Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-11-25 · Byla Nr. ATP-274-366/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-25
Bylos Nr.
ATP-274-366/2011
Teisminio proceso Nr.
4-50-3-00999-2011-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm.teisės pažeidimo byla Nr. ATP-274-366/2011
Proceso Nr. 4-50-3-00999-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 79.1., 45.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2011 m. lapkričio 25 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. G. skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011-09-20 nutarties, kuria netenkintas A. G. skundas ir Utenos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus eismo priežiūros organizavimo ir kontrolės grupės vyresniojo specialisto 2011-07-19 nutarimas Nr. 89N-1012448-11 paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Utenos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus eismo priežiūros organizavimo ir kontrolės grupės vyresniojo specialisto 2011-07-19 nutarimu Nr. 89N-1012448-11 A. G. už ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Šiuo nutarimu nustatyta, kad A. G. 2011 m. liepos 17 d. 22.38 val. Utenoje, K Donelaičio g. 38, automobilių stovėjimo aikštelėje chuliganiškai vairavo motociklą SUZUKI GSX-R 1000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. dėl chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas nepagarbą visuomenei, be konkrečių ir aiškių tikslų, įžūliai ir pavojingai vairavo motociklą – dideliais variklio apsisukimais, pasukdamas galinį ratą slydo 360 laipsnių kampu apie priekinį ratą, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9 ir 133 punktus.

Nesutikdamas su 2011-07-19 nutarimu, A. G. jį apskundė apylinkės teismui. Skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2011-09-20 nutartimi A. G. skundas netenkintas ir Utenos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus eismo priežiūros organizavimo ir kontrolės grupės vyresniojo specialisto 2011-07-19 nutarimas Nr. 89N-1012448-11 paliktas nepakeistas

Šalies argumentai

Pažeidėjas A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2011-07-19 nutarimą ir Utenos rajono apylinkės teismo 2011-09-20 nutartį kaip nepagrįstus ir neteisėtus, o administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad minėtieji nutarimas ir nutartis yra priimti neteisėtai, esant abejonėms, neišsiaiškinus visų aplinkybių – neapklausus liudytojų, jeigu jiems buvo sukeltas pavojus, todėl jam neteisingai buvo paskirta administracinė nuobauda ir nepagrįstai netenkintas skundas, kas pažeidžia jo interesus ir įstatymų taikomus reikalavimus. Pažeidėjas neigia padaręs jam inkriminuotą nusižengimą. Teigia, kad policijos pareigūnai veikė tendencingai ir vienašališkai, nes nekreipė dėmesio į jo paaiškinimus, jog jis jokių chuliganiškų paskatų šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką ir rodyti nepagarbą visuomenei niekada neturėjo ir neturi, o motociklu sukėsi ratu, nes norėdamas suvaldyti motociklą spaudė priekinį stabdį. Nurodo, kad UAB „D“ raštas patvirtina, jog 2011-07-18 šis motociklas buvo remontuojamas dėl nutrūkusios grįžtamo akseleratoriaus lino vijos, kas patvirtina, kad tai įvyko ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių ir jis chuliganiškai nevairavo motociklo. A. G. manymu, tokie jo veiksmai nėra tyčiniai. Pažymi, kad nevairavo pavojingai motociklo dideliais variklio apsisukimais dėl aukščiau minėtų gedimų. Taip pat nurodo, kad tuo metu, t.y. 2011-07-17 22.38 val. K Donelaičio g. 38, Utenoje, automobilių stovėjimo aikštelėje su motociklu jis buvo ne vienas, kurie pamatę atvažiuojantį policijos automobilį išvažiavo, o jis dėl gedimo liko automobilių stovėjimo aikštelėje. Teigia, kad teismas neįvertino tai, kad atsitikus motociklo gedimui jis buvo priverstas atsiremti koja į grindinį, kad nenukristų ir nesusižalotų. Pažeidėjo manymu, teismas vienašališkai vadovavosi pareigūnų prieštaraujančiais paaiškinimais, nes G. N. tarnybinis paaiškinimas iš esmės prieštarauja teisme duotiems pareigūnų paaiškinimams. Pažeidėjas nesutinka su tuo, kad teismas vadovavosi nuotraukomis su neteisinga data, bet atmetė jo, A. G., ir jo pakviestų liudytojų Z. Č., E. L., R. R. parodymus. Teigia, kad nuotraukose užfiksuoti ratai ant asfalto nėra jo išraižyti, o jau buvę iš seniau, ką patvirtino ir jo pakviesti liudytojai. Pažeidėjo manymu, pareigūnų pateiktos nuotraukos byloje patvirtina, kad jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo, nes iš jų akivaizdžiai matosi, kad prie motociklo jis yra vienas, o pašalinių žmonių, kuriems jis būtų sukėlęs pavojų, parodymų byloje nėra.

Atsiliepimas

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius atsiliepimu į A. G. apeliacinį skundą prašo šio skundo netenkinti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Teigia, kad 2011-07-19 nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas atitinka ATPK 225 str. 1 d., 2 d. 2 p., 260 ir 286 str. reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nutartį bei administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atmetė A. G. skundą ir paliko galioti 2011-07-19 nutarimu Nr. 89N-1012448-11 paskirtą nuobaudą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjo skundas buvo atmestas pripažinus, kad jis iš tikrųjų padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje. ATPK 124² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. G. nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, nes nevairavo motociklo chuliganiškai, o tik užsikirtus motociklo gazo rankenėlei, norėdamas suvaldyti motociklą spaudė priekinį stabdį, dėl ko motociklas pradėjo suktis ratu.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš to galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Iš policijos pareigūnų D. N. ir G. N. tarnybinių pranešimų ir parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, matyti, kad minėti pareigūnai tarnybos metu važiuodami automobiliu Utenos mieste, K Donelaičio gatvėje, netoli arenos, pamatė daug dūmų, išgirdo stiprų garsą ir pamatė pavojingai važiuojantį motociklą, kurio vairuotojas stabdžiu užkirtęs priekinį ratą galiniu ratu piešė „saulutę“. Pareigūnai nurodė, jog savo veiksmais motociklo vairuotojas kėlė pavojų savo ir kitų asmenų saugumui, nes netoli minėto motociklo dar stovėjo kiti motociklininkai, buvo apstoję žmonės. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios iš kart po įvykio motociklo sustojimo vietoje padarytos nuotraukos, kurios, priešingai apelianto teiginiams, teismo nuomone, laikytinos tinkamu A. G. kaltumą patvirtinančiu įrodymu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtų policijos pareigūnų paaiškinimai yra išsamūs, nuoseklūs, logiški ir objektyvūs, todėl nėra jokio pagrindo jais abejoti ir nesivadovauti. Pažymėtina, kad A. G. keliama versija, jog jis tik užsikirtus motociklo gazo rankenėlei, norėdamas suvaldyti motociklą, spaudė priekinį stabdį, dėl ko motociklas pradėjo suktis ratu, paneigiama minėtų policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis ir apylinkės teismo pagrįstai laikyta A. G. pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sutinkamai su policijos pareigūnų parodymais, A. G. pokalbio įvykio vietoje pradžioje neneigė daręs „saulutes“ ir teigė taip norėjęs sudilinti padangas, ir tik jau rašant paaiškinimą jame nurodė savo iškeltą kitą versiją. Nors A. G. gynėjos iniciatyva iškviesti liudytojai Ž. Č., E. L. teisme davė apelianto versiją patvirtinančius parodymus, jie kitų aukščiau aptartų įrodymų kontekste bei atsižvelgiant į pažeidėjo draugystės ryšius su šiais liudytojais, vertintini kritiškai. Bylos medžiagoje esantis raštas apie motociklo gedimą A. G. kaltumo taip pat nepaneigia, nes, kaip nurodė apylinkės teisme apklaustas specialistas R. K. – „saulutę“ galima padaryti su bet kokiu motociklu ir bet kokiu gedimu; be vairuotojo valios suktis motociklas negali. Liudytojas R. R. taip pat teigė, kad užsikirtus lyno vijoms, motociklui važiuojant tiesiai keltųsi priekinis ratas, o susukus vairą ar darant „saulutę“ – motociklas toliau suktųsi. Taigi įrodymų visumos vertinimas abejonių dėl A. G. kaltumo padarius tyčinius inkriminuotus veiksmus nepalieka.

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog A. G. kaltė padarius ATPK 124² str. 2 d. numatytą nusižengimą pilnai įrodyta, pažeidėjo atsakomybė pagal minėtą straipsnį individualizuota tinkamai, jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu padarius šį pažeidimą ir nuobauda jam paskirta teisingai.

Apeliantas skunde dar kelia klausimus dėl pareigūnų šališkumo, jo teisių pažeidimų, tačiau teismas, patikrinęs byloje turimus su jo keliamais klausimais susijusius duomenis tai reglamentuojančių teisės normų kontekste, jokių pažeidimų nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas be kita ko atkreipia dėmesį tai, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2011-07-19 nutarime nepagrįstai A. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, nes tokių duomenų teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą pateikė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir vadovaujantis draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę – non reformatio in peius principu, teismas A. G. skirtos nuobaudos nekeičia.

Apibendrinęs išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2011-09-20 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutartį bei taip pat Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2011-07-19 nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p.,

NUTARIA:

Utenos rajono apylinkės teismo 2011-09-20 nutartį palikti nepakeistą ir A. G. skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius