Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK, institucija) 2024-10-10 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12693-2024 (ROIK 24252268537) L. Ž. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį 300 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams už tai, kad ji 2024-08-12 16.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti, kai tokia teisė buvo apribota gydytojo sprendimu. Tokiais veiksmais L. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punkto reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Iš apeliacinio skundo nustatyta, kad L. Ž. nesutinka su jos nubaudimu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir prašo administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti ir priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama teismo nutartimi ir L. Ž. apeliacinio skundo argumentais, neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir netinkamai aiškino bei taikė ANK normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, abejoti skundžiamu apylinkės teismo sprendimu ir jį panaikinti dėl apeliantės skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo. Kaip matyti iš L. Ž. apeliacinio skundo, jame dėstomi iš esmės analogiški apylinkės teismui pateiktame skunde dėl institucijos 2024-10-10 nutarimo nurodyti argumentai, dėl kurių pakankamai išsamiai pasisakyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Be to, pastebėtina, kad apeliaciniame skunde nenurodoma jokių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu.

8. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas išsamiai aptarė nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą, todėl apygardos teismas dar kartą jo nebekartoja ir, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas laikėsi ANK nuostatų, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas.

12. Iš byloje esančio AB „Regitra“ 2024-11-18 pranešimo Klaipėdos apylinkės teismui matyti, kad ši įstaiga 2024-05-24 gavo iš VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-05-31 įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“, 26 punkte nurodytą informaciją, kad L. Ž. negali vairuoti transporto priemonių. Šiame pranešime taip pat nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2009-07-29 įsakymu Nr. 1V-418, 5 punktu, L. Ž. dėl sveikatos būklės 2024-05-24 buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir vairuotojo pažymėjimas Nr. 00372842 Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre 2024-05-24 buvo paskeltas negaliojančiu. 2024-05-24 L. Ž. buvo išsiųstas registruotas laiškas Nr. RS 292 999 983 Lt su pranešimu Nr. S-7648 dėl vairuotojo pažymėjimo paskelbimo negaliojančiu gyventojų registre nurodytu deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2024-07-02 laiškas buvo grąžintas kaip neįteiktas (neatsiimtas pašte per nustatytą saugojimo terminą). 2024-09-24 L. Ž. grąžinta teisė vairuoti transporto priemones ir išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas Nr. 02526808.

13. Taigi paminėti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2024-05-24 iki 2024-09-24 L. Ž. negalėjo vairuoti transporto priemonių, nes tokia teisė jai buvo apribota gydytojos sprendimu.

14. L. Ž. apeliaciniame skunde neginčija, kad teisė vairuoti transporto priemones jai buvo apribota gydytojos sprendimu ir pripažįsta faktinę aplinkybę, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje ji vairavo automobilį, tačiau, pasak apeliantės, gydytoja jai neuždraudė, o tik apribojo teisę vairuoti transporto priemones, nurodydama, kad dėl sveikatos būklės jai rekomenduojama nevairuoti, nes, pasak gydytojos, ji negali vežioti vaikų. Tačiau tokius L. Ž. teiginius paneigia ją gydžiusios gydytojos J. K. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme duoti parodymai.

15. Apklausiama teisme liudytoja J. K. nurodė, kad dėl L. Ž. sveikatos problemų ji priėmė sprendimą sustabdyti jai teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams ir apie tai ją tiesiogiai informavo bei įsitikino, kad pacientė teisingai suprato jos pateiktą informaciją. Ši liudytoja taip pat patvirtino, kad L. Ž. buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones be išlygų, t. y. pacientei tikrai nebuvo pasakyta, kad teisė vairuoti transporto priemones jai apribota tik dėl vaikų vežiojimo. Informacija apie L. Ž. suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka 2024-05-24 buvo pateikta gydymo įstaigos raštinei ir perduota AB „Regitra“. Kaip matyti iš Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Jūrininkų ligoninė“ 2024-05-24 pranešimo, tokia informacija, t. y. kad teisė vairuoti transporto priemones L. Ž. būtų buvusi nustatyta su tam tikromis išlygomis, nebuvo nurodyta ir AB „Regitra“. Todėl L. dėl sveikatos būklės apeliacinio skundo teiginiai, kad gydytoja jai dėl sveikatos būklės neuždraudė, o tik apribojo teisę vairuoti transporto priemones būtent dėl vaikų vežiojimo, atmestini kaip nepagrįsti, paneigti tiek ją gydžiusios gydytojos J. K. 2024-10-10 paaiškinime institucijai nurodyta informacija ir teisme duotais parodymais, tiek gydymo įstaigos 2024-05-24 išsiųstame pranešime AB „Regitra“ nurodyta informacija dėl teisės vairuoti transporto priemones L. Ž. sustabdymo. Tokia išvada darytina įvertinus ir pačios apeliantės L. Ž. skundo argumentus, kad nuo 2024-05-22 iki 2024-08-12 ji automobilio nevairavo, bei jos 2024-06-18 rašytiniame paaiškinime Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK nurodytas aplinkybes, kad po 2024-05-20 vizito pas gydytoją ji automobilio nevairavo (t. y. nurodė: „2024-05-20 man gydytoja rekomendavo dėl epizodinių alpimų nevairuoti, kol bus atliktas pilnas ištyrimas. Nuo to laiko aš automobilio nevairavau.“, kartu nurodydama, kad vaikus vežioja jos mama arba jos sugyventinis: „Mano automobilį vairuoja mano mama arba jos sugyventinis R. B. Pažymiu, kad automobilio aš nevairavau. Į mokyklą vaikus vyko pasiimti mano tėvai.“). Šie duomenys pagrindžia, kad L. Ž. neabejotinai suprato gydytojos jai tiesiogiai nurodytą informaciją apie priimtą sprendimą sustabdyti jai teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams arba kol bus atliktas visiškas ištyrimas, nes, kaip pati pripažino, po 2024-05-20 vizito pas gydytoją ji automobilio ir nevairavo. Vėliau ji periodiškai lankėsi pas gydytoją ir, kaip pati pripažįsta, tik 2024-08-23 vizito pas gydytoją metu gydytoja nurodė: ,,Pacientė gali vairuoti automobilį be apribojimų.“. Todėl, priešingai apeliantės skundo teiginiams, 2024-08-12 vairuoti automobilio ji negalėjo.

16. Tokios išvados nepaneigia ir L. Ž. skundo argumentai, kad dar 2024 m. liepos mėnesį gydytoja konstatavo, jog išsamaus ištyrimo nereikia, ir toks tyrimas 2024-08-23 vizito pas gydytoją metu jai nebuvo atliekamas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad L. Ž. gydžiusi gydytoja J. K. nurodė, jog L. Ž. buvo atlikti ne visi tyrimai, nes vieno svarbaus tyrimo ji pati atsisakė. 2024 m. rugpjūčio mėnesį L. Ž. atvykusi pakartotinai nurodė, kad stiprių migrenos priepuolių, silpnumo epizodų, temimo akyse nebebuvo, todėl buvo nuspręsta neskirti naujo ištyrimo ir jai buvo leista vairuoti transporto priemones be apribojimų. Šių duomenų kontekste subjektyvus L. Ž. vertinimas dėl jai taikomų apribojimų atmestinas kaip nepagrįstas, paneigtas bylos duomenimis.

17. Anot apeliantės, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes dėl jos galimybės 2024-08-12 vairuoti, atsižvelgiant į sveikatos būklę, būtina apeliacinės instancijos teisme apklausti ją gydžiusią gydytoją J. K.. Tačiau pažymėtina, kad gydytoja J. K. buvo apklausta kaip liudytoja pirmosios instancijos teisme metu ir davė paaiškinimus. Bylos nagrinėjime apylinkės teisme metu dalyvavo ir pati administracinėn atsakomybėn patraukta L. Ž., taigi ji turėjo galimybę užduoti liudytojai – gydytojai J. K. – klausimus, susijusius su pastarosios priimtu sprendimu apriboti jai, L. Ž., teisę vairuoti transporto priemones. Todėl, apygardos teismo vertinimu, pakartotinai apklausti šią liudytoją nėra pagrindo. Juolab, kad ir pati apeliantė nenurodo jokių aplinkybių, kurios nebūtų buvę žinomos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir kurios galėtų pagrįsti būtinybę pakartotinai apklausti ją gydžiusią gydytoją J. K., kurios suinteresuotumas nagrinėjamoje byloje nenustatytas, o ir apeliaciniame skunde jos parodymų patikimumas iš esmės nekvestionuojamas.

18. Dar vienas L. Ž. apeliacinio skundo argumentas, kuris, pasak apeliantės, pagrindžia, kad ji 2024-08-12 ir vėliausiai 2024-08-23 ji jau galėjo vairuoti, yra tai, kad dar 2024-09-25 ir 2024-09-27 buvo priimti policijos nutarimai nutraukti jai administracinio teiseną dėl to paties nusižengimo, tačiau, nepaisant to, 2024-10-10 buvo priimtas nutarimas, kuriuo jai buvo uždrausta vairuoti 6 mėnesius. Tačiau, kaip nurodoma institucijos atsiliepime į L. Ž. apeliacinį skundą, 2024-09-25 ir 2024-09-27 policijos įstaiga nutraukė administracines teisenas ROIK 24254517634, 24254917198, nustačiusi, kad administraciniai nusižengimai buvo padaryti jau po gydytojos sprendimo leisti L. Ž. vėl vairuoti transporto priemones. Be to, Administracinių nusižengimų registro duomenimis, 2024-07-18 L. Ž. buvo nutraukta administracinė teisena, nenustačius, kad būtent ji 2024-06-04 vairavo automobilį ir vežė savo vaikus, neturėdama teisės vairuoti (apie galimą nusižengimą pranešė L. Ž. vyras, su kuriuo vyksta teismo procesas). Minėtoje byloje L. Ž. 2024-06-18 pateikė paaiškinimą, kuriame pati pripažino, kad automobilio ji nevairuoja, nurodydama, kad vaikus vežioja jos mama arba jos sugyventinis. Todėl apeliantės subjektyvus gydytojos jai nustatytų apribojimų dėl teisės vairuoti transporto priemones vertinimas yra ne kas kita, kaip tik jos gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kuri niekaip nepaneigia jos veikos priešingumo teisei. Pažymėtina, kad L. Ž., kaip pati pripažįsta, žinodama, jog gydytojos sprendimu jai buvo apribota teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams arba kol bus atliktas išsamus ištyrimas, 2024-08-12 vairavo automobilį, nors, kaip pati pripažįsta, tik 2024-08-23 vizito pas gydytoją metu buvo informuota, kad gali vairuoti automobilį be apribojimų. L. Ž. pasitiesinimas, kad 2024-08-12 ji vairavo automobilį, nes turėjo nuvažiuoti į teismą, kur buvo paskirtas teismo posėdis dėl jos santuokos nutraukimo, važiavo be vaikų, jos atsakomybės dėl padaryto nusižengimo nešalina, o tai, kad taikytos sankcijos sukelia tam tikrų suvaržymų nusižengimą padariusiam asmeniui, savaime nereiškia, kad jų paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad L. Ž. pagrįstai institucijos 2024-10-10 nutarimu buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Byloje surinktų įrodymų visuma nagrinėjamu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad L. Ž. 2024-08-12 16.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti, kai tokia teisė buvo apribota gydytojo sprendimu, o tai, kad apeliantė savaip interpretuoja teisės aktus ir jai taikomus apribojimus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad institucijos 2024-10-10 nutarimas ir dėl jo priimta skundžiama apylinkės teismo 2024-12-03 nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti. Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą, bylos duomenų visuma pagrįstą procesinį sprendimą. Vien tai, kad teismas priėmė ne tokį procesinį sprendimą, kokio pageidavo L. Ž., negali būti pagrindu abejoti skundžiamą 2024-12-03 nutartį priėmusio Klaipėdos apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu.

Dėl proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

20. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta L. Ž. prašo priteisti jai iš Klaipėdos apskrities VPK jos patirtas bylinėjimosi išlaidas tiek pirmosios instancijos teisme – 565 Eur, tiek ir apeliacinės instancijos teisme – 140 Eur.

21. ANK 666 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

22. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktos L. Ž. apeliacinis skundas atmetamas, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.