- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-4-340/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- J.J.
- Ieškovas
- L.J.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J.J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L.J. ieškinį atsakovui J.J. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2003-01-14 sprendimą, nustatant atsakovui mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams L.J. po 400 Lt per mėnesį, J.L.J. po 500 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, sumokant šias sumas pavedimu į L.J. sąskaitą banke iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2003-01-14 sprendimu vaikų išlaikymui buvo priteista ne mažiau nei 125 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui natūrine išraiška – maistu, rūbais ir kitais vaikams reikalingais daiktais. Pažymėjo, kad sūnus L. serga nepagydoma liga – cukriniu diabetu. Atsakovas atneša maisto produktus savo nuožiūra, neatsižvelgdamas į vaikų prašymus, dažnai besibaigiančio galiojimo termino, atneštus produktus dėlioja koridoriuje, dėl ko vaikams yra gėda. Nurodė, kad šiuo metu nedirba, gyvena iš valstybės skiriamų pašalpų, dirbti negali dėl sūnaus ligos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vaikų išlaikymui skirdavo dvigubai didesnę sumą, nei buvo įsipareigojęs, nesutinka, kad neatsižvelgdavo į vaikų poreikius ar norus. Nurodė, jog pati ieškovė nevykdė santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punkto, niekada nesistengė susirasti darbo. Vaikams sudarytos sąlygos popamokinei veiklai. Atsakovo nuomone, nuo 2003 m. aplinkybės nepasikeitė tiek, kad kardinaliai reikėtų keisti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir teismo sprendimą. Nurodė, jog pats gyvena iš santaupų.
Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodoma, kad ieškinys pareikštas išimtinai nepilnamečių vaikų interesais; tėvo teikiamas išlaikymas nepakankamas patenkinti net minimalius vaikų poreikius.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2008-09-19 sprendimu tenkino ieškinį iš dalies; pakeitė Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2003-01-14 sprendimu priteistą vaikams išlaikymą; priteisė iš atsakovo J.J. dukros L.J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt, sūnaus J.L.J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės nuo 2008-04-11. Teismas nustatė, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2003-01-14 sprendimu patvirtinta šalių santuokos nutraukimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo vaikų išlaikymui skirti ne mažiau nei po 125 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui natūrine išraiška – maisto produktais, rūbais ir kitais vaikams reikalingais daiktais. Teismas konstatavo, kad priteistas vaikų išlaikymas natūrine forma – maisto ir kitų priemonių pirkimas, juolab paaugus vaikams, neatitinka jų interesų. Išlaikymas vaikams priteistas prieš penkis su puse metų; per šį laiką padidėjo poreikiai, atsirado papildomos išlaidos su mokslu, išlaikymu, išaugo infliacijos lygis, todėl teismas laikė, kad ieškovė, pagrįstai kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Kad vaikas augtų pilnaverte asmenybe negalima apsiriboti vien tik minimalių jo poreikių tenkinimu, todėl teismas laikė, kad mokamas išlaikymas neatitinka vaikų poreikių ir turi būti didinamas. Teismas nustatė, kad atsakovas uždirba apie 670 Lt per mėnesį, daugiau išlaikytinių neturi, sveikatos problemų neturi. Ieškovė nedirba, gyvena iš gaunamų iš valstybės skirtų pašalpų, todėl didesnė išlaikymo našta turi tekti atsakovui. Teismas pažymėjo, kad tam iš tėvų, pas kurį lieka gyventi nepilnametis, šiuo atveju vienas vaikas turi negalią, tenka ir kasdienė priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Išklausęs šalių, nepilnamečių vaikų paaiškinimus posėdžio metu, teismas konstatavo, kad ieškovė galėtų susirasti darbą ir prie vaikų išlaikymo galėtų prisidėti daugiau. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė turi papildomų išlaidų dėl vaikų dalyvavimo užklasinėje veikloje. Įvertinęs tai, kad šalių sūnus serga nepagydoma liga – cukriniu diabetu, J.L.J. išlaikymui priteisė daugiau, nei L.J.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-09-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą sumažinus iki 300 Lt išlaikymo dydį, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės. Nurodė, jog su sprendimu sutinka tik iš dalies. Pažymi, jog savo noru ir pagal galimybes skirdavo vaikams didesnį išlaikymą nei buvo priteistas; gi ieškovė nesistengė ieškotis darbo, prisidėti prie vaikų išlaikymo, visa išlaikymo našta skirta apeliantui ir valstybei. Apelianto nuomone, ta aplinkybė, kad sūnus serga cukriniu diabetu, negali būti traktuojama kaip leidimas nedirbti. Nurodo, jog negali skirti vaikams 850 Lt išlaikymo, kadangi jo gaunamas uždarbis tesudaro 800 Lt atskaičius mokesčius, geresnio darbo dabar negali rasti. Teismo sprendimas pažeidžia jo teises, kadangi lieka ne tik be pragyvenimo šaltinio, bet ir su skolomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, paliekant Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-09-19 sprendimą nepakeistą; priteisti iš apelianto valstybės naudai visas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliacinis skundas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl atmestinas. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, remdamasis bylos medžiaga, kurią sudarė šalių pateikti įrodymai, kuriuos teismas tinkamai išnagrinėjo, įvertino bei padarė pagrįstas išvadas, vadovaudamasis CK nuostatomis bei suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šio pobūdžio bylose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra; teismas iš dalies netinkamai įvertino bylos faktinės aplinkybes, kas sudaro pagrindą iš dalies pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 185, 326 str. 1 d. 3 p.).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2003-01-14 sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta ir buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tarp kitų sąlygų buvo patvirtintas atsakovo įsipareigojimas teikti vaikams išlaikymą ne mažiau nei po 125 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui natūrine išraiška – maisto produktais, rūbais ir kitais vaikams reikalingais daiktais (b.l. 7). Ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio bei formos pakeitimo; prašė priteisti dukrai L.J., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt per mėnesį, o J.L.J., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt per mėnesį, atsižvelgiant į vaiko specialius poreikius dėl sveikatos būklės (cukrinio diabeto). Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2003 m. teismo sprendimu priteistas vaikų išlaikymas natūrine forma – maisto ir kitų priemonių pirkimas 125 Lt sumai kiekvienam vaikui, neatitinka jų interesų ir dėl kylančios infliacijos, kuri ženkliai padidino prekių ir paslaugų kainas, priteisto išlaikymo suma negali patenkinti net būtiniausių vaikų poreikių. Teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos buvo priimtas prie šešis metus, vaikai paaugo, tapo paaugliais, taigi natūralu, kad išlaidos, susijusios tiek su vaikų fiziologinių poreikių patenkinimu, tiek su jų mokymu, auklėjimu bei laisvalaikiu, padidėjo. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas, iš esmės atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojo prezumpcija, jog vaiko normalių, protingų poreikių tenkinimui užtenka 800 Lt per mėnesį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“); teismas gali pripažinti, kad ši suma yra didesnė, jei vaikas turi specialių poreikių dėl sveikatos būklės ar kitokių papildomų išlaidų būtinumo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė teismui paskaičiavimų, kiek apytiksliai išleidžia kiekvieno vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį; bylos nagrinėjimo metu ji paaiškino, kad abiems vaikams ji išleidžia apie 1 600 Lt per mėnesį (b.l. 57). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė taip pat paaiškino, kad dirbo užsienyje, turi santaupų, gauna vaiko priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją (nuo 2008 m. sausio mėnesio – 158 Lt) (b.l. 11) ir gali prisidėti prie vaikų išlaikymo. Teismas konstatavo, kad atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 670 Lt per mėnesį, tačiau duomenų apie tai, kad jo darbingumas yra apribotas ir jis objektyviai negalėtų užsidirbti daugiau, byloje nėra. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas paaiškino, kad šiuo metu jis įsigijo aukštąjį išsilavinimą ir ieško geresnio darbo (b.l. 55). Dėl išdėstyto kolegija daro išvadą, kad šalys turi prisidėti prie vaikų išlaikymo lygiomis dalimis. Duomenų, kad šalių dukra L., gimusi (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu neturėjo specialių poreikių dėl sveikatos būklės ar kitokių išlaidų būtinumo, nėra taigi kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių dukros išlaikymui reikalinga suma sudaro 800 Lt. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo po 400 Lt per mėnesį dukters išlaikymui. Šalių sūnus J.L., gimęs (duomenys neskelbtini), serga cukriniu diabetu, dėl ligos jam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Berniuko ligos pobūdis reikalauja specialios dietos, režimo, vaikas linkęs sirgti peršalimo lygomis, jam rekomenduojamas sanatorinis gydymas kartą per metus (b.l. 8, 46, 47). Tokiu būdu byloje įrodyta, kad dėl ligos vaikas turi specialiu poreikių. Dalį išlaidų, susijusių su specialiais poreikiais, kompensuoja socialinės išmokos; nuo 2008 m. sausio mėnesio išmoka vaikui sudaro 104 Lt per mėnesį ir šalpos pensija neįgaliam vaikui – 474 Lt, iš viso 578 Lt per mėnesį (b.l. 11). Pirmosios instancijos teismas savo sprendime atsižvelgė į specialiųjų poreikių buvimą ir priteisė iš apelianto sūnaus išlaikymui po 450 Lt per mėnesį. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad dalis vaiko specialių poreikių tenkinama socialinių išmokų lėšomis, taigi apeliacinio skundo argumentas, kad iš atsakovo priteistina protinga ir teisinga suma sūnaus išlaikymui, atsižvelgiant į socialines išmokas sudarytų 300 Lt per mėnesį, pripažintinas pagrįstu.
Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovė nevykdo CK 3.156 str. 1 d. nuostatų dėl tėvų teisių ir pareigų lygybės. Tai, kad apelianto vertinimu, ieškovė nepakankamai prisideda prie vaikų išlaikymo, nesudaro pagrindo sumažinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį. Priteistas išlaikymas negali būti sumažintas ir dėl to, kad atsakovas nuo 1996 iki 2007 metų studijavo aukštojoje mokykloje tam, kad ateityje užtikrintų vaikams geresnę ateitį. Vaiko teisės ginamos prioritetiškai, juolab nagrinėjamoje byloje teismas taikė teismų praktikoje priimtą minimumą – vienos minimalios mėnesio algos išlaikymą, kurį darbingi tėvai privalo teikti vaikui jo protingų fiziologinių ir kitų būtiniausių poreikių patenkinimui. Dėl analogiškų argumentų negalima sutikti, kad socialinės išmokos patenkina visus šalių sūnaus J.L., sergančio cukriniu diabetu, įprastinius ir specialius poreikius. Kaip jau buvo paminėta, nuo 2008 m. sausio mėnesio išmoka vaikui sudaro 104 Lt per mėnesį ir šalpos pensija neįgaliam vaikui – 474 Lt, iš viso 578 Lt per mėnesį dar 158 Lt sudaro priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija (b.l. 11), taigi visos socialinės išmokos netenkina net minimalių protingų sveiko vaiko poreikių. Apeliaciniame skunde išdėstytas pasižadėjimas pasikeitus apelianto turtinei padėčiai pačiam pasirūpinti išlaikymo dydžio padidėjimu, tačiau su tokia apelianto pozicija sutikti negalima. Palikus išlaikymo dydį apelianto nuožiūrai, ginčas tarp šalių nebūtų išspręstas, o apeliantas neteks stimulo ieškoti geriau apmokamo darbo arba deklaruoti savo pajamas jų padidėjimo atveju. Nors padėtis darbo rinkoje Lietuvoje yra sunki, tačiau atsakovas neįrodė, kad jam nėra jokių galimybių surasti kitą darbą ir užtikrinti abiems savo vaikams išlaikymą, garantuojantį jų būtiniausių kasdieninių poreikių patenkinimą.
Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, jos nepriteisiamos (CPK 96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimą iš dalies pakeisti: sumažinti teismo sprendimu priteistą išlaikymą J.L.J. nuo 500 Lt iki 300 Lt per mėnesį. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.