Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, karo prievolininkas, bedarbis, (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013m. gruodžio 20d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, neatlygintinai dirbant po 30(trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui; 2) 2014m. spalio 21d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-areštu 60(šešiasdešimčiai) parų; 3) 2014m. gruodžio 22d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 63 str. 9d., 64¹ str.,-areštu 90(devyniasdešimčiai) parų; 4) 2015m. balandžio 01d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 138 str. 2d. 3p., pritaikius LR BK 63 str. 1d., 4d., 5d. 2p. 9d., 64¹ str.,-laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 2015m. liepos 07d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi patikslinant 2015m. balandžio 01d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendį ir pritaikius LR BK 63 str. 1d., 4d., 5d. 2p. 9d., 64¹ str., galutinė subendrinta bausmė nustatyta-6 mėn. l/a, paleistas 2015m. liepos 30d. atlikęs bausmės laiką iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, visi teistumai neišnykę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K., mušdamas, nežymiai sužalojo kitą žmogų, t.y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2016m. kovo 21d., apie 00⁴⁰ val., po vidurnakčio, kaltinamasis A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs į savo buvusios sutuoktinės-pil. Ž. K. butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), įvykusio tarpusavio konflikto metu miegamajame kambaryje, ant grindų patiesto čiužinio sėdėjusiai nukentėjusiajai Ž. K. tyčia vieną kartą su koja spyrė į kairį žandą, o po to dar vieną kartą su koja spyrė ir į kairę koją, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios Ž. K. asmenį pasekoje pastarajai buvo padarytos muštinė žaizdelė kairiame skruoste ir kraujosruvos kairiame skruoste ir kairėje šlaunyje, kas nukentėjusiajai Ž. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. K., kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad su buvusia sutuoktine Ž. K. po santuokos nutraukimo kartu nebegyvena jau apie metus laiko, tačiau su ja bendrauja ir susitinka beveik kiekvieną dieną, nes gyvena vienas šalia kito kaimynystėje. Tikslios datos neatsimena, prieš įvykį dienos metu jo buvusi sutuoktinė Ž. K. lankėsi pas jį namuose, kur jie abu gėrė alų, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Gali būti, kad nakties metu, kiek tiksliai buvo valandų, jis negali pasakyti, jis atėjo pas savo buvusią sutuoktinę Ž. į butą, kuri gulėjo kambaryje ant čiužinio ir žiūrėjo televizorių. Jie susiginčijo, tačiau dėl ko įvyko konfliktas jis negali pasakyti, nes dėl buvusio girtumo neatsimena. Gali būti, kad iš pavydo, nes jis žinojo, jog jo buvusi sutuoktinė Ž. turi kitą gyvenimo draugą, todėl jis pavydėjo savo buvusios žmonos ir po skyrybų. Atsimena, kad konflikto metu jis ant čiužinio sėdėjusiai savo buvusiai sutuoktinei Ž. K. iš kojos spyrė du kartus, vieną kartą pataikydamas į žandą, o antrą kartą-į koją. Po to jis išėjo iš buto.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. K. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu pagarsintais nukentėjusiosios Ž. K. ir liudytojų R. N. ir M. A. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 21, 24-25, 27-28, 41-42, 44-45), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 29) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. 2014m. gruodžio 12d. Ukmergės raj. apyl. teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu(b.l. 30-31), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 11) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 12-13), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 9-10), pil. Ž. K., kaip nukentėjusio asmens, apžiūros protokolu(b.l. 14-15) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 16-17), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitu(b.l. 46), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 38-39) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis A. K. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme išvardintų nukentėjusiosios Ž. K. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad su buvusiu sutuoktiniu J. K. ji oficialiai santuoką nutraukė teisminiu keliu dar 2015m. vasario mėn., tačiau pastarasis ir po skyrybų, gyvendamas pas savo motiną kaimynystėje, dažnai pas ją ateina į namus ir kelia triukšmą. Įvykio išvakarėse ji buvo pas pažįsdavo P., gyvenantį (duomenys neskelbtini), svečiuose, su kuriuo girtavo. Tą vakarą ji su savo buvusiu sutuoktiniu A. K. negėrė. Grįžusi į namus, atsigulė miegoti, buvo įjungtas televizorius. Išgirdusi, kaip kažkas įėjo į butą pro duris, kurios buvo užriškos tik su vielute, ji atsisėdo ant grindų pakloto čiužinio, ant kurio miega, nes lovos kambaryje nėra. Išgirdo savo buvusio neblaivaus sutuoktinio A. balsą, kuris ją koliojo visokiais necenzūriniais žodžiais žodžiais, pradėjo jai priekaištauti dėl kitų vyrų. Buvęs sutuoktinis A. su savimi buvo atsinešęs alaus, norėjo kartu su ja išgerti. Ji liepė savo buvusiam sutuoktiniui išeiti iš buto, sakydama, kad iškvies policiją. Nežiūrint į tai, jos buvęs sutuoktinis A. į tai visiškai nereagavo ir, ją užsipuolęs, vieną kartą iš kojos spyrė jai į kairį žandą, o po to dar vieną kartą spyrė ir į kairės kojos šlaunį. Iš skruosto jai pradėjo bėgti kraujas. Po sumušimo jos buvęs sutuoktinis A. pasišalino iš buto(b.l. 21, 24-25, 27-28). Šias aplinkybes nukentėjusioji Ž. K. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju A. K. metu(b.l. 33-35).

Iš teisme išvardinto liudytojo R. N. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad tikslios datos neatsimena, įvykio naktį jis patruliavo kartu su kolega-vyr. patruliu M. A.. Iš Ukmergės raj. PK budinčios dalies OVP specialisto buvo gautas pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto. Nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), juos pasitiko neblaivi pranešėja, kaip vėliau paaiškėjo Ž. K., kuri nurodė, kad pas ją į namus buvo atėjęs buvęs jos sutuoktinis, kuris atsinešė alaus ir reikalavo kartu su juo gerti, bet ji atsisakiusi. Pasak pranešėjos, kilusio konflikto metu buvęs sutuoktinis A. K. ją užsipuolė ir sumušė, vieną kartą įspirdamas iš kojos į veidą ir vieną kartą-į koją. Pranešėjos veide, skruostikaulyje matėsi prakirtimo žymė, kuri truputį buvo pakraujavusi. Pranešėjos teigimu, dėl tokio buvusio sutuoktinio elgesio ji ir iškvietė policiją, po ko buvęs jos sutuoktinis iš buto pasišalino(b.l. 41-42).

Iš teisme išvardinto liudytojo M. A. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti šis liudytojas, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, pilnai patvirtino savo kolegos R. N. aiškinamas aplinkybes apie 2016m. kovo 21d. buvusį iškvietimą adresu: (duomenys neskelbtini), dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto ir įvykio vietoje rastą sumuštą pranešėją(b.l. 44-45).

Iš teisme išvardinto byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2016m. balandžio 11d. nukentėjusioji Ž. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnams gera valia pateikė 2014m. gruodžio 12d. Ukmergės raj. apyl. teismo sprendimą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2201-675/2014m. dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pagal kurį buvo nutraukta tarp kaltinamojo A. K. ir nukentėjusiosios Ž. K. 1989m. rugsėjo 22d. buvusi sudaryta santuoka, kartu pastvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį(b.l. 29-31).

Iš teisme išvardinto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra dviejų aukštų mūriniame daugiabučiame gyvenamajame name esantis butas adresu: (duomenys neskelbtini), Apžiūrint miegamojo kambarį, nustatyta, kad po dešine puse nuo įėjimo, ant grindų stovi užklotas čiužinys, šalia kurio įvyko konfliktas, tačiaui šioje vietoje jokių grumtynių pėdsakų rasta nebuvo(b.l. 11-13).

Iš teisme išvardinto byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. 2016m. kovo 21d. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios Ž. K., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenį aplinkybes(b.l. 9-10).

Iš teisme išvardinto byloje esančio pil. Ž. K., kaip nukentėjusio asmens, apžiūros protokolo matyti, kad po įvykio 2016m. kovo 21d., 16⁴⁵-16⁵⁵ val., įvykio vietoje atlikus nukentėjusiosios Ž. K. asmens apžiūrą, buvo nustatyta, jog kairysis žandas yra patinęs, ant kurio matosi smulkūs įbrėžimai. Kitų matomų sužalojimų ant atvirų nukentėjusiosios Ž. K. kūno dalių nustatyta nebuvo(b.l. 14-16).

Iš teisme išvardinto byloje esančio neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvito matyti, kad, patikrinus 2016m. kovo 21d., 15¹⁰ val., į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo A. K. fiziologinę būseną, jam buvo nustatytas 2,91 promilės girtumas(b.l. 46, 49).

Iš teisme išvardintos baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos išvados matyti, kad 2016m. kovo 25d. atlikus pas teismo medicinos ekspertą atvykusios nukentėjusiosios Ž. K., kaip konflikto metu buvusio sužaloto asmens, medicininę apžiūrą ir išklausius pacientės aiškinamas įvykio aplinkybes, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, t.y. muštinė žaizdelė kairiame skruoste ir kraujosruvos kairiame skruoste ir kairėje šlaunyje galėjo būti padaryti dviem trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais prieš 3-6 paras iki apžiūros. Nukentėjusiajai Ž. K. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 38-39).

Tokiu būdu, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamasis A. K., dėl asmeninių paskatų kilusio buitinio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo buvusią sutuoktinę-nukentėjusįąją Ž. K., su kuria po skyrybų gyveno atskirai, ko pasekoje pastarajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., t.y. nežymus kito žmogaus sužalojimas, padarytas prieš jį pavartojus fizinį smurtą.

Spręsdamas kaltinamojo A. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Nors kaltinamojo A. K. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo ir yra priskirtas tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), tačiau, svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam A. K. taikymo, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, kuris praeityje visus keturis kartus buvo teisiamas būtent už fizinio smurto prieš nukentėjusiosios Ž. K. asmenį panaudojimą, tačiau kaltinamasis iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnio smurtinio elgesio ir, 2015m. liepos 30d. grįžęs iš paskutinės įkalinimo vietos, vėl nusikalto, padarydamas naują nusikaltimą žmogaus sveikatai(b.l. 68-83). Visa tai rodo kaltinamojo A. K. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis A. K., turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnes veikas, t.y. būdamas recidyvistas, jam inkriminuojamą naują tyčinį nusikaltimą padarė, vėl būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šias abi aplinkybes teismas laiko atsakomybę sunkinančiomis kaltinamojo A. K. atžvilgiu. Nežiūrint į tai, kaltinamasis A. K. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą paskirti kiek galima mažesnę bausmę už jo padarytą nusikaltimą, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi tai buvo jau nebe pirmas kaltinamojo A. K. smurtavimo prieš šiuo metu jau buvusią sutuoktinę-nukentėjusiąją Ž. K. atvejis, teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, veikos sukeltas pasekmes ir į paties kaltinamojo A. K., kaip šiuo metu niekur nedirbančio ir darbo biržoje registruoto asmens, asmenybę bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi, laiko, kad kaltinamasis gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, nes kitos rūšies bausmių nusikalstamiems kaltinamojo A. K. polinkiams pakeisti nepakanka. Tokiu būdu kaltinamajam A. K., kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už padarytą nusikaltimą yra paskirtina tik griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, tačiau paskiriant mažesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė(LR BK 61 str.). Paskirtina laisvės atėmimo bausmė kaltinamajam A. K. yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. K. baudžiamojoje byloje buvo paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti(b.l. 65-66). Kadangi kaltinamasis A. K. jau nebe pirmą kartą už smurtinius nusikaltimus yra teisiamas asmuo, toliau veda amoralų gyvenimo būdą, t.y. pastoviai girtauja, ir, pasak nukentėjusiosios, niekaip negali jos palikti ramybėje, todėl, atsižvelgiant į nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl griežčiausios bausmės-terminutoto laisvės atėmimo už padarytą veiką paskyrimo, kaltinamajam, kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, iki nuosprendžio įsiteisėjimo yra tikslinga buvusią paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą, kaltinamąjį areštuojant teismo posėdžių salėje(LR BPK 123 str. 6d., 233 str. 5d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam A. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo A. K. sulaikymo dienos, po nuosprendžio įsiteisėjimo jį suimant, į bausmės laiką įskaičiavus laikotarpį nuo 2016m. kovo 21d., 15¹⁰ val., iki 2016m. kovo 21d., 15⁵⁵ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis A. K. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam A. K.-nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.