- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-18
- Bylos Nr.
- I2-9968-428/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01114-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „RIMI LIETUVA“
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės ir Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovėms Ignei Tebėrienei, Ingai Grinevičei, Justinai Kirstukei, Patricijai Černiavskajai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „RIMI LIETUVA“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2025 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 4E-556 „Dėl Jūsų prašymo“ ir pareigoti Tarnybą išnagrinėti jo skundą iš naujo ar, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktu, patenkinti skundą ir ginčą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „RIMI LIETUVA“ klaidinančios reklamos išspręsti kitu įstatymų nustatytu būdu.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2025 m. vasario 7 d. jis kreipėsi į Tarnybą, prašydamas įpareigoti UAB „RIMI LIETUVA“ per kuo trumpesnį laiką pašalinti klaidinančią reklamą. Pareiškėjas teigė, jog parduotuvė „RIMI HYPER“, esanti (duomenys neskelbtini), naudoja klaidinančią reklamą: tiek ant pastato sienų, tiek virš įėjimo į parduotuvę yra ryškiai pateikti reljefiniai skaičiai, nurodantys darbo laiką nuo 8 iki 23 val., nors faktiškai parduotuvė dirba iki 22 val. Pareiškėjo teigimu, taip akivaizdžiai klaidinami potencialūs pirkėjai, kurių pagrįsti lūkesčiai būti aptarnautiems nuo 22 iki 23 val. nėra patenkinami.
Pareiškėjas nesutinka su Tarnybos argumentais, kad Tarnybos Tyrimų ir prevencijos skyrius savo atsakyme nurodė, kad bendrovė esą tinkamai informavo vartotojus apie laikinus parduotuvės darbo laiko pasikeitimus. Pareiškėjas pabrėžė, jog šis pakeitimas nėra laikinas ar trumpalaikis – tai aiškiai sezoninis darbo laiko keitimas. Tarnybos atsakyme pažymėta, kad bendrovė pateikė įrodymus, jog žiemos sezono metu parduotuvės darbo laikas keičiamas, o tai reiškia, kad UAB „RIMI LIETUVA“ pati pripažįsta sezoniškumą. Todėl ir reklama turėtų būti koreguojama pagal sezono laikotarpį, kad nebūtų klaidinanti. Įstaigos, kurių darbo laikas priklauso nuo sezono, atitinkamai keičia ir savo skelbiamą informaciją (pvz., Lietuvos geležinkeliai, botanikos sodai, bibliotekos ar paplūdimių infrastruktūra Palangoje). Pareiškėjo nuomone, parduotuvė „RIMI HYPER“, esanti (duomenys neskelbtini), neturėtų būti išimtis.
Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnyba vadovavosi UAB „RIMI LIETUVA“ paaiškinimu, jog informacija apie darbo laiką pateikiama keliais būdais: ant įėjimo durų, bendrovės interneto svetainėje ir „Google“ paieškoje. Tačiau, pareiškėjo teigimu, šią informaciją akivaizdžiai paneigia trys didžiuliai reljefiniai skaičių blokai „8–23“, esantys ant pastato sienų ir virš įėjimo. Tokia reklama, pareiškėjo vertinimu, yra pateikiama agresyviai, o mažomis raidėmis ant durų užrašyta informacija negali kompensuoti klaidinančios, didelės apimties reljefinės reklamos. Be to, užrašas ant durų matomas tik tada, kai durys uždarytos, o priėjus durys automatiškai atsidaro ir tekstas dingsta iš matymo lauko.
Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba teigia, jog darbo laiko pasikeitimas nėra itin ženklus, nes darbo laikas sutrumpintas tik viena paskutine valanda. Pareiškėjas teigė, kad tai sudaro net 7 proc. darbo laiko. Tarnybos nuomone, tai nėra nereikšminga. Pareiškėjas kelia klausimą, kaip Tarnyba vertintų, jei jos darbuotojų atlyginimai sumažėtų 7 proc. arba jei Lietuvos bendrasis vidaus produktas sumažėtų 7 proc. – tikėtina, kad tai nebūtų vertinama kaip nežymus pokytis.
Pareiškėjo teigimu, jeigu Tarnyba daro išvadą, kad bendrovė tinkamai informavo vartotojus apie laikiną darbo laiko pakeitimą, tuomet reljefinė didelių skaičių reklama „8–23“ apskritai nėra reikalinga, nes, pagal UAB „RIMI LIETUVA“ paaiškinimus, pakanka kitų informavimo priemonių. Tačiau reklama nepašalinama, todėl pareiškėjas vertina, kad ji teikia bendrovei papildomą pridėtinę vertę. Tokiu atveju tai gali būti vertinama ne tik kaip klaidinanti reklama, bet ir kaip galimos nesąžiningos konkurencijos apraiškos.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Tarnybos raštą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, tačiau ši 2025 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 21RE-(AG-171/01-2025) atsisakė priimti skundą nagrinėti kaip nepriskirtiną jos kompetencijai.
Atsiliepimas
Tarnyba, pateikdama atsiliepimą į pareiškėjo patikslintą skundą, ir teismo posėdyje jos atstovės su juo nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tarnyba atsiliepime nurodė ir jos atstovės teismo posėdyje paaiškino, kad, pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymą (toliau – ir Reklamos įstatymas), reklama turi būti teisinga, išsami ir neklaidinanti, o jos vertinimas atliekamas remiantis vidutinio vartotojo – pakankamai informuoto ir atidaus asmens – požiūriu.
Tarnyba nurodė, kad 2025 m. vasario 10 d. gavo skundą dėl UAB „RIMI LIETUVA“ parduotuvės Vilniuje, kurios fasade skelbiama, kad ji dirba iki 23 val., tačiau žiemos sezonu faktiškai dirbo iki 22 val. Nors iškabos nebuvo pakeistos, bendrovė pateikė įrodymų, kad informacija apie laikiną darbo laiko pakeitimą buvo skelbiama ant parduotuvės durų, interneto svetainėje, „Google“ paieškoje ir žiniasklaidoje.
Tyrimo metu nustatyta, kad darbo laiko pokytis buvo nedidelis ir laikinas, siejamas su sezoniškumu, o nuo 2025 m. balandžio 1 d. parduotuvė vėl dirbo iki 23 val. Nebuvo gauta kitų vartotojų skundų, todėl situacija nevertinta kaip sisteminė. Tarnyba padarė išvadą, kad pakankamų duomenų dėl galimo Reklamos įstatymo pažeidimo nėra, todėl procedūros nepradėjo.
Pareiškėjo argumentai, kad iškabos turėtų būti keičiamos kas sezoną ar kad fasado žymėjimas suteikia bendrovei nepagrįstą vertę, laikyti subjektyviais ir nepagrįstais. Teismų praktika patvirtina, kad skundo nepatenkinimas dėl pareiškėjo subjektyvios nuomonės nesudaro pagrindo naikinti sprendimo.
Atsižvelgus į surinktus duomenis ir proporcingumo principą, konstatuota, kad Tarnyba priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pagrindo jį naikinti nėra.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „RIMI LIETUVA“ prašyme dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant jos atstovui nurodė, jog savo poziciją ir išsamius argumentus dėl pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumo išdėstė Tarnybai 2025 m. vasario 24 d. atsakyme į Tarnybos 2025 m. vasario 20 d. raštą Nr. 4E-463 „Dėl galimo vartotojų klaidinimo“. Ši UAB „RIMI LIETUVA“ pozicija nėra pasikeitusi. Vartotojai (įskaitant ir pareiškėją) nebuvo klaidinami, ir tą atsakovė pagrįstai konstatavo. Pareiškėjas tiek ant įėjimo durų, tiek viešai, tiek ir asmeniškai kreipęsis į bendrovę gavo išsamią informaciją apie parduotuvės darbo laiką. Darbo laikas keičiasi nežymiai ir yra susijęs su sezoniškumu – rudenį (žiemą), kai tamsu, darbo laikas dėl sumažėjusio pirkėjų srauto tamsiu paros metu yra trumpesnis, ir apie tai yra iškomunikuota. Teigia, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos (b. l. 113–116).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Ginčo dalykas yra Tarnybos 2025 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 4E-556 „Dėl Jūsų prašymo“, kuriuo iš esmės nebuvo pradėta pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūra dėl UAB ,,RIMI LIETUVA“ galimo Reklamos įstatymo nuostatų pažeidimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Ginčo esmė – ar UAB „RIMI LIETUVA“ pateikė klaidinančią reklamą apie parduotuvės darbo laiką, ant pastato fasado dideliais reljefiniais skaičiais „8–23“ nurodžiusi parduotuvės darbo laiką, nors žiemos sezono metu parduotuvė dirbo iki 22 val.
Pareiškėjas teigia, kad UAB „RIMI LIETUVA“ naudoja klaidinančią reklamą, nes ant pastato fasado, virš įėjimo į parduotuvę, matomi ryškūs reljefiniai skaičiai „8–23“, kuriais informuojama apie parduotuvės darbo laiką, nors faktiškai žiemos sezono metu parduotuvė dirba iki 22 val. Pareiškėjo nuomone, tokia reklama klaidina vidutinį vartotoją ir gali paveikti jo ekonominį elgesį, todėl pažeidžia Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kuria draudžiama klaidinanti reklama.
Tarnyba skundžiamame sprendime konstatavo, kad darbo laiko pasikeitimas žiemos sezono metu yra laikinas ir nežymus, o vartotojai yra informuojami kitais būdais – ant parduotuvės durų, interneto svetainėje bei „Google“ paieškoje, todėl nusprendė, kad pažeidimo nėra.
Visų pirma, sprendžiant klausimą dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, būtina nustatyti, ar reljefinis užrašas „8–23“ apskritai gali būti laikomas reklama. Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, reklama yra bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, skirta skatinti įsigyti prekes ar paslaugas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad kiekviena reklama yra informacija; tai savita informacijos rūšis. Naudoti tam tikras prekes ar naudotis tam tikromis paslaugomis – nesvarbu, ar ši veikla yra atlygintina, ar ne – gali paskatinti ir tokia informacija, kurią skleidžiant nėra siekiama paskatinti tai daryti (pavyzdžiui, statistiniai duomenys, techninės ir kitos žinios, kuriomis kas nors garsinama, atkreipiamas dėmesys į ką nors ir t. t.). Tokios informacijos skleidimas tam tikromis aplinkybėmis šios informacijos gavėjams gali daryti tokį pat poveikį, kaip ir reklama (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 15/02).
Komercinė veikla pagal Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį suprantama kaip komercinės veiklos subjekto veiksmai, neveikimas, elgesys ar pareiškimai, įskaitant reklamą ir rinkodarą, tiesiogiai susiję su produkto pardavimu, tiekimu ar įsigijimo skatinimu vartotojams. Tai reiškia, kad bet kokia įmonės veikla, kuria siekiama paveikti vartotojo sprendimą įsigyti prekę ar paslaugą, laikytina komercine veikla. Komercinė veikla apima ir reklamos pateikimą, nes, pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, reklama yra bet koks informacijos pateikimo būdas, skirtas skatinti prekių ar paslaugų pardavimą, tiekimą ar naudojimą vartotojams. Todėl informacija, kuri pateikiama vartotojui ir gali turėti įtakos jo pasirinkimui, įskaitant ir informaciją apie parduotuvės darbo laiką, vertinama kaip komercinės veiklos ir reklamos dalis.
Taigi, nagrinėjamu atveju darbo laiko nurodymas taip pat yra reklama, nes skleidžia informaciją apie tai, kada paslauga teikiama. Ši informacija pateikiama ryškiais, dideliais reljefiniais skaičiais „8–23“, nurodančiais parduotuvės darbo laiką nuo 8 iki 23 val. Tokia pateikimo forma akivaizdžiai atkreipia vartotojo dėmesį ir sudaro įspūdį, jog parduotuvė dirba patogiau ar ilgiau nei yra iš tikrųjų, todėl ši informacija laikoma reklama. O reklama pagal įstatymą turi būti tiksli, aiški ir neklaidinanti, todėl net ir darbo laikas turi būti nurodomas teisingai.
Klaidinanti reklama – reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti (Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
Ekonominis elgesys – reklamos vartotojų sprendimai ar veiksmai, susiję su prekių ar paslaugų įsigijimu, ūkine komercine, finansine ar profesine veikla (Reklamos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas klaidinančios reklamos, kuri bet kokiu būdu klaidina ar gali suklaidinti vartotoją ir dėl to gali turėti įtakos jo ekonominiam elgesiui, draudimas.
Sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus, numatytus Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, jog vienas iš kriterijų – kai reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi ir reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu (Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Taigi, pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, reklama laikoma neišsamia, jei joje nutylima ar nepakankamai aiškiai pateikiama esminė informacija, kuri vartotojui yra būtina priimant pagrįstą sprendimą dėl ekonominio elgesio. Jei tokios informacijos trūkumas gali paskatinti vartotojo ekonominį elgesį, kurio jis nebūtų daręs turėdamas visą informaciją, reklama gali būti laikoma klaidinančia. Vertinant informacijos išsamumą taip pat atsižvelgiama į reklamos priemonės apribojimus (pavyzdžiui, laiko ar vietos) ir į tai, ar reklamos davėjas ėmėsi kitų priemonių informacijai pateikti kitais būdais.
Pareiškėjas siekia įrodyti, kad jis ir kiti vartotojai pagrįstai tikėjosi, jog parduotuvė veikia iki 23 val., nors faktiškai ji dirbo iki 22 val., todėl vartotojai gali atvykti apsipirkti, tačiau parduotuvė nedirbs.
Tarnyba teigia, kad vartotojai apie sutrumpintą parduotuvės darbo laiką žiemos sezono metu buvo informuojami papildomai kitomis priemonėmis – informacija ant parduotuvės įėjimo durų, interneto svetainėje, „Google“ paieškoje, todėl klaidinimo nėra.
Pažymėtina, jog Reklamos įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, jog vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo.
Vidutinis vartotojas negali būti tapatinamas su įtariu ir reklamos davėjo skleidžiama informacija nepasitikinčiu vartotoju, kuris, gavęs reklamos skleistą informaciją, turėtų abejoti ir tikrinti, ar dalyvaudamas akcijoje gaus norimą prekę. Tarnybai, priimant sprendimą dėl Reklamos įstatymo pažeidimo, pakanka nustatyti tik poveikio vartotojo ekonominiam elgesiui galimybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-777/14, 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1235/2010 ir kt.).
Taigi, pagal formuojamą administracinių teismų praktiką sprendžiant, ar informacija klaidinanti, vertinama pagal vidutinio vartotojo suvokimą, nagrinėjamu atveju tai, kas jam labiausiai matoma bei įsimintina.
Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad dideli ir ryškūs reljefiniai skaičiai „8–23“, esantys ant parduotuvės išorinio fasado ir informuojantys apie darbo laiką, yra aiškiai matomi ir įsimintini. Tokia informacija sukuria pagrįstą vartotojo lūkestį, jog parduotuvė dirba iki 23 valandos. Tuo tarpu mažomis raidėmis ant parduotuvės durų pateikta informacija apie pasikeitusį darbo laiką žiemos sezono metu, taip pat informacija UAB „RIMI LIETUVA“ interneto svetainėje ar „Google“ paieškoje nėra tokia lengvai pastebima ir ne visada pasiekiama vidutiniam vartotojui (b. l. 12–17, 78–82).
Pagal 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (toliau – Direktyva 2005/29/EB), kuri perkelta į Lietuvos teisę, svarbiausia, kiek lengvai vartotojas gali pastebėti teisingą informaciją įprastoje situacijoje (Direktyvos 2005/29/EB 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnis).
Taip pat Europos Sąjungos teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad jei pagrindinis vizualinis elementas sudaro klaidingą įspūdį, kiti smulkesni patikslinimai nepanaikina klaidinimo (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylos Nr. C-210/96 (Gut Springenheide GmbH and Rudolf Tusky v Oberkreisdirektor des Kreises Steinfurt – Amt für Lebensmittelüberwachung) ir Nr. C-220/98 (Estée Lauder Cosmetics GmbH & Co. OHG v Lancaster Group GmbH).
Todėl atsakovės minimi smulkūs patikslinimai apie darbo laiką negali pateisinti ryškios klaidinančios informacijos apie parduotuvės darbo laiką, t. y. papildomos informacijos pateikimas nepanaikina ir nepateisina ant parduotuvės fasado matomos klaidinančios informacijos apie parduotuvės darbo laiką žiemos sezono metu. Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, klaidinančia reklama laikoma informacija, kuri gali paveikti vartotojo ekonominį elgesį. Net jei vartotojas gali patikrinti laiką kitomis priemonėmis, pirmas įspūdis, teismo vertinimu, yra svarbus.
Todėl, atsižvelgus į nurodytus argumentus ir formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, kad reklama laikytina klaidinančia, net jei ant durų yra smulkesnis paaiškinimas ar paaiškinimas parduotuvės internetinėje svetainėje, „Google“ paieškoje.
Nagrinėjamu atveju, jeigu įmonė sezoniškai keičia darbo laiką, o didžioji vizualinė informacija nėra pritaikoma sezonui, tuomet informacija tampa objektyviai neteisinga vieno sezono metu.
Tarnybos argumentas, kad pasikeitimas „neženklus“, nėra teisiškai reikšmingas bylai ar ginčui, nes Reklamos įstatymu nereikalaujama, kad klaidinimas būtų stambus – užtenka, kad jis apskritai egzistuotų. Sezoniškai pasikeitus darbo laikui, informacija turi būti atnaujinta, kitaip ji neatitinka teisinio aiškumo ir teisingumo reikalavimų.
Todėl, atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog skundžiamu sprendimu Tarnyba nepagrįstai vertino sezoninį parduotuvės darbo laiko pasikeitimą „laikinu“, ignoruodama pagrindinio vizualinio elemento ryškumą ir jo sukuriamą klaidinantį įspūdį, bet ir nepagrįstai laikė, jog papildomos informacijos apie parduotuvės darbo laiką nurodymas yra pakankamas darbo laiko patikslinimas. Be to, Tarnyba nesivadovavo Europos Sąjungos direktyvų bei teismų praktikos nustatytais standartais. Dėl šių priežasčių sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.
Pažymėtina ir tai, jog skundžiamas sprendimas taip pat neatitinka Reklamos įstatymo 25 straipsnio reikalavimų, nes jis yra teisiškai nemotyvuotas. Skundžiamą sprendimą Tarnyba grindė trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,RIMI LIETUVA“ pateiktų paaiškinimų aplinkybėmis, tačiau, vadovaujantis Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 ir 6 punktais, Tarnyba turėjo nuspręsti atsisakyti pradėti pranešimo nagrinėjimo procedūrą dėl galimo Reklamos įstatymo pažeidimo minėtame straipsnyje nurodytais pagrindais arba pradėti šią procedūrą.
Reklamos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimai nagrinėjami šiame straipsnyje ir priežiūros institucijų patvirtintuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
Pagal Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalį, pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą atsisakoma tik motyvuotu priežiūros institucijos nutarimu arba motyvuotu jos įgalioto pareigūno sprendimu, jeigu:
1) pranešime (skunde) nurodyto šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo nagrinėjimas nepriskirtas priežiūros institucijos kompetencijai. Tuo atveju Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pranešimas (skundas) perduodamas viešojo administravimo subjektui, turinčiam reikiamus įgaliojimus, ir apie tai pranešama pareiškėjui arba, jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduodamas pranešimas (skundas) nagrinėti pagal kompetenciją, apie tai pranešama pareiškėjui;
2) pranešime (skunde) nurodyti faktai jau buvo nagrinėti ir dėl jų teismas arba priežiūros institucija jau yra priėmę sprendimą;
3) nuo šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui arba kai reklamos davėjas reklamoje nurodo įsipareigojimus tam tikram laikotarpiui, – nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai;
4) pranešimas (skundas) neatitinka jam keliamų reikalavimų ir pareiškėjas per priežiūros institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą pranešimo (skundo) trūkumų nepašalina;
5) nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad šis įstatymas buvo pažeistas;
6) pranešime (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai.
Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog motyvuotu priežiūros institucijos nutarimu arba motyvuotu jos įgalioto pareigūno sprendimu taip pat gali būti atsisakoma pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą, jeigu reklamos savitvarkos institucija pateikia priežiūros institucijai dokumentą, patvirtinantį, kad pranešime (skunde) nurodyti faktai jau buvo nagrinėti, dėl jų reklamos savitvarkos institucija yra priėmusi sprendimą ir šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą padaręs reklaminės veiklos subjektas nutraukė pažeidimą.
Iš skundžiamo Tarnybos sprendimo turinio galima tik numanyti, kad Tarnyba galimai atsisakė pradėti pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūrą, nes sprendime nėra aiškiai nurodyta Tarnybos pozicija ir teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimtas šis sprendimas.
Tarnyba nenurodė nė vieno Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto pagrindo, kuris suteiktų teisę atsisakyti pradėti pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūrą. Todėl skundžiamas Tarnybos sprendimas negali būti laikomas pakankamai motyvuotu Reklamos įstatymo 25 straipsnio pagrindais, nes jame aiškiai nenurodyta, kodėl UAB ,,RIMI LIETUVA“ pateikti paaiškinimai ir įrodymai buvo pripažinti pakankamais galimam skundo nagrinėjimo procedūros nepradėjimui.
Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais. Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-134/2012, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-816/2014).
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teisinį reglamentavimą ir minėtą teismų praktiką, skundžiamas sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl klaidinančios reklamos Reklamos įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka ir priimti teisiškai pagrįstą bei argumentuotą sprendimą.
Pareiškėjo patikslintas skundas tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. patikslintą skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti atsakovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2025 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 4E-556 „Dėl Jūsų prašymo“ ir įpareigoti ją pareiškėjo A. P. skundą išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.