Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-05-07 · Civilinė byla Nr. e2A-395-613/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-07
Bylos Nr.
e2A-395-613/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
Atsakovas
J. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-395-613/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05712-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.3.1.20.
(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo už akių dalies civilinėje byloje Nr. e2-9165-769/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės J. M. 4 430,85 Eur pradelstą negrąžintą vartojimo kreditą, 219,51 Eur mokėjimo palūkanų, 418,54 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų bei 114 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.

2. Atsakovei J. M. procesiniai dokumentai siųsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir, be kita ko, priteisė ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ naudai iš atsakovės J. M. 4 430,85 Eur negrąžinto kredito, 219,51 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir 105 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad pradinis kreditorius Bigbank AS, veikiantis per Bigbank AS filialą, su atsakove J. M. 2017 m. vasario 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1700450/95AU, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 4 600 Eur vartojimo kreditą. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą pradiniam kreditoriui sutartyje numatytomis sąlygomis, kartu apmokant kredito palūkanas bei kitus mokesčius, tačiau atsakovė tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį, sutartis buvo nutraukta, o atsakovė pradiniam kreditoriui liko skolinga 4 430,85 Eur negrąžinto vartojimo kredito. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi skolą, byloje nėra.

5. Teismas taip pat nustatė, kad pradinis kreditorius atsakovės neinformavo apie reikalavimo perleidimą naujajai kreditorei. Laikė, kad atsakovė (skolininkė) apie reikalavimo perleidimą buvo tinkamai informuota, jai įteikiant ieškovės ieškinį su priedais (2019 m. rugsėjo 23 d.). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 4 430,85 negrąžinto kredito dalis bei 219,51 Eur palūkanų, tačiau atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti 418,54 Eur delspinigių už 180 dienų skaičiuojant 0,05 proc. (nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. liepos 22 d.).

6. Teismas konstatavo, kad patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, jai priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintiems reikalavimams – 105 Eur žyminio mokesčio.

III. Apeliacinio skundo argumentai

7. Ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo teismo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių ir dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad delspinigiai negali būti priteisiami iš atsakovės todėl, kad atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą sužinojo tik ieškinio įteikimo dieną, o delspinigiai yra prašomi priteisti už laikotarpį iki informavimo apie reikalavimo teisės perleidimą naujajai kreditorei. Pareiga atsakovei sumokėti delspinigius atsirado nuo sutartinės prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, nepriklausomai nuo to, kada atsakovė sužinojo apie reikalavimo teisės perleidimą. Be to, ieškovė byloje yra pateikusi atsakovei 2018 m. liepos 31 d. paprastu laišku siųsto pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimo kopiją. Ieškovė neturi duomenų, kad šis pranešimas grįžo neįteiktas, taip pat nėra gavusi jokių prieštaravimų dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties sąlygų pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis

10. Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl ieškovės prašomų priteisti delspinigių, jos apskaičiuotų už 180 dienų laikotarpį iki kreipimosi į pirmosios instancijos teismą, (ne)pagrįstumo. Byloje ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria teismas ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 4 430,85 Eur negrąžinto kredito, 219,51 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šios skundžiamo sprendimo už akių dalies nepasisako.

Dėl ginčo esmės

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir, be kita ko, atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 418,54 Eur delspinigių, ieškovės apskaičiuotų už 180 dienų iki ieškinio teisme pareiškimo. Teismas konstatavo, jog pradinis kreditorius atsakovės neinformavo apie reikalavimo perleidimą naujajai kreditorei, ir laikė, kad atsakovė (skolininkė) apie reikalavimo perleidimą buvo tinkamai informuota tik jai įteikiant ieškovės ieškinį su priedais (2019 m. rugsėjo 23 d.).

12. Ieškovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentuodama, kad pareiga atsakovei sumokėti delspinigius atsirado nuo sutartinės prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, nepriklausomai nuo to, kada atsakovė sužinojo apie reikalavimo teisės perleidimą. Be to, ieškovė byloje yra pateikusi atsakovei 2018 m. liepos 31 d. paprastu laišku siųsto pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimo kopiją. Ieškovė neturi duomenų, kad šis pranešimas grįžo neįteiktas, taip pat nėra gavusi jokių prieštaravimų dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties sąlygų pagrįstumo. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnį reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo būdų, kurio esmė yra ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Todėl prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pradinis kreditorius Bigbank AS, veikiantis per Bigbank AS filialą, su atsakove J. M. 2017 m. vasario 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1700450/95AU, kurioje atsakovės kontaktinis adresas buvo nurodytas – (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovės pateiktą pradinio kreditoriaus siųstą atsakovei pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo pradinis kreditorius 2018 m. sausio 23 d. pranešimą atsakovei siuntė adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė tiek 2019 m. spalio 22 d. prašyme dėl ieškinio trūkumų šalinimo, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad ji atsakovei pranešimą dėl reikalavimo perleidimo išsiuntė 2018 m. liepos 31 d. paprastu laišku ieškovei tuo metu žinomu atsakovės adresu korespondencijai – (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad ji neturi duomenų, jog šis pranešimas būtų grįžęs neįteiktas.

15. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimo būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą yra užpildęs kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, kad pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas perleistas.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje nėra duomenų ir ieškovė tokių nepateikė, kurie patvirtintų, jog atsakovė būtų tinkamai informuota apie pradinio kreditoriaus reikalavimo perleidimą iki ieškovės ieškinio pareiškimo. Nors apie reikalavimo perleidimą skolininkei gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, tačiau vienintelis rašytinis įrodymas byloje, kuriuo ieškovė grindžia atsakovės informavimo apie reikalavimo perleidimą aplinkybę – ieškovės byloje pateiktas pranešimas dėl reikalavimo perleidimo – nepatvirtina, kad atsakovė būtų gavusi tokį pranešimą ar kad jis išvis būtų išsiųstas. Tuo labiau, minėtas pranešimas, ieškovės teigimu, buvo siųstas ne registruotu, bet paprastu laišku, taip pat ne vartojimo kredito sutartyje nurodytu ar pradinio kreditoriaus naudotu atsakovės adresu, bet pačios ieškovės žinomu. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo tinkamai informuota tik nuo ieškovės pareikšto ieškinio su priedais jai įteikimo momento. Todėl ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma, ieškovės paskaičiuota už 180 d. laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, pagristai nepriteista.

17. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė iš atsakovės ieškovės naudai 9 Eur dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

18. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Naikinti skundžiamą sprendimą už akių apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė