Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškęvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. C. ir K. V. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. C. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš UAB „E.“) ir jam paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 d. (dėl vagystės iš UAB „L.“) ir jam paskirta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo jo sulaikymo dienos – 2019 m. vasario 4 d., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta kardomoji priemonė – suėmimas.

K. V. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš UAB „D.“) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams, taip pat pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė, pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš UAB „L.“) ir jam paskirta laisvės atėmimo 1 metams 9 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu, apimant arešto bausmę, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžia nustatyta nuo jo sulaikymo dienos – 2019 m. vasario 4 d. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. V. palikta kardomoji priemonė – suėmimas.

Iš D. C. ir K. V. UAB „L.“ priteista solidariai 568,40 Eur žalos atlyginimo, iš D. C. UAB „L.“ priteista 181,60 Eur, iš K. V. UAB „L.“ priteista 663,60 Eur žalos atlyginimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo D. C. pinigams bei mobiliojo ryšio telefonui, o nuosprendžiui įsiteisėjus pinigai – 1016,37 Eur – palikti civiliniams ieškiniams padengti, likusieji – konfiskuoti. Mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), saugomas Tauragės apskrities VPK pagal kvitą, serija AAA, Nr. 009677, grąžintas D. C..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. C. nuteistas už tai, kad 2019 m. sausio 13 d., apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini), UAB „E.“ priklausančioje parduotuvėje nuo prekybos salėje esančių lentynų pagrobė 3 medžio pjovimo diskus „Makita“, bendros 121,47 euro vertės, 2 medžio pjovimo diskus „Makita“, bendros 143,98 euro vertės, 1 medžio pjovimo diską „Makita“, 24,90 euro vertės, 1 medžio pjovimo diską „Makita“, 31,49 euro vertės, 3 deimantinius pjovimo diskus „Verto“, bendros 17,37 euro vertės, 2 deimantinius pjovimo diskus „Verto“, bendros 13,98 euro vertės, ir vieną plastikinį prekių krepšelį, 3 eurų vertės, ir taip pagrobė UAB „E.“ 356,19 euro vertės turtą.

1.1. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2019 m. sausio 25 d., apie 13.44 val., (duomenys neskelbtini), UAB „L.“ priklausančioje parduotuvėje įrankių skyriuje, veikdamas bendrininkų grupe su K. V., pagrobė 2 deimantines gręžimo karūnas, vienos vertė 97,90 euro, 1 deimantinę gręžimo karūną, 42 eurų vertės, ir vieną deimantinę gręžimo karūną, 88 eurų vertės. Iš viso pagrobė prekių už 325,80 Eur. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. sausio 26 d., apie 12.43 val., (duomenys neskelbtini), UAB „L.“, veikdamas bendrininkų grupe su K. V., pagrobė 2 turbo deimantinius diskus šlapiam plytelių pjovimui, vieno vertė 52,90 euro, 1 deimantinę gręžimo karūną, 51 euro vertės, ir 2 deimantinius pjovimo diskus „Makita“, vieno vertė 42,90 euro. Iš viso pagrobė prekių už 242,60 Eur. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. sausio 29 d., apie 13.52 val., (duomenys neskelbtini), UAB „L.“ priklausančioje parduotuvėje įrankių skyriuje pagrobė 3 pjovimo diskus „Makita“, vieno vertė 42,90 euro, ir 1 deimantinį pjovimo diską, 52,90 euro vertės. Iš viso pagrobė prekių už 181,60 Eur.

2. K. V. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 14 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), UAB „D.“ priklausančiame prekybos centre „Depo“ iš instrumentų prekybos skyriaus pagrobė 3 grąžtus „Bosch 18 mm“, vieno vertė 24,39 euro, 2 grąžtus betonui „Proline“, vieno vertė 8,99 euro, 2 grąžtus „Bosch CML-5 12 mm“ betonui, vieno vertė 10,32 euro, 4 grąžtus „Bosch SDS Plus 14 mm“, vieno vertė 10,66 euro, 8 pjūklinius diskus medienai „Jasper“, vieno vertė 2,54 euro, 1 deimantinį šlifavimo diską „Industry“, 40,68 euro vertės, 3 deimantinius šlifavimo diskus betonui „Industry 125“, vieno vertė 45,38 euro, 1 šešiakampį adapterį grąžtui „Mega 160 mm“, 5,68 euro vertės, ir taip pagrobė UAB „D.“ 357,25 euro vertės turtą.

2.1. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas, tai yra 2019 m. sausio mėnesį, data, laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo 10 vnt. baltos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,020 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, jas neteisėtai laikė su savimi ir V. B. vairuojamu automobiliu „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno iš Šilutės m. į Klaipėdos m., iki kol 2019 m. sausio 14 d. apie 16.05 val. Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), jas patikrinimo metu pateikė policijos pareigūnams.

2.2. Taip pat, jis nuteistas ir už tai, kad 2019 m. sausio 25 d., apie 13.44 val., (duomenys neskelbtini), UAB „L.“ priklausančioje parduotuvėje įrankių skyriuje, veikdamas bendrai kartu su D. C., pagrobė 2 deimantines gręžimo karūnas, vienos vertė 97,90 euro, 1 deimantinę gręžimo karūną, 42 eurų vertės, ir vieną deimantinę gręžimo karūną, 88 eurų vertės. Iš viso pagrobė prekių už 325,80 Eur. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. sausio 26 d., apie 12.43 val., (duomenys neskelbtini), UAB „L.“ priklausančioje parduotuvėje įrankių skyriuje, veikdamas bendrai kartu su D. C., pagrobė 2 turbo deimantinius diskus šlapiam plytelių pjovimui, vieno vertė 52,90 euro, 1 deimantinę gręžimo karūną, 51 euro vertės, ir 2 deimantinius pjovimo diskus „Makita“, vieno vertė 42,90 euro. Iš viso pagrobė prekių už 242,60 Eur. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. sausio 27 d., apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini), UAB „L.“ priklausančioje parduotuvėje įrankių skyriuje pagrobė 1 deimantinę gręžimo karūną, 97,90 euro vertės, 1 deimantinę gręžimo karūną, 79 eurų vertės, ir 2 deimantines gręžimo karūnas, vienos vertė 88 eurų. Iš viso pagrobė prekių už 352,90 Eur. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. sausio 28 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), UAB „L.“ priklausančioje parduotuvėje iš įrankių skyriaus pagrobė 1 deimantinę gręžimo karūną, 79 eurų vertės, 1 deimantinę gręžimo karūną, 42 eurų vertės, 1 deimantinę gręžimo karūną, 51 euro vertės, 1 deimantinį pjovimo diską, 52,90 euro vertės, ir 2 pjovimo diskus „Makita“, vieno vertė 42,90 euro. Iš viso pagrobė prekių už 310,70 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliaciniai skundai atmestini.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinių skundų argumentus ir skundžiamą nuosprendį bei atlikusi įrodymų tyrimą, neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu nustatydamas įvykių aplinkybes, padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų, kurie būtų lėmę neteisingas išvadas dėl K. V. ir D. C. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad visi teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai yra aptarti, išdėstytos įrodytomis pripažintos aplinkybės, taip pat aptarti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados. Priešingai, nei nurodoma apeliantų skunduose, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl D. C. ir K. V., laikėsi įrodymų visumos vertinimo reikalavimo, tyrė ir analizavo visus įrodymus, aptarė pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, reikšmingus bylai išspręsti teisingai, taip pat argumentuotai nurodė, kodėl nesiremia nuteistųjų parodymais. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir dar kartą išanalizavusi visus byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl K. V. ir D. C. kaltės.

Dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Dėl vagystės iš UAB „D.“

13. Nors K. V. savo kaltės dėl jam inkriminuotos vagystės iš UAB „D.“ nepripažįsta, tačiau, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad K. V. pagrobė svetimą UAB „D.“ priklausantį 357,25 Eur vertės turtą.

Dėl vagystės iš UAB „L.“

17. BK 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Iš įstatymo apibrėžimo kyla būtinieji bendrininkavimo požymiai: kelių asmenų dalyvavimas padarant tyčinę nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; tarpusavio susitarimas daryti nusikalstamą veiką, bendrininkų veikimas tyčia. Kiekvienas bendrininkas turi suvokti, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrininkavimo atveju (išskyrus nusikalstamo susivienijimo bendrininkavimo formą) išankstinis susitarimas nėra privalomas bendrininkavimo požymis – susitarimas gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina, kad asmenys būtų iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

18. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nors D. C. kartu su K. V. į UAB „L.“ patalpas ir ateidavo atskirai, tačiau tarp jų buvo susitarimas vogti bendrai. Tokią išvadą galima daryti įvertinus nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos būdą ir tokių nusikalstamų veikų specifiką, tai, kad visais atvejais buvo grobiamos analogiškos prekės. Vien aplinkybė, kad nuteistieji prekes iš UAB „L.“ pagrobė ne kartu, kai kurias prekes pagrobė skirtingomis dienomis, nepaneigia jų susitarimo veikti bendrai ir įvykdyti tęstinę nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad nuteistieji abu suvokė, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje, tai patvirtino pats nuteistasis D. C. ikiteisminio tyrimo metu, ir nors nuteistasis šiuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus paneigė, tačiau pažymėtina, kad parodymai, duodami iš karto po įvykio, būna teisingiausi ir geriausiai atspindi įvykio situaciją. Todėl nuteistųjų teiginiai, kad jie nesitarė vykdyti vagystės ir veikė atskirai, laikytini tik jų gynybine versija, pateikta siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

19. Nuteistieji taip pat nesutinka su teismo sprendimu vagystę iš UAB „L.“, įvykdytą 2019 m. sausio 25–29 dienomis, kvalifikuoti kaip tęstinę nusikalstamą veiką, mano, kad kiekvieną dieną atskirai įvykdytos vagystės turi būti kvalifikuojamos kaip pavienės nusikalstamos veikos, o ne kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Tačiau nėra pagrindo sutikti su tokiais apeliacinių skundų argumentais.

20. Svetimo turto pagrobimas laikomas tęstiniu, kai tyčia, neteisėtai, neatlygintinai, nevienkartiniu veiksmu, o keliais pagal teisinį vertinimą analogiškais veiksmais iš vieno šaltinio, veikiant vieninga tyčia, yra pagrobiamas svetimas turtas. Tęstinio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti vertinami kaip savarankiškos nusikalstamos veikos, tačiau dėl anksčiau paminėtų požymių sudaro vieno to paties savarankiško nusikaltimo atskiras sudėtines dalis. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vientisas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vientiso sumanymo pagrobti svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus. Paprastai vientiso sumanymo turinys yra sukonkretinamas iki sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, kuris įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, tačiau baudžiamojoje byloje nustačius vientisą kaltininko sumanymą grobti neapibrėžtos vertės turtą, tęstinė nusikalstama veika gali būti konstatuojama, jei šis neapibrėžtumas, vertinant kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, leidžia spręsti apie tęstinį veikos pobūdį.

21. Šiuo atveju byloje nustatytos aplinkybės leidžia nuteistųjų K. V. ir D. C. padarytus veiksmus vertinti kaip vieną tęstinį nusikaltimą – nuteistieji vagystę iš UAB „L.“ realizavo per trumpą laiko tarpą (laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. sausio 29 d.), svetimą turtą grobė penkias dienas iš eilės kiekvieną dieną pagrobdami tam tikrą kiekį daiktų, turtą grobė analogiškais veiksmais, pagrobdami tik vienos rūšies prekes, žalą padarė tam pačiam juridiniam asmeniui. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad K. V. ir D. C. padarė ne atskiras nusikalstamas veikas, o vieną tęstinę nusikalstamą veiką, todėl jų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

22. Nuteistieji taip pat nesutinka su jiems inkriminuotu iš UAB „L.“ pagrobtų daiktų kiekiu, teigia, kad jie pagrobė mažiau daiktų, negu nustatyta skundžiamame nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir peržiūrėjo byloje esančius vaizdo įrašus iš UAB „L.“ patalpų ir konstatuoja, kad šiuose įrašuose užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad K. V. ir D. C. pagrobė jiems inkriminuotus daiktus iš UAB „L.“.

22.1. Pažymėtina, kad iš 2019 m. sausio 25 d. vaizdo įrašo (2 t., b. l. 29) matyti, kad į parduotuvę įeina K. V., vilkintis raudonos spalvos striuke, baltos spalvos megztiniu, ant galvos užsidėjęs striukės gaubtuvą. Taip pat užfiksuotas D. C., vilkintis pilkomis kelnėmis, pilka striuke, ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę, lipantis į antrą aukštą. D. C. įrankių skyriuje iš lentynų paima du daiktus ir išeina iš skyriaus, netrukus po to į tą patį skyrių ateina K. V. ir taip pat paima du daiktus ir išeina iš skyriaus. Abu nuteistieji apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad vaizdo įrašuose yra užfiksuota, kaip būtent jie paima po dvi prekes, todėl nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad nuteistieji 2019 m. sausio 25 d., apie 13.44 val., (duomenys neskelbtini), UAB „L.“ priklausančioje parduotuvėje įrankių skyriuje pagrobė 2 deimantines gręžimo karūnas, vienos vertė 97,90 euro, 1 deimantinę gręžimo karūną, 42 eurų vertės, ir vieną deimantinę gręžimo karūną, 88 eurų vertės.

22.2. Iš 2019 m. sausio 26 d. vaizdo įrašo (2 t., b. l. 36) matyti, kad parduotuvėje D. C., vilkintis pilkomis kelnėmis, pilka striuke, ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę, vaikštinėja įrankių skyriuje, rankoje laiko pirkinių krepšį, į kurį įsideda 3 prekes ir išeina iš skyriaus. Tuoj pat ateina K. V., vilkintis raudonos spalvos striukę, baltos spalvos megztiniu, ant galvos užsidėjęs striukės gaubtuvą, paima dvi prekes ir jas apžiūrinėja, laikydamas rankose išeina iš įrankių skyriaus. Kituose šios dienos įrašuose matyti, kaip abu nuteistieji po vieną išeina iš parduotuvės nemokėdami už jokias prekes. Abu nuteistieji apeliacinės instancijos posėdžio metu patvirtino, kad būtent jie yra užfiksuoti peržiūrėtuose vaizdo įrašuose. Kadangi šie įrašai patvirtina, kad 2019 m. sausio 26 d. K. V. paėmė dvi prekes, o D. C. paėmė tris prekes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad jie 2019 m. sausio 26 d., apie 12.43 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB „L.“ pagrobė 2 turbo deimantinius diskus šlapiam plytelių pjovimui, vieno vertė 52,90 euro, 1 deimantinę gręžimo karūną, 51 euro vertės, ir 2 deimantinius pjovimo diskus „Makita“, vieno vertė 42,90 euro.

22.3. Nuteistasis D. C. didelį dėmesį tiek apeliaciniame skunde, tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme skyrė aplinkybei, kad jis nedalyvavo vagystėje 2019 m. sausio 27 d. ir 2019 m. sausio 28 d., tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad D. C. ir nėra nuteistas už tai, kad jis pagrobė UAB „L.“ turtą 2019 m. sausio 27 ir 2019 m. sausio 28 d. Byloje esantys vaizdo įrašai (2 t., b. l. 44, 52) patvirtina, kad šiomis dienomis (2019 m. sausio 27 ir 2019 m. sausio 28 d.) prekes iš parduotuvės pagrobė būtent K. V., šiuose įrašuose matyti, kaip K. V. 2019 m. sausio 27 d. paima 4 prekes, o 2019 m. sausio 28 d. paima 5 prekes, todėl pirmosios instancijos teismas ir nustatė, kad 2019 m. sausio 27 d., apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini), UAB „L.“ priklausančioje parduotuvėje įrankių skyriuje K. V. pagrobė 1 deimantinę gręžimo karūną, 97,90 euro vertės, 1 deimantinę gręžimo karūną, 79 eurų vertės, ir 2 deimantines gręžimo karūnas, vienos vertė 88 eurų, o 2019 m. sausio 28 d. iš tos pačios parduotuvės K. V. pagrobė 1 deimantinę gręžimo karūną, 79 eurų vertės, 1 deimantinę gręžimo karūną, 42 eurų vertės, 1 deimantinę gręžimo karūną, 51 euro vertės, 1 deimantinį pjovimo diską, 52,90 euro vertės, ir 2 pjovimo diskus „Makita“, vieno vertė 42,90 euro. Nuteistajam D. C. jokie veiksmai, atlikti 2019 m. sausio 27 d. ir 2019 m. sausio 28 d., nėra inkriminuoti.

22.4. Iš byloje esančio 2019 m. sausio 29 d. vaizdo įrašo (2 t., b. l. 63) matyti, kad tą dieną UAB „L.“ įrankių skyriuje vaikšto D. C., vilkintis pilkomis kelnėmis, pilka striuke, ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę, su savimi turi pirkinių krepšį, paima prekes ir, įsidėjęs jas į pirkinių krepšį, išeina iš skyriaus. Pats nuteistasis D. C. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad 2019 m. sausio 29 d. jis vienas buvo atvykęs į minėtą parduotuvę ir vienas pagrobė šias prekes, todėl pagrįstai nustatyta, kad 2019 m. sausio 29 d., apie 13.52 val., (duomenys neskelbtini), UAB „L.“ priklausančioje parduotuvėje jis pagrobė 3 pjovimo diskus „Makita“, vieno vertė 42,90 euro, ir 1 deimantinį pjovimo diską, 52,90 euro vertės.

22.5. Nuteistieji nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu jų pagrobtų prekių kiekiu ir verte, teigia, kad jie negalėjo pagrobti tiek prekių, o pagrobtų prekių vertė nepagrįstai buvo nustatyta didesnė, negu yra iš tikrųjų. Tačiau nėra pagrindo sutikti su tokiais nuteistųjų argumentais, kadangi iš byloje esančio apžiūros protokolo (2 t., b. l. 64-66) matyti, kad byloje esantys vaizdo įrašai buvo peržiūrėti kartu su UAB „L.“ darbuotoja liudytoja Š. S., kuri, matydama, iš kurių vietų nuteistieji ima prekes, nurodė, kokios prekės ten buvo sudėtos ir kokia yra jų vertė. Pažymėtina, kad ši liudytoja dirbo būtent UAB „L.“ įrankių skyriuje, todėl gerai žino, kur kokios prekės buvo sudėtos. Be to, ši liudytoja buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nuteistųjų nepažįsta, nėra suinteresuota juos apkalbėti ar kitaip jiems pakenkti, todėl nėra pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais apie pagrobtas prekes ir jų vertę. Šios liudytojos parodymai taip pat sutampa su UAB „L.“ inventorizacijos aktu, kuriame nustatytas būtent šių prekių trūkumas (2 t., b. l. 16). Nuteistųjų argumentai, kad jie pagrobė mažiau prekių, o kitas prekes tiesiog paliko parduotuvės kituose skyriuose, yra paneigti byloje surinktų duomenų visuma, nes jokiuose kituose skyriuose šios prekės nebuvo rastos, tai patvirtino ir byloje apklausti parduotuvės darbuotojai. Nuteistųjų argumentai, kad jie pagrobė ne jiems inkriminuotas prekes, o mažiau kainuojančias prekes, taip pat nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl nėra pagrindo jais remtis.

23. Iš aptartų duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo nuteistųjų įvykdytą vagystę iš UAB „L.“ patalpų 2019 m. sausio 25–29 dienomis, nuteistųjų kaltę grindė byloje išnagrinėtais įrodymais, kurie paneigia nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamieji (nuteistieji), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to šiuo atveju nuteistiesiems nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar rodančios, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

24. Nuteistasis D. C. taip pat buvo pripažintas kaltu dėl vagystės iš UAB „E.“, tačiau apeliaciniame skunde nesutinka su už šią nusikalstamą veiką jam paskirta bausme. Teigia, kad jis kaltę dėl šios veikos pripažino visiškai, tačiau jam nebuvo pritaikytas BK 64¹ straipsnis, todėl prašo remtis šiuo straipsniu ir už šią nusikalstamą veiką paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Tačiau tokie nuteistojo prašymai atmestini.

24.1. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, nors D. C. dėl vagystės iš UAB „E.“ savo kaltę pripažino visiškai, tačiau šiuo atveju vien šios aplinkybės nepakanka BK 64¹ straipsniui taikyti. Šiuo atveju baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl nėra galimybės D. C. taikyti BK 64¹ straipsnį ir sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Kitų argumentų, susijusių su jam paskirtomis bausmėmis, nuteistasis D. C. nepateikė.

25. Nuteistasis K. V. taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau prašymas sušvelninti paskirtą bausmę nėra detalizuotas, t. y. argumentai dėl už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių neišsakomi, o prašoma bendrai švelninti bausmę, tokį švelninimą, kaip galima suprasti, labiausiai siejant su bausmės vykdymo atidėjimu, nes jis turi darbą ir būdamas laisvėje galėtų atlyginti padarytą žalą.

25.1. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo paskirta bausmė turi atitikti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, turi būti teisinga bei tinkamai individualizuota, tai yra atitikti kaltininko padarytos veikos pavojingumą ir jo asmenybę. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

25.2. Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistajam K. V. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

25.3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad, paskirdamas K. V. bausmes, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytas K. V. atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai), į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Be nurodytų aplinkybių, teismas atsižvelgė ir į tai, kad K. V. anksčiau teistas ne vieną kartą ir turi neišnykusius teistumus už analogiško pobūdžio veikų padarymą. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį K. V. apibūdinančias ir kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytas tyčines nusikalstamas veikas turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

25.4. K. V. anksčiau yra teistas ne vieną kartą, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusius teistumus už ankstesnes analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Šie duomenys rodo, kad K. V. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, akivaizdu, kad jis, nepaisydamas ankstesnių teistumų, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Šie duomenys neigiamai charakterizuoja K. V. ir rodo, kad jo padarytos nusikalstamos veikos yra dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Tad akivaizdu, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

25.5. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bei individualizuodamas nuteistajam K. V. bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytą nusikalstamą veiką, nuteistojo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir paskyrė tinkamos rūšies bei dydžio bausmes. Nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežta, yra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai ir bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams, todėl nėra jokio pagrindo ją švelninti.

26. Nuteistasis K. V. nesutinka su teismo sprendimu tenkinti UAB „L.“ civilinį ieškinį ir padarytos žalos atlyginimą priteisti iš nuteistųjų. Tačiau nesutikdamas su jam paskirta bausme nuteistasis netiesiogiai pripažįsta jo padarytą žalą, nes teigia, kad būdamas laisvėje galėtų lengviau atlyginti įmonei padarytą žalą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė UAB „L.“ padarytos turtinės žalos atlyginimą iš nuteistųjų K. V. ir D. C., individualizavo turtinę žalą kiekvienam nuteistajam atsižvelgęs į tai, kokias prekes ir kokį jų kiekį nuteistieji pagrobė. UAB „L.“ pagrindė jai padarytą žalą inventorizacijos aktu, todėl nuteistasis nepagrįstai teigia, kad nuosprendyje atsirado neaiškios sumos. Įvertinus byloje esančius duomenis daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nuteistiesiems K. V. ir D. C. atlyginti padarytą turtinę žalą, nes jų kaltė dėl vagystės iš UAB „L.“ pagrįsta byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais, todėl nėra pagrindo keisti šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų D. C. ir K. V. apeliacinius skundus atmesti.