Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1237-567/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-07-03
Bylos Nr.: 2A-1237-567/2015
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Alvydas Barkauskas, Neringa Švedienė
Ieškovas: J. A.
Atsakovas: J. A.

Kategorijos

35.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Procesinio sprendimo kategorija: 35.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės ir Alvydo Barkausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. A. teisių perėmėjos J. A. ir atsakovės J. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-166-432/2014 pagal ieškovo J. A. ieškinį dėl dalies įmokų pagal kredito sutartis, turto dalies išlaikymo išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovei J. A. bei atsakovės priešieškinį dėl bendro turto dalies išlaikymo išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi su ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas priteisti 91116,16 Lt įmokų pagal kredito sutartis dalį, 11658,18 Lt turto dalies išlaikymo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-02-21 ieškovas gavo paskolą žemės sklypui įsigyti bei gyvenamojo namo statybai užbaigti. 2007-08-31 ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką, 2007-09-10 kartu įsigijo žemės sklypą, kuriam įsigyti ieškovui bankas suteikė papildomą kreditą, atsakovė laidavo už šios prievolės įvykdymą. 2009-09-01 ieškovas išsikėlė iš šeimos būsto, 2011-07-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta, padalintas turtas. 2013-03-12 Vilniaus apygardos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atsakovei priteisė ½ dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, jog šalių prievolė bankui yra solidari. Ieškovas, vykdydamas su „Swedbank“, AB sudarytos kredito sutarties Nr. 05-008439-FA nuostatas, iš savo asmeninių lėšų grąžino bankui 35829 Lt skolą, 35048,78 Lt sumokėjo palūkanų, 78902 Lt turto draudimo administravimo mokestį. Vykdydamas su „Swedbank“, AB sudarytos kredito sutarties Nr. 07-135538-FA nuostatas, grąžino kreditoriui 79356,42 Lt skolą, sumokėjo 33624,12 Lt palūkanų. Bendra ieškovo įvykdytų prievolių suma yra 191882,54 Lt, todėl atsakovei atsirado pareiga grąžinti pusę šios sumos - 95941,27 Lt. Laikotarpiu nuo 2009-09-30 iki 2012-11-06 ieškovas sumokėjo 10640,19 Lt už gyvenamojo namo šildymą, kadangi gyvenamojo namo šildymas priskiriamas prie daikto išlaikymo, ½ dalį šios sumos privalo sumokėti atsakovė. Ieškovas nuo 2009 rugsėjo mėn. iki 2011 m. rugpjūčio mėn. negyveno minėtame name, jame gyveno atsakovė, kuri liko skolinga AB LESTO, AB TEO bei UAB ,,Vilniaus vandenys“, iš viso 11658,18 Lt. Ieškovas sumokėjo skolą (LR CK 4.76 str., 6.9 str.).

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad jos solidarioji prievolė yra kildinama iš 2007-11-26 atsakovės ir ,,Swedbank“, AB pasirašytos laidavimo sutarties, jos, kaip laiduotojos, prievolė gali atsirasti tik ieškovui nevykdant jo ir banko prasirašytos kreditavimo sutarties. Atsakovės laidavimo prievolės egzistavimas savaime nesudaro pagrindo ir teisės reikalauti iš atsakovės regreso tvarka atlyginti dalį ieškovo įvykdytos prievolės kreditoriui. Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, nusprendė, kad prievolę bankui vykdys ieškovas. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad ieškovas įmokas bankui sumokėjo iš savo asmeninių lėšų. Atsakovė nesutinka dėl ieškovo reikalaujamų turto išlaikymo išlaidų priteisimo, kadangi 2009 m. rugsėjo mėn. ieškovas paliko atsakovę ir išėjo iš jų bendrų namų, kuriuos iki 2011 m. rugpjūčio mėn. išlaikė viena atsakovė. Ieškovas neprisidėjo prie namo išlaikymo, atsakovė patyrė 17040,49 Lt dydžio išlaidas, todėl atsakovas neturi teisės reikalauti namo išlaikymo išlaidų atlyginimo.

Atsakovė J. A. pareiškė priešieškinį, prašydama priteisti atsakovei 2009-09 mėnesio - 2011-08 mėnesio 8520,25 Lt bendro turto dalies (namo, esančio (duomenys neskelbtini)) išlaikymo išlaidų kompensaciją, atmesti ieškinį ir priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2009 m. rugsėjo mėnesį paliko atsakovę J. A. ir išėjo iš bendrų jų namų, esančių Gvazdikų sodų 16-oji g. 9, Vilniuje, palikdamas atsakovę be jokio išlaikymo, bei palikdamas bendrai įgytą namą, juo nesirūpindamas ir neprižiūrėdamas. Atsakovė J. A. gyvenimo name laikotarpiu (2009 m. rugsėjo mėn. - 2011 m. rugpjūčio mėn.) iki name vėl pradėjo gyventi ieškovas, viena pati išlaikė namą, pagal galimybes mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, pirko kurą namui apšildyti, dengė namo apsaugos išlaidas, t. y. ieškovas visiškai neprisidėjo prie namo išlaikymo. Atsakovė gyvenimo name laikotarpiu namui išlaikyti patyrė 17040,49 Lt dydžio išlaidų, iš kurių vien 13070 Lt sumą sudaro išlaidos kurui dėl namui šildymo, 450 Lt šildymo sistemos priežiūrai, 1867,99 Lt AB TEO LT laidinės telefono linijos paslaugoms apmokėti, 1652,50 Lt elektros energijos išlaidos (LR CK 4.76 str., LR CPK 93 str., 98 str., 143 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 p., 178 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-21 sprendimu nusprendė:

1) ieškovo J. A. ieškinį dėl dalies įmokų pagal kredito sutartis, turto dalies išlaikymo išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovei J. A., patenkinti iš dalies:

- Priteisti ieškovui J. A. iš atsakovės J. A. 74366,50 Lt įmokų pagal kredito sutartis dalį;

- Priteisti ieškovui J. A. iš atsakovės J. A. 6338,18 Lt turto dalies išlaikymo išlaidas;

- Atmesti kitus ieškovo J. A. atsakovei J. A. ieškinyje dėl dalies įmokų pagal kredito sutartis, turto dalies išlaikymo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareikštus reikalavimus; 2) Atmesti atsakovės J. A. priešieškinį dėl bendro turto dalies išlaikymo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą ieškovui J. A.;

3) Priteisti ieškovui J. A. iš atsakovės J. A. 4165,63 Lt bylinėjimosi išlaidas; 4) Priteisti valstybei iš atsakovės J. A. 21,90 Lt išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu;

5) Sumažinti 2013-06-10 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 76692,53 Lt, nurodant, kad šios laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo sprendimu ir nutartimi nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), nuo 2002 m. pripažintas bendrąja daline šalių nuosavybe. Teismas, patikrinęs ieškovo pateiktas 2009 - 2012 m. metines pajamų deklaracijas, nustatė, kad 2010 m., 2011 m., 2012 m. jose nurodytos ieškovo apmokestinamąsias pajamas mažinančios sumos (pagal žymėjimą deklaracijos blanke „3“ kredito palūkanos) yra mažesnės už ieškinyje nurodytas sumas. Ieškovui negali būti priteistos ieškinyje nurodytos palūkanos, jos nustatomos pagal ieškovo metinių pajamų deklaracijų duomenis, atitinkamai 2010 m. - 8765,08 Lt, 2011 m. - 11196,32 Lt, 2012 m. - 9511,88 Lt, iš viso - 29473,28 Lt. Teismas nustatė, kad turtas, kurį teismas šalims padalijo lygiomis dalimis, įgytas už „Swedbank“, AB paskolintas lėšas. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegijos 2013-03-12 nutartyje buvo konstatuota, kad šalių prievolės pagal kreditavimo sutartis yra solidarios. Prievoles, kylančias iš paminėtų kredito sutarčių, privalo vykdyti abi šalys, o jei šias prievoles įvykdė tik ieškovas, jis turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitos šalies (atsakovės) lygios dalies to, ką ieškovas yra įvykdęs, atskaičius jam tenkančią dalį. Pusę ieškovo ieškinyje nurodytu laikotarpiu sumokėtų įmokų pagal paminėtas kredito sutartis, atmetus grąžintą fizinių asmenų pajamų mokestį už sumokėtas palūkanas, ir solidariųjų prievolių įvykdymo išlaidų 148733 Lt atsakovė privalo sumokėti ieškovui. Teismas atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimus. Nurodė, kad paliktoje galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-13 sprendimo dalyje buvo konstatuota, kad atsakovė ieškovui priklausiusią kompensacijos už automobilio „Toyota Camry“ pardavimą ir 10000 JAV dolerių indėlį panaudojo pragyvenimui, namo išlaikymui. Įsiteisėjusiu sprendimu konstatuota, kad šias išlaidas atsakovė apmokėjo šalių bendromis lėšomis. Teismas pažymėjo, kad ignoruoti ar pakeisti įsiteisėjusios sprendimo dalies nuostatų nėra galimybės (LR CK 4.73 str. 2 d., 4.76 str., 6.50 str. 3 d., LR CPK 93 str. 2 d., 96 str., 98 str., 149 str., 150 str., 259 str. - 271 str.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Ieškovas J. A. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus mieto apylinkės teismo 2014-07-21 sprendimą:

Žemesnės instancijos teismas

Priteisti iš atsakovės 91116,16 Lt įmokų pagal kredito sutartis dalį;Priteisti iš atsakovės 11658,18 Lt turto dalies išlaikymo išlaidas. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo objektas – ieškovo sumokėtos palūkanos laikotarpiu 2009-09-15 – 2013-05-20. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui dalį palūkanų pagal Kredito sutartį Nr. 05-008439-FA, sumokėtų laikotarpiu 2010-01-01 – 2012-12-30. Pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, atmesdamas ieškovo reikalavimą priteisti palūkanas, sumokėtas laikotarpiu 2009-09-15-2009-12-31 ir laikotarpiu 2013-01-01 – 2013-05-20. Teismas, nenurodydamas motyvų sprendimo dalyje, pažeidė LR CPK 270 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kuri įpareigoja teismą pagrįsti savo išvadas. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti ½ dalį palūkanų, sumokėtų pagal Kredito sutartį Nr. 07-135538-FA laikotarpiu 2009-09-15 – 2013-05-20. „Swedbank“, AB 2013-05-22 Kredito Nr. 07-135538-FA panaudojimo ataskaitoje nurodyta, kad ieškovas sumokėjo 33624,12 Lt (9738,22 EUR) palūkanų. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas atmetė šį reikalavimą dėl to, kad ieškovo 2010 m., 2011 m., 2012 m. metinėse pajamų deklaracijose šios palūkanos nėra deklaruojamos. Su tokia teismo pozicija ieškovas nesutiko. Lietuvos Respublikos 2002-07-02 gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad iš gyventojo pajamų (apmokestinamųjų pajamų) gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos – palūkanos už vieną paimtą kreditą (arbo jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti, sumokėtos banko, kitoms kredito įstaigoms (Įstatymo 2006-10-03 redakcija). Ginčo šalys paėmė du kreditus – vieną kreditą (Kredito sutarties Nr. 05-008439-FA) - vienam gyvenamajam namui, antrą kreditą (Kredito sutarties Nr. 07-135538-FA) – nekilnojamajam turtui įsigyti. Įstatymas leidžia ieškovui atimti iš pajamų palūkanas už kreditą Nr. 05-008439-FA, palūkanų už kitą (antrą) kreditą, ieškovas neturi teisės atimti. Ieškovas neprivalo deklaruoti šių išlaidų savo metinėse pajamų deklaracijose. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad ginčo šalių prievolės, kylančios iš Kredito sutarties Nr. 05-008439-FA ir Kredito sutarties Nr. 07-135538-FA, yra solidarios. Prievolės, kylančias iš abiejų kredito sutarčių, privalo vykdyti abi šalys, o jei šias prievoles įvykdė tik ieškovas, jis turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitos šalies (atsakovės) lygios dalies to, ką ieškovas yra įvykdęs, atskaičius jam tenkančią dalį. Pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą priteisti ½ dalį ieškovo patirtų išlaidų dyzeliniam kurui pirkti dėl to, kad ieškovas neįrodė, kad sumokėjo UAB „Chedas“ PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas sumas. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), šildomas buitiniu krosnių kuru. Dyzelinas namo šildymui perkamas iš tiekėjo UAB „Chedas“. Šių aplinkybių atsakovė neneigė, taip pat neįrodinėjo, kad prisidėjo prie gyvenamojo namo išlaikymo (LR CK 4.76 str., 6.9 str., 6.248 str. 1 d., LR CPK 179 str., 326 str. 1 d. 3 p.).

Atsiliepimas

Atsakovė J. A. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-21 sprendimą ir priimti naują – ieškovo ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti ½ dalį ieškovo patirtų išlaidų dyzeliniam kurui pirkti dėl to, kad ieškovas neįrodė, jog mokėjo UAB „Chedas“ PVM sąskaitose – faktūrose nurodytas sumas (LR CK 1.137 str., 4.76 str., 6.9 str., LR CPK 12 str., 14 str., 17 str., 80 str. 1 d., 4 d., 83 str. 3 d., 84 str., 87 str. 7 d., 93 str., 98 str., 178 str., 198 str., 199 str., 263 str., 270 str., 293 str., 301 str., 305 str., 306 str., 307 str., 310 str., 311 str., 326 str. 1 d. 2 p.-5 p., 327 str., 329 str. 1 d., 2 d. 4 p., 330 str.).

Šalies argumentai

Atsakovė J. A. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-21 sprendimą, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, priimti naują sprendimą:

Ieškovo ieškinį atmesti, tenkinti atsakovės priešieškinį visa apimtimi;Priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo atsakovės nurodytas aplinkybes dėl prievolės solidarumo kilmės, jų nenagrinėjo ir nevertino, nenurodė motyvų, dėl ko atsakovės nurodytos aplinkybės nevertinamos ar atmetamos. Laidavimo prievolės egzistavimas savaime nesudaro pagrindo ir ieškovo teisės reikalauti iš atsakovės, kaip laiduotojos, regreso tvarka atlyginti dalį jo įvykdytos prievolės kreditoriui vertės, kadangi atsakovė gyvenamojo namo nuosavybės teisės į turtą laidavimo sutarties pagrindu neįgijo. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo atsakovės nurodytų aplinkybių dėl kredito įmokų padengimo ne iš asmeninių J. A., bet iš bendrų su atsakove lėšų. Tai sudarytų pagrindą atmesti ieškovo ieškinio reikalavimus. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo atsakovės nurodytų aplinkybių dėl ieškovo reikalavimo teisės priteisti ½ dalį įmokų, sumokėtų neva ieškovo asmeninėmis lėšomis, turėjimo. Nebuvo sprendžiamas klausimas dėl civilinės bylos nutraukimo ieškovo ieškinio dalyje dėl atsakovės nurodytų aplinkybių ir argumentų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, dėl kokių priežasčių ir motyvų civilinė byla nenutrauktina. Pirmosios instancijos teismas patenkino tik dalį ieškovo reikalavimų ir priteisė iš atsakovės 6338,18 Lt dydžio sumą už tariamas telekomunikacijų paslaugų, vandens ir elektros energijos tiekimo išlaidas, nurodydamas, kad laikotarpiu nuo 2009 metų rugsėjo mėnesio iki 2011 metų rugpjūčio mėnesio name gyveno atsakovė, kuriai tenka prievolė sumokėti už suteiktas paslaugas. Atsakovė pažymėjo, kad į bylą nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys atsakovės prievolę padengti tariamas suteiktų paslaugų išlaidas. Atsakovė nurodė, kad šalys neginčijo fakto, kad atsakovė gyveno ginčo name ir dengė atitinkamas namo išlaikymo išlaidas. Tai patvirtina į bylos medžiagą pateikti rašytiniai įrodymai, todėl ji turi teisę iš ieškovo prisiteisti ½ dalį šių atsakovės asmeniškai padengtų lėšų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovės pateiktus paaiškinimus ir argumentus, todėl nepagrįstai atsakovės priešieškinį atmetė (LR CK 1.137 str., 4.76 str., 6.9 str., LR CPK 12 str., 14 str., 17 str., 80 str. 1 d., 4 d., 83 str. 3 d., 84 str., 87 str. 7 d., 93 str., 98 str., 178 str., 198 str., 199 str., 263 str., 270 str., 293 str., 301 str., 305 str., 306 str., 307 str., 310 str., 311 str., 326 str. 1 d. 2 p.-5 p., 327 str., 329 str. 1 d., 2 d. 4 p., 330 str.).

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovės solidarioji prievolė yra kildinama iš 2007 m. lapkričio 26 d. atsakovės pasirašytos laidavimo sutarties Nr. 05-008439-LA1/07-135538-LA1, kuria atsakovė J. A. laidavo už ieškovo J. A. prievoles, kylančias iš 2005 m. vasario 21 d. kredito sutarties Nr. 05-008439-FA ir 2007 m. lapkričio 26 susitarimo Nr. 05-008439-FA/07135538-FA. LR CPK 182 straipsnyje nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Vilniaus apygardos teismo 2013-03-12 nutartimi konstatuotos faktinės aplinkybės, kad ieškovas ir atsakovė, veikdami kartu, įgijo solidarią prievolę grąžinti bankui kreditą. Šia teismo nutartimi ieškovui pripažinta teisė reikalauti pusę įvykdytos skolos dalies iš bendraturtės ir bendraskolės J. A.. Atmestinas ieškovės argumentas, kad ieškovas reikalauja dalies įmokų iš atsakovės, kaip iš laiduotojos. Atsakovė privalo mokėti įmokas pagal kredito sutartis ne kaip laiduotoja, o kaip namo bendraturtė ir bendraskolė pagal kredito sutartis. Nurodė, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad R. R. buvo J. A. skolininkas tuomet, kai ginčo šalys nutraukė bendro ūkio vedimą ir ieškovas pradėjo mokėti banko kreditus savo asmeninėmis lėšomis. Apeliacinio skundo argumentas, kad iš atsakovės gali būti priteista tik ta įmokų dalis, kurią ieškovas mokėjo nuo 2013-03-21, t. y. nuo sprendimo santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjimo dienos, turėtų būti teismo atmestas. Ieškovas teigė, kad bylos faktinių aplinkybių kontekste, nesant objektyvių apeliantės poziciją dėl kredito panaudojimo asmeninėms ieškovo reikmėms pagrindžiančių duomenų, vien aritmetinis kredito lėšų paskirstymo skaičiavimas nepaneigia buvusių sutuoktinių prievolės bankui solidarumo. Apeliantė nurodė, kad 399328,06 Lt kreditas buvo panaudotas ne tik žemės sklypo dalies pirkimui, bet ir R. R. žemės sklypo dalies pirkimui, t. y. perskolinimui. Vilniaus apygardos teismo 2013-03-12 nutartyje, kuria buvo išspręstas ginčas tarp tų pačių šalių santuokos nutraukimo byloje, konstatuojama, kad ieškovo tėvas pervedė ieškovui 190000 Lt, tačiau teismas neturėjo pagrindo įtraukti šios paskolos į dalintino turto balansą, kadangi ieškovas neįrodė, kad ši paskola (dovana) buvo panaudota šioje byloje dalintinam turtui sukurti, įsigyti arba pagerinti. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas bendrame name negyveno nuo 2009-09-01 iki 2011-08-01, jame gyveno viena atsakovė. Apie tai, kad įsiskolinimas už komunalines paslaugas galėjo atsirasti bendro gyvenimo su ieškovu metu, atsakovė nurodė, teikdama apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas prielaidomis. Atsakovė turi teisę teikti teismui įrodymus apie laikotarpį, per kurį susidarė skolos AB LESTO, AB TEO LT, UAB „Vilniaus vandenys“, tačiau to nedarė, kadangi skolos susidarė būtent nuo to momento, kai ieškovas nustojo mokėti už komunalines paslaugas, kuriomis jis nesinaudojo nuo 2009-09-01 iki 2011-08-01.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose.

Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).

2015-05-08 Vilniaus apygardos teismas nutartimi nutarė įtraukti į procesą vietoj mirusiojo ieškovo J. A. jo teisių perėmėją J. A., kadangi pagal Testamentų registro duomenimis 2015-04-10 J. A. priėmė 2015-02-26 mirusio J. A. palikimą (LR CPK 2 str., 48 str., 302 str., 319 str.).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl solidariosios atsakomybės pagal prievolę, kai buvusių sutuoktinių prievolės bankui solidarumas yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.

Pagal įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013-03-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-799-585/2012 nustatyta, kad dėl 2005-02-21 kredito sutarties ir 2007-11-26 d. susitarimo dėl šios kredito sutarties sąlygų pakeitimo su banku „Swedbank“, AB dėl paskolos 2007-11-26 laidavimo sutarties pagrindu J. A. laidavo už J. A. prievolių bankui vykdymą visu savo turtu. Teismas pažymėjo, kad tiek J. A., tiek J. A. piniginė prievolė bankui yra solidari (CK 6.81 str.), kad bankas nėra atleidęs J. A. nuo šios prievolės vykdymo. Solidarūs skolininkai kiekvienas yra įsipareigoję kreditoriui visa solidariųjų prievolių apimtimi (CK 6.6 str.4 d.), o jų skolos dalys bankui šalims atsiskaitant tarpusavyje preziumuojama yra lygios (CK 6.9 str. 1 d.), todėl bankas, nepaisant šalių turto padalijimo, turi teisę reikalauti visą ar dalį prievolės pagal kreditavimo sutartį įvykdyti tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovo turto, o prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę pareikalauti iš solidariojo skolininko regreso tvarka jam grąžinti pusę įvykdytos skolos dalies. Ši Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-799-585/2012 yra įsiteisėjusi ir byloje nėra duomenų dėl jos panaikinimo ar pakeitimo (LR CPK 18 str., 182 str. 2 p.).

Atsižvelgdama į tai, kad pagal kredito sutartį tiek J. A., tiek J. A. piniginė prievolė bankui yra solidari, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju solidarioji prievolė nebuvo padalyta, todėl buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės subjektai. Šiuo atveju faktiškas kredito panaudojimas kitokių poreikių tenkinimui nėra teisiškai reikšmingas solidarios atsakomybės pagrindu atsiradusiai prievolei, nes įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013-03-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-799-585/2012 yra nustatyta atsakovės J. A. solidari prievolė kartu su J. A., kurio teisių perėmėja yra J. A.. Esminis solidarumo požymis yra tas, kad solidarieji bendraskoliai neturi teisės reikalauti pasidalyti prievolę, nes kiekvienas yra atsakingas už visos prievolės įvykdymą.

Solidarioji prievolė tarnauja kreditoriaus teisių apsaugai, nes kreditorius turi garantiją, kad vieno skolininko nemokumas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes bus galimybė pareikalauti, jog ją įvykdytų kitas bendraskolis. Visų bendraskolių prievolė gali baigtis tik tinkamai įvykdžius visą prievolę – kreditorius, gavęs skolą iš vieno bendraskolio, nebegali reikšti ieškinio kitam bendraskoliui.

CPK 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tuo tarpu apeliantė neįrodė, kad nėra skolinga ieškovui J. A., kurio teisių perėmėja yra J. A., pagal apeliantės ginčijamą sumą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų nekartoja.

Aiškinant įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, taip pat pažymėtina, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina, taip pat sprendžia, kurie šalių nurodomi argumentai bei pateikiami duomenys yra susiję su byloje nustatinėjamų faktų (įrodinėjimo dalyko) esme, taigi ir reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti, tik teismas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės nereikalauja, kad absoliučiai visi šalių dėstomi argumentai bei pateikiami duomenys būtų ištirti ir įvertinti, o tik tie, kurie susiję bei reikšmingi aplinkybėms, įrodinėjamoms proceso metu, išsiaiškinti ir nustatyti.

Nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjamas kredito panaudojimas ne pagal paskirtį, todėl pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų visumos vertinimas nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismą pažeidus įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, jame išdėstyti argumentai visais su byloje nagrinėjamo ginčo esme susijusiais ir bylai išspręsti reikšmingais klausimais.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė, kaip solidari bendraskolė, turi pareigą lygiomis dalimis mokėti skolą, nes buvę sutuoktiniai, kaip solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), vidiniuose tarpusavio santykiuose dėl atsiskaitymo, nereiškė materialinio pobūdžio reikalavimų nustatyti mažesnę jiems tenkančią skolos ar turto išlaikymo dalį, atsižvelgiant į tai, kad nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių dėl tarpusavio atsiskaitymų.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą priteisti ½ dalį ieškovo nurodomų išlaidų dyzeliniam kurui pirkti, nes ieškovas neįrodė, kad sumokėjo UAB „Chedas“ PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas sumas. Tai, kad 2014-07-29 pažymoje (2 t., b.l. 139b) UAB „Chedas“ nurodė, kad PVM sąskaitos faktūros (1 t., b.l. 81-84) yra apmokėtos, savaime neįrodo, kad mokėjimus atliko J. A.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti ½ dalį palūkanų, sumokėtų pagal Kredito sutartį Nr. 07-135538-FA dėl to, kad ieškovas 2010 m., 2011 m., 2012 m. metinėse pajamų deklaracijose šių palūkanų nedeklaravo.

Atmestini argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Pažymėtina, kad skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas, juo išspręsti visi bylai reikšmingi klausimai, aiškiai pasisakyta, kodėl tenkinamas iš dalies ieškovo ieškinys ir atmetamas priešieškinis. Pagal teismų praktiką teismas neturi pareigos įvertinti ir pasisakyti dėl visų šalių argumentų, kurie yra bendro pobūdžio samprotavimai, nėra pateikti įrodymai, jog ieškovas pažeidė kokias nors savo pareigas, turinčias ryšį su atsakovės solidaria prievole, ir nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ar šalių teises.

Apeliantė J. A. nepateikė įrodymų, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo skolą, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas. Taigi, apeliantei J. A. neįvykdžius savo procesinės pareigos pagrįsti procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus (LR CPK 178 str.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys yra tenkintinas iš dalies, o priešieškinis atmestinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir pirmosios instancijos procesinių pareigų netinkamo vykdymo.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė proporcingumo principą, paskirstydamas tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų ir naujai pateiktų rašytinių įrodymų (2 t., b.l. 139c - 142; 156- 158, 164-177), kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui, bei pažymi, kad šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (LR CK 1.5 str.; CPK 80 str., 93 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 270 str., 313 str., 314 str. 320 str., 328 str., 595 str.).

Atmetus apeliacinius skundus, apeliantams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovei J. A. 2014-08-22 nutartimi (2 t., b.l. 148) buvo atidėtas 436,75 EUR (1508 Lt) žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovė įgijo pareigą sumokėti 436,75 EUR bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybės naudai (LR CPK 3 str., 80 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. A. 436,75 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Rūta BurdulienėAlvydas Barkauskas