalis). Sutartyje turi būti nurodytas išnuomojamų patalpų adresas, kambarių ir kitokių patalpų skaičius, plotas, patalpose esanti inžinerinė (techninė) įranga, priklausiniai ir naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygos, nuomos mokesčio dydis ir šio mokesčio mokėjimo terminai, atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarka (CK 6.580 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kas ir kokiu pagrindu suteikė ginčo namo gyventojams gyvenamąsias patalpas. Jokių įrodymų, kokiu pagrindu ieškovė ir kiti gyventojai apsigyveno ir prisiregistravo šiame pastate ir dabar gyvena kaip teisėti gyvenamųjų patalpų naudotojai, ieškovė nepateikė. Todėl Palangos miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 14 d. sprendime pagrįstai nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kokia teise ginčo pastate gyveno jos sutuoktinis K. J. bei buvusi K. J. sutuoktinė J. M. Ieškovė taip pat nepateikė nuomos sutarties, iš kurios ji kildina savo teises.
Atkreiptinas dėmesys, kad pati ieškovė apeliaciniame skundė nurodė, kad nei ji, nei jos buvęs sutuoktinis K. J. nuompinigių atsakovui niekada nemokėjo (b. l. 40, t. 2). Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklausta liudytoja M. M., tačiau ji teismui nepaaiškino, kokiu pagrindu ginčo pastate gyveno K. J., o vėliau ir ieškovė (b. l. 34, t. 2).
Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CPK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris (CK 1.78 straipsnis 2 dalis). Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodytas asmuo. Tai gali būti sandorio šalis ar kitas suinteresuotas asmuo. Pažymėtina, kad ieškovė nėra sandorio šalis.
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti iš dalies negaliojančia 1998-07-22 panaudos sutartį Nr. 2 dėl pastato „(duomenys neskelbtini)“, Palangoje, perdavimo VšĮ Šiaulių apskrities ligoninei, tačiau nenurodė jokių aplinkybių ar kitokių faktinių duomenų (faktinis ieškinio pagrindas), kuriomis grindžia tokį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, jog sudaryta panaudos sutartis galėtų būti laikoma niekiniu sandoriu (CK 1.78 straipsnis).
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre (CK 6.579 straipsnio 4 dalis). Gyvenamasis namas 2A1m, kurio unikalus numeris „(duomenys neskelbtini)“, yra Lietuvos Respublikos valstybei nuosavybės teise priklausantis ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos patikėjimo teise valdomas valstybės turtas. 1998 m. liepos 22 d. panaudos sutartimi Nr. 2 kartu su poilsio pastatu ir kiemo statiniais pastatas yra perduotas VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninei jos įstatuose numatytai veiklai vykdyti (b. l. 136-137, t. 1). Daiktinės teisės ir juridiniai faktai, tarp jų ir juridinis faktas apie sudarytą panaudos sutartį su VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligonine, įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (b. l. 141-142, t. 1). Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad 1998 m. liepos 22 d. panaudos sutartis Nr. 2 dėl pastato „(duomenys neskelbtini)“, Palangoje, perdavimo VšĮ Šiaulių apskrities ligoninei, sudaryta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti minėtų sandorių teisėtumu, todėl apeliantės reikalavimas dėl dalies panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia taip pat nepagrįstas.
Pažymėtina, kad susipažinus su byloje surinkta medžiaga matyti, kad tiek VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninė, tiek Šiaulių apskrities viršininko administracija ieškovę daug kartų raštu informavo, kad ginčo pastatas reikalingas ligoninei priskirtoms funkcijoms vykdyti. Be to, tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninė kėlė ieškovės ir jos šeimos narių gyvenimo ginčo pastate teisėtumo klausimą (b. l. 21-23, 29-30, 33-36, t. 1)
Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad ginčo patalpose gyvena nuomos sutarties pagrindu, ir jos reikalavimas įpareigoti atsakovą sudaryti su ja patalpų nuomos sutartį yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovės reikalavimų pagrįstumą teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.