Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjas surašė 2019 m. rugsėjo 18 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 18-ANR_P-969-2019, kuriuo ji kaltinama, kad ji, 2019 m. rugpjūčio 23 d., apie 10.36 val., (duomenys neskelbtini), telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą, informuodama apie tai, kad važiuos nusižudyti į miškelį, esantį šalia (duomenys neskelbtini), laukia taksi. (duomenys neskelbtini) atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad niekas neatvyko, susisiekus su pranešėja, ji paaiškino, kad laukia (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad policijos pagalbos niekam nereikia, į atvykusią GMP niekas pagalbos nesikreipė, todėl iškvietimas buvo kvalifikuotas kaip melagingas. Tokiais savo veiksmais A. P. kaltinama padariusi pažeidimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.

2019 m. rugsėjo 18 d. administracinio nusižengimo protokole esančiame A. P. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad ji su nusižengimu sutinka, skambino, nes blogai jautėsi psichologiškai. Gailisi (b. l. 2).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d., 10:36 val. į BPC paskambino pranešėja A. P., kuri teigė, kad važiuos nusižudyti į miškelį šalia (duomenys neskelbtini). Šiuo metu pranešėja yra namuose (duomenys neskelbtini), laukia taksi. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodyta, kad policijos pareigūnų ekipažas V9022 nustatė, jog (duomenys neskelbtini) g. niekas neatvyko, susisiekta su pranešėja, kuri laukia (duomenys neskelbtini), papildomai iškviesta greitoji medicinos pagalba, atvyko ekipažas V1869, bet į GMP niekas nesikreipė, nelaukia, niekam pagalbos nereikia. Eilinį kartą melagingas pranešimas (b. l. 3).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą.

ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

Pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ar kitas specialiąsias tarnybas žinant, kad pagalba nereikalinga. Aiškindami šio straipsnio nuostatas teismai yra pasisakę, jog šis straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 493 straipsnio 2 dalies dispozicijoje esantis terminas „žinant, kad pagalba nereikalinga“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

Nagrinėjamu atveju, iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų bei A. P. suformuluoto administracinio kaltinimo matyti, kad ji, paskambinusi į bendrąjį pagalbos centrą, pranešė, kad ketina nusižudyti, o administracinio nusižengimo protokole esančiame rašytiniame paaiškinime A. P. nurodė, kad bendrajam pagalbos centrui skambino, nes blogai jautėsi psichologiškai. Esant tokioms aplinkybėms būtina detaliau ištirti priežastis, dėl kurių A. P. skambino į bendrąjį pagalbos centrą, ar iš tiesų, atsižvelgiantį jos psichologinę būseną (suicidines mintis), skambindama ji suvokė, kad pagalba jai nereikalinga. Tačiau, kaip matyti iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, tiriant šį administracinį nusižengimą A. P. net nebuvo apklausta, taip pat nesurinkti ir jokie kiti duomenys, kurie leistų spręsti apie jos psichologinę būseną inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu bei nustatyti, ar skambindama į bendrąjį pagalbos centrą ji suvokė, kad pagalba jai nereikalinga, ar priešingai – taip bandė gauti pagalbą dėl pasireiškusių psichikos sutrikimų.

Kartu pažymėtina, kad A. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės kelia abejonių ir dėl jos pakaltinamumo. ANK 10 straipsnyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn negali būti traukiamas toks asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veiką, buvo nepakaltinamumo būsenos, tai yra dėl psichikos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti. Taigi nustačius, kad priešingą teisei veiką padaręs asmuo yra nepakaltinamas, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pažymėtina, kad pirmiau aptartos aplinkybės paaiškėjo ne nagrinėjant bylą teisme, o buvo žinomos tyrimą atlikusiai ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai tyrimo metu. Tačiau administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra surinkta jokių duomenų, kurie leistų įsitikinti, ar A. P. psichikos būklė jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu leido jai suvokti, kad kviečiant specialiąsias tarnybas pagalba jai nereikalinga bei suprasti savo veiksmų esmę arba juos valdyti. Administracinio nusižengimo tyrimą atlikę pareigūnai šių aplinkybių nesiaiškino.

Teismas pažymi, kad administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimai yra nustatyti ANK 593 straipsnyje, ir šio straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose nurodyta, kad pareigūnai, be kita ko, gali ir išreikalauti bylai turinčius reikšmės dokumentus bei paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo, tokiu būdu darytina išvada, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikę pareigūnai turėjo galimybę išsiaiškinti teismo aukščiau nurodytas aplinkybes. Institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – apylinkės teismui. Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog šioje byloje administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas nenustačius visų reikšmingų aplinkybių, kas laikytina esminiu administracinės bylos medžiagos trūkumu, išsamiam aplinkybių ištyrimui reikia atlikti papildomą tyrimą (nustatyti priežastis, dėl kurių A. P. skambino į bendrąjį pagalbos centrą, surinkti duomenis ar ji gydėsi dėl psichikos sutrikimų, jei taip, kokia diagnozė jai buvo nustatyta, ir, esant reikalui, spręsti klausimą dėl psichiatrijos ekspertizės skyrimo).

Atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, bei vadovaujantis ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, administracinio nusižengimo byla grąžintina administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti ir administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį, grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriui papildomam administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.