Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2018-01-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-99-284/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-01-03
Bylos Nr.
1-99-284/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00712-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Volikienė
Kaltinamasis
V. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-99-284/2018 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00712-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.2.9.9; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 3 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė,

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės V. A. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piletis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis SIA "V. b.", darbininku, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A., žinodamas apie 2007-12-05, Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą (civilinės bylos Nr. 2-2962-79/2007), kuriuo iš jo buvo priteista išlaikymas jo nepilnamečiui sūnui D. A., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350,00 Lt (101,37 Eur) nuo 2007-12-05 iki 2017-08-12 iki D. A. pilnametystės, uzufrukto teise naudojant vaiko motinai D. A., laikotarpiais nuo 2008-05-01 iki 2008-07-30, nuo 2009-06-01 iki 2017-08-12 vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, nemokėjo išlaikymo, neteikė kitos materialinės paramos, dėl to 2017-08-12 susidarė 11646,19 eurų įsiskolinimas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. A. kaltė, įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

V. A., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad Į Latvijos Respubliką išvyko gyventi nuo 2004 m. ir iki šiol ten gyvena ir dirba. Nuvykęs į Latviją 2004 metais, jis iš karto susirado darbą ir visą tą laikotarpį dirbo toje darbovietėje, kurią ir nurodė, tai yra SIA "V. b.". Į Lietuvą, teismo posėdį dėl skyrybų ir alimentų priteisimo jis buvo pats atvykęs iš Latvijos. Dalyvavo vykusiame teismo posėdyje, kuris vyko Šiaulių mieste ir žino, kad pagal 2007 m. gruodžio 5 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą, kaip ir rašoma įtarime, civilinėje byloje Nr. 2-2962-79/2007, sūnaus D. A. išlaikymui, turėjo kas mėnesį mokėti po 350 litų iki jo pilnametystės. Tą žino ir su tuo pilnai sutinka. D. A. yra jo sūnus. Tuoj po teismo priimto sprendimo mokėti alimentus vaiko išlaikymui, mokėjo pinigus sūnaus D. A. išlaikymui. Kada tiksliai mokėjo ir kokias sumas, pasakyti negali, nes to neprisimena. Buvusiai žmonai D., jis pinigus pervesdavo į jos sąskaitą, iš savo sąskaitos. Sąskaitos numerio, iš kurios vesdavo pinigus buvusiai žmonai į sąskaitą, nurodyti negali, nes jos neprisimena. Laikotarpyje, kaip ir rašoma įtarime, nuo 2008-05-01 iki 2008-07-30 ir nuo 2009-06-01 iki 2017-08-12 sūnaus išlaikymui pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą pinigų priteistų, nemokėjo, galima sakyti vengė pareigos mokėti lėšas sūnaus D. A. išlaikymui, vaikui neteikė jokios materialinės paramos, jo neišlaikė, nes neturėjo tokios galimybės. Sūnus su juo nėra gyvenęs. Pas jį svečiuose nėra niekada buvęs. Dovanų, nedovanojo. Su sūnumi iš pradžių bendravo, kol jis turėjo telefoną, o po to nebendravo, nebeskambino. Vaiku nesidomėjo. Tą pripažįsta ir labai gailisi. Jis nežinojo, kad yra ieškomas Lietuvos policijos pareigūnų. Nuo policijos niekur nesislėpė ir to neketina daryti dabar. Kai tik sužinojo, kad yra ieškomas ir su juo susisiekė policijos pareigūnai, jis susitarė kada reikia atvykti ir nurodytu laiku atvyko. Taip pat jam paaiškina, kad bylą galima baigti baudžiamuoju įsakymu, jis tą supranta ir su tuo pilnai sutinka. Gyvendamas Latvijoje ir dirbdamas, jis sūnaus neišlaikė, nemokėjo pinigų pagal priteistą teismo sprendimą, nes buvo praradęs buvusios žmonos sąskaitą, į kurą vesdavo pinigus sūnaus išlaikymui. Kadangi jo santykiai su buvusia žmona buvo nelabai geri, tai jis jai neskambino ir jos neklausė, neprašė nurodyti sąskaitą į kurią galėtų pervesti pinigus (b. l. 136);

nukentėjusysis D. A. parodė, kad jo tėvas yra V. A.. Kur gyvena ir ką veikia, nežino. Paskutinį kartą jis tėvą matė kai mokėsi pirmoje ar antroje klasėje. Jis buvo atvažiavęs į Šiaulius ir pakvietė jį į kavinę. Tada su juo buvo susitikęs, o po to daugiau jo nėra matęs ir sutikęs. Jis nieko negali pasakyti apie tėvą, nes nieko nežino apie jį. Jis su tėvų nebendrauja, jis jam neskambina, jo nelanko ir neišlaiko nei materialiniais daiktais, nei pinigais. Jokios materialinės pagalbos jam tėvas nesuteikė. Dovanų jokių iš tėvo nėra gavęs. Jo tėvas pas save nėra niekada pasiėmęs, jis pas jį svečiuose nėra buvęs. Kaip ir sakė tėvas pinigų jam nėra davęs grynais, nei pervedimu. Niekada nėra pervedęs į jo asmeninę sąskaitą jokių pinigų. Kiek jis žino mamai grynų pinigų niekada nėra davęs. Mama yra sakiusi, kad tėvas yra kelis kartus, kiek kartų tiksliai nepasakys, jai į sąskaitą pervedęs priteistus alimentus. Negali pasakyti kokia sumą jis tada tuo kartu buvo pervedęs mamai į sąskaita, nes to nežino (b. l. 82, 85);

liudytoja D. A. parodė, kad ji su vyru V. A. susituokė (duomenys neskelbtini), o išsituokė (duomenys neskelbtini). Su vyru kartu nebegyvena nuo 2004 metų vasario mėnesio. 2007-12-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2962-79/2007 iš V. A. buvo priteistas vaiko D. A. išlaikymas, mokėti po 350 litų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2007-12-05 iki vaiko pilnametystės. Paskutinį sykį V. A. matė per ištuoką, teisme. Yra telefonu su juo bendravusi, kai sūnui buvo kokie 8 metai, nes tėvas nebemokėjo alimentų, todėl prašė, kad mokėtų vaiko išlaikymui. Tikslaus laiko neatsimena, bet D. buvo antroje klasėje, kai jo tėvas buvo atvažiavęs ir pakvietė sūnų į kavinę. Po ištuokos jos sūnus visą laiką gyveno su ja, pas tėvą jis negyveno. Po ištuokos V. A. jai pirmą kartą pervedė pinigus vaiko išlaikymui ir įsiskolinimui 2008-01-25-344,30 litų, o paskui 2008-02-07 - 394,04 Lt, 2008-03-28 - 439,65 Lt, 2008-04-29 - 438,40 Lt, 2008-08-01 - 434,39 Lt, 2008-09-11 - 434,4 Lt, 2008-11-12 - 431,73 Lt, 2008-12-11 - 430,47 Lt, 2009-02-03 - 194,69 Lt, 2009-05-08 - 95,71 Lt. Daugiau iš jo jokių pinigų vaiko išlaikymui ir skolos grąžinimui negavo. Jis visada mokėdavo banko pavedimu. V. A. tik iš pradžių mokėjo reguliariai, o paskui jo mokėjimai retėjo. Jokiais kitais būdais V. A. sūnaus neišlaikė. Ji su juo jokių ryšių po ištuokos nepalaiko. Nei ji, nei jos sūnus D. A. su V. A. nebendrauja (b. l. 89, 93-94);

iš 2013-11-08 prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą, gauto iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, matyti, kad nuo 2009 m. gruodžio 18 d., kiekvieną mėnesį buvo mokamos 195 Lt (56,47 eurai) dydžio išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo D. A. (b. l. 22-24);

iš 2013-12-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. A. pateikė sūnaus D. A. gimimo liudijimo kopiją, santuokos liudijimo kopiją ir ištuokos liudijimo kopiją (b. l. 30, 31, 32, 33);

iš 2007-12-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo kopijos matyti, kad patvirtinta tarp V. A. ir D. A. sutartis dėl santuokos nutraukimo. V. A. įsipareigoja nepilnamečio D. A. išlaikymui mokėti po 350 Lt (101,36 eurai) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2007-12-05 iki vaiko pilnametystės (b. l. 36, 39-40, 41);

iš antstolės V. Š. alimentų įsiskolinimo lentelės matyti, kad V. A. vaiko išlaikymui mokėjo pinigus nuo 2007-12-05 iki 2008-04-01 ir nuo 2008-08-01 iki 2009-05-01 (b. l. 43, 44-45, 46-47, 51, 53-55, 56-60);

iš 2017-05-16 gauto atsakymo iš AB banko "Swedbank" matyti, kad nuo 2007-12-05 iki 2013-11-14 operacijų nebuvo ir sąskaita uždaryta 2015-07-28 automatiškai (b. l. 77).

Kaltinamojo V. A. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnį, nes jis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, dėl to 2017-08-12 susidarė 11646,19 eurų įsiskolinimas.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 164 straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, kaltinamajam pagrįstai buvo pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalis). Kaltinamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (139-140 b. l.), kuriame nurodyta, jog kaltinamasis V. A. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y., jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu kaltinamasis sutiko.

Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo V. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, ir jį nubausti 21 paros arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, siūlo paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 14 parų arešto.

Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. A., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.

V. A. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (109 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), administracine tvarka nebaustas (108 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) V. A. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, 21 paros arešto bausmę (BK 49 straipsnis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir jį nubausti 21 (dvidešimt vienos) paros arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 14 (keturiolikos) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. A. sulaikymo dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Rima Volikienė