Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant pareiškėjui J. A., jo atstovui advokatui Anatolij Šichovcov, nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybinės įmonės „Turto bankas“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankas“ , Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas J. A. kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad jis, J. A. po savo motinos T. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, kadangi kitokiu būdu jis negali gauti paveldėjimo po motinos mirties ,nes laiku dėl paveldėjimo į notarą nesikreipė ir praleido nustatytą terminą kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Savo prašymą pareiškėjas pagrindė rašytiniais įrodymais: mirties , gimimo liudijimais, pažymomis , įgaliojimu, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, notaro liudijimu, testamentu ( b.l.1-2).

Iš suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos per nustatytą terminą atsiliepimas negautas.

Iš suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ per nustatytą terminą gautas atsiliepimas , kuriame nurodyta, kad suinteresuotu asmeniu šioje byloje reikalinga įtraukti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Pareiškėjo J. A. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ( b.l.18-22 ).

Pareiškėjas J. A. teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas J. A., po jo mirties turtą paveldėjo jo motina T. A., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas - 3,1000 ha ploto miškų ūkio žemės sklypas Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), registruotas T. A. vardu. Po motinos mirties (duomenys neskelbtini), jis dėl paveldėjimo į notarą nesikreipė, nes turėjo testamentą ir galvojo, kad to užtenka nuosavybei. Po motinos mirties paveldėtojas yra tik jis vienas, nes brolių ir seserų neturi. Jis po motinos mirties likusį jos turtą valdo tvarko, juo rūpinasi .Mamos miškas yra šalia jo miško. Jis atliko miško valymo ir tvarkymo darbus, prižiūri, ar nevagiama mediena, miške gamina malkas. Į notarą laiku dėl paveldėjimo nesikreipė, kreipėsi tik 2016 m. kovo mėnesį . Kad jis po motinos mirties priėmė palikimą, žino liudytojai. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad galėtų paveldėti motinos turtą.

Liudytoja S. A. parodė, kad J. A. yra jos vyras. Po motinos mirties ji ir jos vyras J. A. tvarko, prižiūri T. A. mišką, valo vėjovartas.T. A. miškas yra šalia jų miško, mišką naudoja savo poreikiams, jo nepardavinėja.Jos vyras J. A. turi motinos surašytą testamentą, galovojo, kad jo užtenka, todėl dokumentų pas notarą nesitvarkė. Kai norėjo kirsti medžius, girininkas pasakė, kad jie neturi nuosavybės dokumentų.Kitų paveldėtojų nėra.

Liudytoja S. A.-Č. parodė, kad ji yra pareiškėjo J. A. duktė. Po močiutės T. A. mirties liko miškas, kurį prižiūri ir tvarko jos tėvas J. A. Jis valo vėjovartas, prižiūri, kad iš miško nevogtų medienos.Tėvas nežinojo įstatymų, nesuprato, kad dėl paveldėjimo reikia kreiptis į notarą, galvojo, kad užtenka testamento. Kitų turto paveldėtojų nėra.

Iš gimimo liudijimo matyti,kad A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra A. J., motina A. T. ( b.l.4).

Iš mirties liudijimų matyti,kad T. A. mirė (duomenys neskelbtini), J. A. mirė (duomenys neskelbtini) ( b.l.5,6).

Iš pažymos apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą matyti,kad T. A. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) ( b.l.14 ).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti,kad T. A. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas 2,6000 ha miškų ūkio paskirties, esantis Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-8.)

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir sklypo plano matyti,kad pareiškėjui J. A. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas 3,1000 ha miškų ūkio paskirties, esantis Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) (b.l. 9,10).

Iš 2016-03-07 notarės nutarimo matyti,kad po T. A. mirties (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo į Pakruojo rajono 2-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, niekas palikimo nepriėmė, paveldėjimo byla nėra užvesta nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą.2004-12-22 yra sudarytas notarės N.Daubarienės testamentas ( b.l.11).

Iš 2004-12-22 testamento matyti,kad T. A. visą savo turtą palieka savo sūnui J. A. ( b.l.13).

Iš 2010-01-18 įgaliojimo matyti, kad T. A. įgaliojo savo sūnų J. A. tvarkyti, valdyti, naudotis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (mišku) 3,1000 ha, esančiu (duomenys neskelbtini), Pakruojo r. ( b.l.12).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 8 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiojo T. S. 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo metu galiojantis 2000 m. Civilinis kodeksas. Šio kodekso 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas (CPK 42 str. 4 d.), todėl jie privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.), kadangi teismas turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu ar prašymas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą netenkinamas, ir priimti argumentuotą sprendimą (CPK 270 str. 4 d., 448 str. 1 d.).

Todėl teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjo J. A. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.

Palikimo priėmimas– tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjas J. A., įrodinėdamas savo motinos T. A. palikimo priėmimą, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad po motinos T. A. mirties (duomenys neskelbtini) jis po motinos mirties likusį turtą-3,1000 ha miško sklypą valdo tvarko, juo rūpinasi . Jis atliko miško valymo darbus, prižiūri, ar nevagiama mediena. Kaip nurodė pareiškėjas, jis per nustatytą terminą dėl palikimo į notarą nesikreipė. Tik 2016m. kovo mėnesį pareiškėjas J. A. dėl paveldėjimo kreipėsi į notarą, tačiau jis jau buvo praleidęs įstatymų nustatytą terminą. Pareiškėjo pareiškime bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, bei teismo posėdyje apklausti liudytojai . Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Šioje byloje aukščiau išdėstytais įrodymais yra įrodyta, kad tiek pareiškėjas J. A. po motinos T. A. mirties likusį turtą -mišką tvarkė, valdė, prižiūrėjo kaip savo, todėl palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs jį valdyti Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270, 443, 444, 445 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo J. A. pareiškimą tenkinti ir nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėjas J. A. a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo motinos T. A. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties , faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti .

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.