Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Artūro Survilos pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti AB „(duomenys neskelbtini)“, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. G. 2024 m. liepos 18 d. apie 19.30 val. važiuodama Vilniuje, A. Kojelavičiaus g. iš Naujosios Vilnios link Vilniaus miesto centro, vairuodama automobilį Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 126 punkto reikalavimą, kad „vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus <...>.“, KET 127 punkto reikalavimą, kad „<...> pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, <...>, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.“, KET 128 punkto reikalavimą, kad „jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.“, t. y. važiuodama į įkalnę, stipriai šviečiant saulei, pasirinkdama vairuojamo automobilio važiavimo greitį, ji neatsižvelgė į eismo sąlygas ir matomumą, dėl to jos kelyje atsiradus kliūčiai, jos judėjimo krypties eismo juostoje važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu važiuojančiam M. D. dviračiu „Ridley“, kurį buvo objektyvi galimybė iš anksto pastebėti, ji laiku nesustojo, neapvažiavo kliūties ir vairuojamu automobiliu atsitrenkė į dviračio „Ridley“ galinę dalį, dėl to M. D. nukrito nuo dviračio. Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų M. D. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

V. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamoji V. G. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos ir gailėjosi, parodė, kad 2024 m. liepos 18 d. apie 19.30 val. važiavo viena jai priklausančiu automobiliu Škoda Vilniuje, A. Kojelavičiaus gatve, važiavo iš Naujosios Vilnios link Vilniaus miesto. Važiavo dviejų eismo krypčių keliu, jos važiuojamojoje kryptyje buvo vienos eismo juostos kelias. Jai važiuojant, kelkraštis buvo jai iš dešinės pusės. Važiavo maždaug 40–45 km/h greičiu, kadangi važiavo į įkalnę, kelio danga buvo gera, neslidi. Būtent tuo metu, kai ji važiavo į įkalnę, labai stipriai švietė saulė, buvo nuleidusi virš priekinio stiklo esančią apsaugą nuo saulės, tačiau ji nepadėjo, saulė labai stipriai akino. Dėl saulės priekyje esančio kelio visiškai nesimatė, todėl važiavo nedideliu greičiu. Maždaug įkalnės viduryje, jai bevažiuojant, ji pajuto smūgį, pajuto, kad kažką kliudė savo automobilio dešinės pusės šonine – priekine dalimi. Po smūgio iš karto sustabdė automobilį. Iki smūgio ji visiškai nematė į ką atsitrenkė. Sustojusi išlipo iš automobilio ir pamatė ant kelkraščio gulintį dviratininką, jis buvo su šalmu ir dviratininko apranga. Gulėjo labiau ant kairio šono, susirietęs, dviratis taip pat gulėjo ant kelkraščio, maždaug metro atstumu nuo dviratininko. Dviratininkas (vyras), buvo sąmoningas, skundėsi, kad skauda nugarą, ji paprašė jo telefono numerio, jis padiktavo. Ji savo telefonu paskambino bendrajam pagalbos centrui ir pranešė, kad kliudė dviratininką, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Po kažkurio laiko atvažiavo medikai, negali pasakyti per kiek laiko, pasirodė pakankamai greitai, nukentėjusį vyrą išvežė į ligoninę. Ji liko įvykio vietoje, laukė kol atvažiuos policijos pareigūnai ir įformins įvykį. Kitą dieną ji paskambino nukentėjusiam dviratininkui, jo atsiprašė, teiravosi ar reikalinga pagalba. Dėl šio įvykio ji savo kaltę pripažįsta pilnai, labai gailisi dėl susiklosčiusios situacijos, pati labai išgyveno. Kaip minėjo ji visiškai nematė važiuojančio dviratininko, nes saulė labai stipriai akino ir visiškai nesimatė kas vyksta kelio dešiniajame krašte. Jos automobilis eismo įvykio metu buvo draustas, apie tai ji sekančią dieną po įvykio informavo nukentėjusį dviratininką (el. b. l. 107–109).

Be V. G. prisipažinimo jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, kurių turinys atskleistas prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu: nukentėjusiojo M. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (el. b. l. 62–64); 2024 m. liepos 18 d. apžiūros protokolais ir prie jų pridėtomis fotolentelėmis (el. b. l. 1–3, 4–6, 29–35, 41–45); 2024 m. liepos 18 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir prie jo pridėta fotolentele (el. b. l. 7–10, 24–26); rašytiniais V. G. ir M. D. paaiškinimais (el. b. l. 27, 28); 2024 m. liepos 18 d. eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį (el. b. l. 36, 37); M. D. medicininiais dokumentais (el. b. l. 75); 2024 m. rugpjūčio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolu (el. b. l. 84–87); Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2024 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvada Nr. G 2693/2024 (01), kurioje nurodyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose M. D. konstatuoti sužalojimai: odos nubrozdinimai veide, kairiame petyje, juosmenyje, kairiame sėdmenyje, kairės mentės ir juosmeninių pirmo ir ketvirto slankstelių lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukas daiktais (kurių identifikuoti negalima), ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku (2024 m. liepos 18 d.) ir aplinkybėmis, t. y. tiriamąjį važiuojantį dviračiu partrenkus automobiliui. Odos nubrozdinimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, mentės ir juosmeninių pirmo ir ketvirto slankstelių lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šių lūžių nukentėjusio sveikata sutriko ilgiau 10 dienų (el. b. l. 88–92); 2024 m. spalio 18 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolu (el. b. l. 124–127) ir kita rašytine bylos medžiaga. Minėti duomenys pripažįstami įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

KET 126 punkte nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

KET 127 punkte, be kita ko, nustatyta, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

KET 128 punkte nustatyta, kad atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. G. 2024 m. liepos 18 d. apie 19.30 val. važiuodama Vilniuje, A. Kojelavičiaus g. iš Naujosios Vilnios link Vilniaus miesto centro, vairuodama automobilį Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 126, 127, 128 punktų reikalavimus, t. y. važiuodama į įkalnę, stipriai šviečiant saulei, pasirinkdama vairuojamo automobilio važiavimo greitį, ji neatsižvelgė į eismo sąlygas ir matomumą, dėl to jos kelyje atsiradus kliūčiai, jos judėjimo krypties eismo juostoje važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu važiuojančiam M. D. dviračiu „Ridley“, kurį buvo objektyvi galimybė iš anksto pastebėti, ji laiku nesustojo, neapvažiavo kliūties ir vairuojamu automobiliu atsitrenkė į dviračio „Ridley“ galinę dalį, dėl to M. D. nukrito nuo dviračio. Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų M. D. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, V. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio reikalavimus.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 138–140). Nukentėjusiajam M. D. buvo išsiųstas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų negauta (el. b. l. 141–142).

BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. G. padarė vieną neatsargų (dėl nusikalstamo nerūpestingumo) baigtą nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu. Dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

V. G. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. anksčiau neteista (el. b. l. 118–120), paskutinių 3 metų laikotarpiu jis du kartus baustas administracine tvarka už variavimą viešuoju transportu be bilieto ir gatvės perėjimą neleistinoje vietoje kai matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, paskirtos baudos yra sumokėtos (el. b. l. 121–123). „Sodros“ duomenimis, kaltinamoji dirba. Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktą, už neatsargų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 20 (1 000 Eur) iki 750 MGL (37 500 Eur) dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. G. už padarytą neatsargų nusikaltimą paskyrus BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už neatsargių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

V. G. dėl nusikaltimo padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. G. laikinai sulaikyta ar suimta nebuvo, kardomosios priemonės paskirtos nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, byloje daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. paskirti galutinę bausmę – 20 MGL (1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų)) dydžio baudą.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – e1-3609-1100/2024)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltą, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.