Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis Kaišiadorių verslo ir technologijų mokykloje vyr. mokytoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018 m. birželio 6 d., apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini) , vairavo jam priklausančią transporto priemonę – lengvąjį automobilį T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 2,09 promilės etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Sprendžiant klausimą dėl A. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.

Kaltinamasis A. J. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 82), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis administracine tvarka baustas (b. l. 85), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (b. l. 84), dirba, darboviečių charakterizuojamas teigiamai (b. l. 89, 111, 112).

Įvertinus kaltinamojo A. J. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteistas, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje A. J. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Taip pat pažymėtina, kad A. J. įsipareigojo atlyginti žalą, turtinių pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta (BK 40 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, jog O. J. yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: yra kaltinamojo sutuoktinė (b. l. 113, 114), su kaltinamuoju ne tik artimai bendrauja, bet praleidžia beveik visą laiką, gali daryti teigiamą įtaką, pasitiki kaltinamuoju, kad jis ateityje daugiau nebedarys nusikaltimų, neteista (b. l. 105), darboviečių charakterizuojama teigiamai (b. l. 106, 107). Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad O. J. yra verta teismo pasitikėjimo, yra autoritetas savo sutuoktiniui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, esant O. J. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą vieneriems metams O. J. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Įvertinus kaltinamojo šeimos turtinę padėtį – tai, kad teismui jis nurodė, jog gauna apie 1000 Eur atlyginimą per mėnesį, sutuoktinė – panašų, tiek kaltinamąjį, tiek galimą laiduotoją charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad A. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur užstatu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje pažymėta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Šiuo atveju matyti, kad A. J. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. J. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (2,09 promilės), dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos A. J. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, dirba. Nors jis praeityje baustas administracine tvarka, tačiau pažeidimas padarytas beveik prieš penkerius metus (b. l. 85).

Įvertinus pirmiau išdėstytas A. J. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – taikymas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, atitiktų proporcingumo principo reikalavimus.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal baudžiamąjį įstatymą, ši baudžiamojo poveikio priemonė, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad A. J. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė vairuodamas transporto priemonę T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ji atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme ir pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone. A. T. Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamajam (b. l. 30).

Teismo vertinimu, konfiskavimas kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pažymėtina ir tai, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, kartu turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartys Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).

A. J. anksčiau nebaustas už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, nors turi ilgametę vairavimo patirtį, jo nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, savo kaltę jis pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismo vertinimu, yra pagrindas tikėti, kad A. J. daugiau nedarys nusikaltimų, taip pat ir nevairuos neblaivus bei pats baudžiamasis procesas jam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį. A. J. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones – suvaržys jo galimybę vairuoti transporto priemones, todėl įvertinus visas aplinkybes, turto konfiskavimas, teismo nuomone, būtų netikslingas ir neproporcingas.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju A. J. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos minimalų dydį.

– automobilis T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas A. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas A. J. nuosavybėje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). 2018 m. birželio 8 d. prokuroro nutarimu skirtas automobilio T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas įsiteisėjus nuosprendžiui (BPK 151 straipsnio 8 dalis);

– A. J. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00352230 (b. l. 92), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Bylinėjimosi išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, jį perduoti O. J. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams su 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatu.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 m. (vienerius metus), skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Įpareigoti laiduotoją O. J. teismo paskirtą 500 (penkių šimtų) Eur užstatą įmokėti į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą: (duomenys neskelbtini) (užstatą įnešantis asmuo būtinai turi nurodyti bylos numerį. Jeigu užstatą įneša kitas asmuo, būtinai turi nurodyti už kokį asmenį įnešamas užstatas ir bylos numerį), esančią banke AB Swedbank.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-2450-753/2018 nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68, 71 straipsniais, paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

– 5 MGL (250 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (įmoką sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).

A. J. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai O. J., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus:

– automobilį T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti A. J. nuosavybėje;

– A. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00352230, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti 2018 m. birželio 8 d. prokuroro nutarimu skirtą automobilio T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.