Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Asta Benetytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi: 2025 m. rugsėjo 12 d. apie 14.38 val. (duomenys neskelbtini), ties namu pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARCK-0231, patikros sertifikato Nr. 2267683, galioja nuo 2025 m. balandžio 30 d. iki 2025 m. spalio 29 d., 2025 m. rugsėjo 12 d. 14.40 val. buvo nustatytas 1,62 promilės neblaivumas, o 14.58 val. nustatytas 1,61 promilės neblaivumas), vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

L. M.

šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 13 d. įtariamoji L. M. kalta prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad psichinėmis ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo, narkologinio įskaitoje nėra įrašyta, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nenaudoja. Su pranešimu apie įtarimą susipažino. 2025 m. rugsėjo 11 d. ji šventė draugės gimtadienį, gėrė alkoholio. 2025 m. rugsėjo 12 d. pas ją užsuko pažįstama, atsinešė sidro, su ja atsigėrė sidro, tai galėjo būti apie 12.00 val. Jai prireikė važiuoti į parduotuvę (galėjo būti apie 14.00 val.), todėl ji sėdo į savo automobilį „Audi A4“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į prekybos centrą UAB (duomenys neskelbtini). Ten apsipirkusi važiavo į namus. Nesijautė, kad vairuoti negali, nesijautė neblaivi. (duomenys neskelbtini) gatvėje ją sustabdė policijos pareigūnai, patikrino blaivumą, nustatė pirmu pūtimu 1,62 promiles, antru 1,61 promiles.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 17 d. liudytoja R. M. paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo 12 d. nuo 8.00 val. dirbo kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja Dovile Šedaityte ir patruliuojant apie 14.38 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). R. M. kartu su kolege priėjo prie minėto automobilio ir bendraujant su automobilio vairuotoja, kaip jai dabar žinoma L. M., paprašė pateikti visus reikiamus automobilio dokumentus bei galiojantį vairuotojo pažymėjimą. L. M. visus automobilio dokumentus pateikė. Bendraujant su vairuotoja nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl automobilio vairuotojai L. M. buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą, ji sutiko. Alkoholio kiekio matuokliu 14.40 val. pirmu tikrinimu buvo nustatytas 1,62 promilių girtumas, o 14.58 val. antru tikrinimu buvo nustatytas 1,61 promilių girtumas. Vairuotoja su tikrinimo rezultatais sutiko, į gydymo įstaigą nesiprašė. L. M. buvo atliktas bendras asmens būklės testas ir užpildytas neblaivumo nustatymo aktas. L. M. paaiškino, kad apie 11.00 val. vartojo alkoholį. Po kurio laiko sėdo į jai priklausantį automobilį ir išvažiavo į parduotuvę UAB (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Dėl padaryto pažeidimo, kad vairavo neblaivi, kaltę pripažino bei gailisi taip pasielgusi. Automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draustas, techniškai tvarkingas. L. M. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis vairuotojai L. M., nuvežtas į saugojimo aikštelę adresu Raseinių r., Alėjų k., Bažnyčios g. 6A. L. M. sulaikyta ir išvežta į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Paimtas automobilio registracijos liudijimas ir L. M. vairuotojo pažymėjimas.

Iš automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio savininkė yra L. M.

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Audi A4, 1.9 TDI“ kaina Lietuvoje 2025 m. rugsėjo mėnesį – 840 eurų su PVM, 663,60 eurų be PVM.

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – 2025 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2025 m. rugsėjo 12 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-32568-25, 2025 m. rugsėjo 12 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu ir jo priedu – fotolentele Nr. 1, 2025 m. rugsėjo 12 d. neblaivumo nustatymo aktu, 2025 m. rugsėjo 12 d. transporto priemonės aprašu, 2025 m. rugsėjo 12 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. M. 2025 m. rugsėjo 12 d. apie 14.38 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,61 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamoji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Be kaltinamosios prisipažinimo vairavus transporto priemonę, kai ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, jos kaltę įrodo ir kiti byloje esantys objektyvūs duomenys – neblaivumo nustatymo aktas, tarnybinio pranešimo duomenys ir kiti aukščiau išvardyti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi L. M. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jos nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. M. pareiškė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo baudą leisti sumokėti per vienerių metų laikotarpį.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltinamosios kaltės formą – L. M. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

L. M. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. M. anksčiau neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą (vairuodama transporto priemonę nesegėjo saugos diržo, kai jis yra įrengtas), nedirbanti, (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma – nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. M. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

L. M. dėl nusikaltimo padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad L. M. buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2025 m. rugsėjo 12 d. 14.40 val. iki 2025 m. rugsėjo 13 d. 9.42 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Kaltinamoji L. M. prašo leisti baudą sumokėti per vienerių metų laikotarpį. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, į tai, kad ji yra (duomenys neskelbtini), baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti L. M. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) (BK 68 straipsnis); 2) automobilio konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

L. M. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodama transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,61 promilių etilo alkoholio koncentracija. Ji vairavo automobilį dienos metu, mieste, kur tuo metu galėjo būti kitų automobilių. Taigi nėra abejonių, kad ji kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamosios itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajai būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 1 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo 2025 m. rugsėjo 13 d., t. y., nuo nutarimo, kuriuo L. M. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo dienos. Apie priimtą sprendimą praneština AB „Regitra“.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

L. M. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi automobiliu ,,Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajai L. M.. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad minėtas automobilis konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė su PVM – 840,00 Eur pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą, konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė L. M. padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo L. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuojamas L. M. nuosavybės teise priklausantis automobilis ,,Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), su vienu užvedimo rakteliu ir automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

L. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus specialiosios teisės sustabdymas – panaikintinas, o L. M. dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti AB ,,Regitra“.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 60 MGL (3 000 Eur, trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. M. paskirti 40 MGL (2 000 Eur, dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti L. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. rugsėjo 12 d. 14.40 val. iki 2025 m. rugsėjo 13 d. 9.42 val. (vieną dieną), vieną dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir L. M. skirti galutinę bausmę – 34 MGL (1700 Eur, vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Paskirti L. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. rugsėjo 13 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti L. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą – ,,Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), su vienu užvedimo rakteliu ir automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę valstybės naudai.

L. M. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o L. M. dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti AB ,,Regitra“.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą laikotarpį – 24 (dvidešimt keturių) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

a) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

b) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

c) LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius);

d) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

e) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Urbo bankas“ (buvęs AB „Medicinos bankas“;

f) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea bankas“;

g) LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale;

h) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 ir 65 straipsniais, gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Šiaulių apylinkės teismui Raseinių rūmams Kelmėje prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.