Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. Š., L. Š. ir M. Z. ieškinį atsakovei E. Š. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turto dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai atsakovei įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, t. y. įteikta asmeniškai. Ieškovai ieškinyje pateikė prašymą, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Š. ir J. Š. susituokė (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo ir santuokos metu šalys susilaukė trijų vaikų - R. Š., L. Š. ir M. Š. (Z.). A. ir J. Š. šeima gyveno (duomenys neskelbtini) jiems priklausė gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Minėti pastatai buvo aprašyti 1990-2002 metų Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Virbalio seniūnijos Virbalio M. L. kaimo ūkio knygoje Nr. 2, ūkio Nr. 126, tačiau VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre A. Š. vardu įregistruotas tik 2011 m. gegužės 2 d.

Kybartų apylinkės Tarybos 1993 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 16 dėl žemės skyrimo asmeniniam ūkiui A. Š. buvo skirti 3 ha žemės, tame tarpe 0,15 ha namų valdai, o 1994 m. liepos 12 d. buvo išduota pažyma Nr. 23, pagal kurią A. Š. buvo suteikta teisė pirkti minėtą žemę lengvatinėmis sąlygomis. Vilkaviškio rajono valdyba 1994 m. liepos 21 d. potvarkiu Nr. 136 nusprendė leisti A. Š. pirkti minėtą žemę, 1994 m. lapkričio 10 d. A. Š. sumokėjo už perkamą žemę. 2007 m. vasario 26 d. tarp A. Š. ir Lietuvos Respublikos Valstybės buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, pagal kurią A. Š. buvo išnuomotas 0,15 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini).

2016 m. gruodžio 13 d. tarp A. Š. ir Lietuvos Respublikos Valstybės buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią A. Š. įsigijo 1,25 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). ir 1,6 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kurie VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti kaip asmeninė A. Š. nuosavybė.

Santuokos metu A. ir J. Š. įgijo gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas buvo aprašyti 1990-2002 metų Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Virbalio seniūnijos Virbalio M. L. kaimo ūkio knygoje Nr. 2, ūkio Nr. 126, kaip A. ir J. Š. šeimos ūkio, kuriam vadovavo šeimos galva A. Š., turtas.

Gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas buvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti. Pastatai buvo išlaikomi, prižiūrimi ir remontuojami iš bendrų šeimos pajamų.

Įsigaliojus Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijoms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 nei A. Š., nei J. Š. nesikreipė dėl gyvenamojo namo ir ūkinio pastato teisinės registracijos.

J. Š. mirė (duomenys neskelbtini). J. Š. iki mirties gyveno kartu su sutuoktiniu A. Š. minėtame gyvenamajame name ir naudojosi ūkiniu pastatu.

2011-05-02 A. Š. iniciatyva gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas buvo įregistruoti A. Š. vardu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo ir ūkinio pastato įregistravimo pagrindas yra Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Virbalio seniūnijos 2011-04-14 pažyma Nr. (2.3) GI-38 apie pastatų registravimą, kurioje nurodoma, kad „Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Virbalio seniūnijos V. M. laukų k., ūkio knygoje Nr. 2, ūkio Nr. 126, A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, (duomenys neskelbtini) yra registruoti pastatai: gyvenamasis namas 1A1/p su priestatais:1a1/p, 2a1/p, pagalbinis pastatas 2I1/p, priestatas 1i1/ž“.

J. Š. mirė (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pas notarą niekas nesikreipė, nes J. Š. vardu nebuvo įregistruoto jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto.

Žemė individualiam naudojimui pagal Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimo „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ Nr. I-411 1 str. kaimo vietovėse gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams asmeniniam ūkiui, jiems pageidaujant, suteikiama žemės sklypais iki 3 ha vienai šeimai. Kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmenims asmeniniam ūkiui buvo suteikiami iki 2 ha žemės sklypai vienai šeimai. Jeigu žemės sklypas buvo suteiktas asmeniniam ūkiui pagal šį teisės aktą, tai individualaus (asmeninio) naudojimo subjektai yra šeimą sudarantys asmenys. Pagal Žemės reformos įstatymo 16 str. asmeninio ūkio žemės naudotojai gali šią žemę įsigyti privatinėn nuosavybėn, t. y. pirkti. Jeigu sklypas naudojamas sutuoktinių, tai asmenys, turintys teisę jį pirkti, yra sutuoktiniai kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teisės dalyviai, kuriems priklauso teisė naudoti žemės sklypą. Jei žemės sklypas įgyjamas nuosavybėn lengvatinėmis sąlygomis pagal Žemės reformos įstatymo 16 str. 4 d., tai asmeniniam ūkiui skirtą žemę turi teisę nusipirkti lengvatinėmis sąlygomis iš šeimos tik vienas asmuo. Pagal SŠK 21 str. 3 d. turtas, įgytas santuokoje vieno iš sutuoktinių vardu, yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nors įformintas tik vieno iš jų vardu. Žemės reformos įstatymo 16 str. 4 d. nuostata, kad žemę gali pirkti tik vienas sutuoktinis, nereiškia, kad vieno iš santuokoje esančių sutuoktinių pirktą asmeninio naudojimo šeimai suteiktą žemės sklypą nuosavybės teise įgyja tik sutartį sudaręs sutuoktinis, o kitas sutuoktinis jo neįgyja. Šios nuostatos tikslas kitas – užtikrinti, kad šeima pasinaudotų teise pirkti žemę lengvatinėmis sąlygomis vieną kartą, todėl yra nustatytas ribojimas pirkti vienam šeimos nariui. Taigi vykdant pirkėjo pareigas atliktas mokėjimas už perkamą sutuoktinių asmeninio naudojimo žemės sklypą sukuria teisę sutuoktiniams įgyti perkamą žemės sklypą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Jeigu neįrodyta, kad išpirkimo metu vienas iš sutuoktinių aiškiai atsisakė savo teisių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyti perkamą sklypo dalį (pavyzdžiui, sudarė dėl to susitarimą; perduodamas asmenines lėšas (pinigus, čekius), nurodė, kad nepretenduos į perkamą žemės sklypą kaip savininkas), tai turi būti vertinama, kad iš valstybės perkamas asmeninio naudojimo žemės sklypas, nors ir įformintas vieno sutuoktinio vardu, yra įgyjamas abiejų sutuoktinių kaip bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2010).

Žemė, pagal Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimą „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ Nr. I-411, Kybartų apylinkės Tarybos sprendimo pagrindu buvo suteikta ne A. Š. vienam, o jo atstovaujamai šeimai, t. y. sutuoktiniams A. Š. ir J. Š.. Kaip minėta, jeigu žemės sklypas buvo suteiktas asmeniniam ūkiui pagal minėtą teisės aktą, tai individualaus (asmeninio) naudojimo subjektai yra šeimą sudarantys asmenys. Pažymėtina, kad A. Š. žemę išpirko santuokos su J. Š. metu (1994-11-10) iš bendrų sutuoktinių pajamų. Taip pat pažymėtina, kad nėra jokių duomenų, jog J. Š. būtų aiškiai atsisakiusi savo teisių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyti perkamus žemės sklypus ir nuomojamą žemės sklypą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 0,15 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) nuomos teisė, 1,25 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) ir 1,6 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) taip pat gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantys (duomenys neskelbtini)., pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių A. Š. ir J. Š. nuosavybe.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini) ir J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai duomenys neskelbtini) priklauso:

-0,15 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) nuomos teisė;

1,25 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

-1,6 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini) ir J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso po:

½ dalį 0,15 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisės;

½ dalį 1,25 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0465-9250, esančio (duomenys neskelbtini);

½ dalį 1,6 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini);

½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini);

½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.