Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-08-05 · Administracinė byla Nr. I-4686-426/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-08-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-11-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-05
Bylos Nr.
I-4686-426/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03952-2014-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4686-426/2015Proceso Nr. 3-61-3-03952-2014-9 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui B. C. (B. C.), atsakovo atstovei J. G.-F., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui iš Vilniaus apskrities VPK areštinės, kuri atstovauja Lietuvos valstybę. Skunde (b. l. 1-2) nurodo, jog nuo 2003-06-10 iki 2003-06-22 buvo laikomas Vilniaus m. VPK areštinėje kamerose, kurių plotas buvo apie 8 kv. m., kartu su dar 4 asmenimis. Kamerose buvo nešvarūs langai, kurių nuvalyti neįmanoma, nes trukdė įrengtos grotos, silpnas apšvietimas. Pasivaikščiojimo kiemelio visiškai nebuvo, todėl neužtikrinta galimybė pasivaikščioti gryname ore. Langai neatsidarydavo, todėl trūko oro, pareiškėjas juto silpnumą, blogai jausdavosi. Nevėdintose kamerose buvo drėgna, išskalbti rūbai nedžiūdavo, pradėdavo pūti. Patalpose ir patalynėje veisdavosi parazitai, kurie trukdydavo miegoti.

Pažeidžiant higienos normas, pasak pareiškėjo, maistas buvo tiekiamas į kameras. Plautuvė surūdijusi, tiekiams tik šaltas vanduo. Dušu pasinaudoti galimybės nesuteikė. Kameroje esantis tualetas neatskirtas nuo bendros erdvės, atskiros ventiliacijos nebuvo.

Administracija draudė turėti šiltus pledus, kompiuterį. Nurodo, kad maisto energetinė vertė buvo nuo 1 300 iki 1 500 kcal.

Pareiškėjas tvirtina, jog dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų pablogėjo sveikata, patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 15 000 Lt, ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK.

Skundo papildyme (b. l. 3) nurodo, kad anksčiau kreiptis į teismą negalėjo, nes EŽTT nutarimai, aiškinantys Konvencijos 3 str., taikymą, neišversti į lietuvių kalbą, o prancūzų kalbos nemoka. Todėl negalėjo suprasti, kad jo teisės pažeidžiamos. Be to, pareiškėjas tikina, jog nuo pirmos buvimo areštinėje dienos pareigūnai grasino suklastoti kaltinimus, jei jis kreipsis į teismą, skirti nuobaudas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Vilniaus apskrities VPK nesutinka su skundu. Atsiliepime (b. l. 7-11) paaiškina, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog Vilniaus apskrities VPK areštinėje buvo laikomas 2003 m. birželio 10-22 d. (12 parų), tačiau dėl praėjusio labai ilgo laiko tarpo nei patvirtinti, nei paneigti pareiškėjo buvimo areštinėje negali. Vilniaus apskrities VPK 2003 m. dokumentai, kurie nepriskiriami prie ilgo ar neriboto saugojimo, buvo atrinkti ir sunaikinti (tame tarpe ir areštinės). Areštinės dokumentai nepriskiriami prie neriboto ar ilgo saugojimo dokumentų, jie neperduodami Lietuvos valstybės archyvui – asmens bylos (tuo atveju, kai jos lieka areštinėje, o neišvyksta kartu su sulaikytu asmeniu į kitas laisvės apribojimo vietas) saugomos 5 metus, įvairūs areštinės registracijos žurnalai – 3 metus. Atsakovės įgaliotos institucijos nuomone, laiku nesikreipęs ginti savo tariamai pažeistų teisių, pareiškėjas turėtų pagrįsti buvimo areštinėje faktą (jokių duomenų apie jo buvimą areštinėje nėra išlikę) ir teiginius apie skunde nurodytus higienos normų ir kitus savo teisių ir laisvių pažeidimus.

Pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė ir neturtinės žalos kilimo fakto bei jos dydžio, nenurodo ir nepagrindžia, kokią konkrečiai neturtinę žalą patyrė būdamas areštinėje ir kuo ji pasireiškė, kodėl nusprendė ją įvertinti pinigais ir būtent tokia suma. Nors skunde kaip buvimo areštinėje padarinius įvardino sveikatos sutrikimą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pasitikėjimo savimi sumažėjimą, negalėjimą ramiai miegoti, dirglumą ir sumažėjusias bendravimo galimybes, tačiau jokių duomenų apie konkrečius, nustatyta tvarka fiksuotus, sveikatos sutrikimus pareiškėjas nepateikia.

Atsiliepimas

Atsakovės įgaliotos institucijos atsiliepime pabrėžiama, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų veiksmų, nepagrindė neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat nenurodė, koks priežastinis ryšys sieja šias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, visi jo argumentai paremti tik asmenine nuomone, bei subjektyviu aplinkybių vertinimu, todėl prašymas atlyginti žalą, Vilniaus apskrities VPK nuomone, yra visiškai nepagrįstas. Atsakovei akivaizdu, kad pareiškėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, o prašoma atlyginti neturtinė žala prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, pareiškėjas stengiasi vaizduoti save kaip auką. A. G. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kurios nepagrindžia, jokiais įrodymais, VPK traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti valstybės sąskaita.

VPK dėl areštinėje laikomų asmenų maitinimo, areštinės patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos, patalynės skalbimo ir kitų paslaugų areštinėje laikomiems asmenims teikimo nuolat viešojo konkurso pagrindu sudaro sutartis, pagal kurias konkursą laimėjusios įmonės įsipareigoja teikti paslaugas, atitinkančias patvirtintų higienos normų ir fiziologinių mitybos normų reikalavimus. Areštinę periodiškai tikrina Visuomenės sveikatos centro pareigūnai, jei aptinkami trūkumai, jie nedelsiant šalinami. Dėl išvardintų priežasčių, pasak atsakovės, pareiškėjo skunde nurodyti faktai, objektyviai negalėjo egzistuoti. Areštinės pastatas yra senas, priskirtas kultūros paveldui. Pasak atsakovės įgaliotos institucijos, areštinėje įrengti pasivaikščiojimų kiemai ir joje esantiems asmenims sudaroma galimybė pabūti gryname ore, kaip ir numato teisės aktai, po 1 valandą per parą.

Atsiliepimas

Atsakovo įgaliota institucija mano, kad pareiškėjas praleido kreipimosi į teismą senaties terminą, o jo nurodytos priežastys negali būti laikomos svariomis, nes Europos žmogaus teisių teismo praktika nėra vienintelis valstybių atsakomybės dėl pažeidžiamų žmogaus teisių šaltinis, o Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatos jau seniai yra inkorporuotos į nacionalinę teisę, kurios aktai surašyti valstybine kalba ir yra viešai prieinami. Savo tariamai pažeistas teises pareiškėjas turėjo visas galimybes ginti iš karto, kai tariami pažeidimai nutiko. Pareiškėjo teiginys, kad pareigūnai jam grasino susidorojimu, jei jis kreipsis į teismą, nepagrįstas jokiais įrodymais.

Atsiliepime pažymi, kad areštinėje esančius asmenis prižiūri ir jų saugumu rūpinasi policijos pareigūnai – statutiniai valstybės tarnautojai, kuriems galioja ne tik drausmės statuto reikalavimai, bet ir tam tikri papildomi reikalavimai, susiję su jų fiziniu pasirengimu, sveikata (tame tarpe ir psichine), psichologiniu stabilumu. Pareigūnų atitikimas nurodytiems reikalavimams periodiškai tikrinamas kompetentingų specialistų. Areštinėje dirbantys pareigūnai laikosi teisės aktų reikalavimų, su areštinėje laikomais asmenimis elgiasi korektiškai, visada stengiasi išvengti konfliktų.

Atsiliepime pabrėžiama, jog pareiškėjas įrodymais nepagrindė nei vienos būtinosios sąlygos valstybės civilinei atsakomybei dėl pareigūnų veiksmų kilti, o dėl kreipimosi į teismą termino praleidimo Vilniaus apskrities VPK neišlikę jokie jo buvimą areštinėje patvirtinantys dokumentai, pareiškėjo prašoma atlyginti žala prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Teismo prašo pripažinti, kad pareiškėjas praleido kreipimosi į teismą terminą ir bylą tuo pagrindu nutraukti. Tuo atveju, jei pareiškėjo nurodytos kreipimosi į teismą termino praleidimo priežastys būtų pripažintos svarbiomis, skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, jam tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (B. l. 28). A. G. interesus atstovavo advokatas, kuris paaiškino, jog jo atstovaujamasis ilgą laiką kalinamas Marijampolės pataisos namuose. Tik dabar jo giminaičiai kreipėsi pagalbos į profesionalų teisininką. Pasak pareiškėjo atstovo, dėl sveikatos problemų jo atstovaujamasis negalėjo kreiptis į teismą anksčiau. Savijauta nepagerėjo, nustatytas neįgalumas. Prašė patenkinti skundą.

Atsakovės įgaliotos institucijos atstovė patvirtino, jog prašo taikyti senaties terminą. Liga nustatyta po 5 metų nuo laikymo areštinėje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išklausius šalių atstovų paaiškinimus, ištyrus rašytinę bylos medžiagą, nustatyta, jog pareiškėjas prašo atlyginti žalą, kurią neva patyrė 2003 m. laikant jį Vilniaus apskrities VPK areštinėje. Įrodymų, patvirtinančių, jog skunde nurodytu laikotarpiu, o būtent nuo 2003-06-10 iki 2003-06-22 buvo laikomas areštinėje, jis pats nepateikė.

Atsakovo įgaliota institucija iš areštinės viršininko 2014-09-02 gavo Tarnybinį pranešimą Nr. 10-9-PR5-187 (b. l. 12), kuriame nurodyta, jog nėra galimybės suteikti informaciją apie šio asmens laikymą areštinėje 2003 m., nes duomenys apie sulaikytus ir suimtus asmenis įstaigoje buvo saugomi tik 3 metus.

Vilniaus apskrities VPK viršininko 2009-11-30 patvirtintas Naikinti atrinktų bylų (dokumentų) aktas Nr. 10-IN-19 (b. l. 13-15) patvirtina, jog 2003 m. bylos, kurių saugojimo terminas pasibaigęs, atrinktos naikinti. Akte nurodyta, jog Įtariamųjų sulaikymo protokolai ir kt. dokumentai, Sulaikytųjų administracine tvarka asmens bylos, Medicinos pagalbos suteikimo registracijos žurnalas, Asmenų, areštuotų administracine tvarka registracijos žurnalas, Asmenų, laikomų areštinėje registracijos žurnalas ir kiti dokumentai, kurie galėtų patvirtinti, jog A. G. jo nurodytu laiku tikrai buvo laikomas areštinėje, buvo sunaikinti. Tai dar kartą patvirtina atsakovės įgaliotos institucijos paaiškinimą, jog jokių įrodymų apie pareiškėjo buvimą Vilniaus apskrities VPK areštinėje nėra išlikę. Liudytojų, kurie galėtų patvirtinti šį faktą, pareiškėjas taip pat nenurodė.

Pareiškėjo teigimu, dėl jo skunde išvardintų laikymo sąlygų pažeidimų areštinėje patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, todėl minėtas aplinkybes prašo pripažinti neturtine žala.

Pagal Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Teismui skundą, kuriame prašo priteisti atlyginimą už patirtą žalą dvylika dienų jį laikant netinkamomis sąlygomis, A. G. pateikė tik 2014-08-27, t. y. žymiai praleidęs Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, kurį prašo taikyti atsakovės atstovas.

Teismas akcentuoja, kad asmuo privalo tinkamai rūpintis savo teisių gynyba, sąžiningai naudotis įstatymo nustatytomis procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir skundo teismui padavimo teise. Šiuo atveju pripažintina, jog paties suinteresuoto asmens elgesys buvo neapdairus, nerūpestingas ir pasyvus. Jo galimai pažeistos teisės negali būti ginamos ir pareiškėjas pats turi prisiimti visą su tuo susijusią riziką. Pabrėžtina, jog tais atvejais, kai teisės pažeidimas egzistavo ir asmuo tai suvokė, tačiau nesiėmė priemonių pažeistai teisei ginti, galima konstatuoti, kad civilinių teisinių santykių stabilumas, kaip didesnė vertybė, turi būti išsaugota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-27/2011 ir kt). Kaip minėta, A. G. skundas teismui dėl neturtinė žalos priteisimo yra pateiktas žymiai praleidus tokiems reikalavimams taikytiną ir Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Byloje esančiais įrodymais nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų tvirtinti, jog šis terminas praleistas dėl objektyvių ir nuo A. G. valios nepriklausiusių priežasčių. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad atsakovės atstovo prašymas taikyti ieškinio senaties terminą tenkintinas, o pareiškėjo skundas dėl kompensacijos iš Lietuvos valstybės jo nurodytai neturtinei žalai atlyginti priteisimo atmestinas.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įst. 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo A. G. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą pateikiant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė