Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. F. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Austrijos Respublikos Leobeno žemės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą byloje Nr. 5 Cg 2/14 d dėl žalos atlyginimo, suinteresuotas asmuo – V. T..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas

Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos (toliau – ES) reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal ES reglamentų, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių ES ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytą tvarką.

Nuo 2015 m. sausio 10 d. įsigaliojo 2012 m. gruodžio 12 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012), kuriuo nauja redakcija išdėstytas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 44/2001), kitaip dar vadinamas Briuselis I reglamentu, kuris sudarė teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose Europos Sąjungoje pagrindą.

Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 80 straipsniu, Reglamentu (ES) Nr. 1215/2012 panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 44/2001. Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 taikomas tik pradėtam teismo procesui, autentiškiems dokumentams, kurie oficialiai sudaromi arba įregistruojami, ir teisminėms taikos sutartims, kurios patvirtinamos arba sudaromos 2015 m. sausio 10 d. arba vėliau. Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 66 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nepaisant Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 80 straipsnio, Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 toliau taikomas teismo sprendimams, kurie priimami iškeltose bylose, autentiškiems dokumentams, kurie oficialiai sudaromi arba įregistruojami, ir teisminėms taikos sutartims, kurios patvirtinamos arba sudaromos iki 2015 m. sausio 10 d., kurie patenka į Reglamento (EB) Nr. 44/2001 taikymo sritį.

Nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 nuostatos sudaro pagrindą išvadai, kad šis teisės aktas galioja tų teisminių procesų pagrindu priimtiems sprendimams, kurie buvo pradėti po Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 įsigaliojimo, t. y. po 2015 m. sausio 10 d. Bylos medžiaga patvirtina, kad teisminis procesas, kurio pagrindu buvo priimtas prašomas pripažinti vykdytinu Lietuvos Respublikoje Austrijos Respublikos Leobeno žemės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas byloje Nr. 5 Cg 2/14 d, inicijuotas 2013 m. balandžio 22 d., todėl šiuo atveju pareiškėjos prašymui išspręsti taikytinas Reglamentas Nr.44/2001.

Reglamento Nr. 44/2001 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas turi būti pripažintas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant pradėti kokio nors specialaus proceso. Ši nuostata reiškia, jog negali būti taikomos kitokios Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūros, nei tos, kokios yra numatytos Reglamento Nr. 44/2001 33 straipsnio 2 dalyje (savarankiška užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra) ir 3 dalyje („atsitiktinis“ užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti). Reglamento Nr. 44/2001 38 straipsnyje nurodyta, kad ES valstybėje narėje priimtas ir joje turintis būti vykdomas teismo sprendimas vykdomas, kai suinteresuotos šalies prašymu jis buvo paskelbtas vykdytinu toje kitoje valstybėje narėje. Pagal Reglamento Nr.44/2001 40 straipsnio 1 dalį prašymo dėl leidimo vykdyti pateikimo procedūrą reglamentuoja valstybės narės, kurioje prašoma vykdyti sprendimą, įstatymai. Todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Įstatymo 4 straipsniu, nustatančiu prašymų pripažinti ir leisti vykdyti ES valstybės narės teismo sprendimą pateikimo ir nagrinėjimo tvarką.

Pareiškėjos A. F. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktas prašymas atitinka formos ir turinio reikalavimus, nustatytus CPK, Įstatyme bei Reglamente Nr. 44/2001. Nustačius šias aplinkybes, Austrijos Respublikos Leobeno žemės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. 5 Cg 2/14 d, dėl 9 385,78 Eur žalos atlyginimo, 4 procentų dydžio palūkanų už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 24 d. ir 4 170,08 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš suinteresuoto asmens V. T., paskelbiamas vykdytinu Lietuvos Respublikoje, netikrinant ES reglamentuose nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti kitos ES valstybės narės teismo sprendimą (Įstatymo 4 straipsnio 3 - 5 dalys), o suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą ir prašyti peržiūrėti šią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Austrijos Respublikos Leobeno žemės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo įvykdymo užtikrinimui pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – suinteresuotam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto areštą, o šio turto nesant, areštuoti V. T. kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėja grindžia aplinkybėmis, kad Austrijos Respublikos Leobeno žemės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu priteistos sumos suinteresuotam asmeniui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelės, kad jo finansinė padėtis nėra žinoma. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teigimu, tikėtina, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, objektyviai gali pasunkėti jai priteistų sumų išieškojimas priverstine tvarka.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).

CPK 144 straipsnio 3 dalis nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Ši teisės norma, be kita ko, reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas ir įsiteisėjusių užsienio valstybės teismo, taip pat užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo bei leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje procese ir tokių sprendimų faktinio vykdymo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-31/2014, 2014 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-2T-69/2014).

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėja A. F. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Austrijos Respublikos Leobeno žemės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 5 Cg 2/14 d, dėl 9 385,78 Eur žalos atlyginimo, 4 procentų dydžio palūkanų už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 24 d. ir 4 170,08 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš suinteresuoto asmens V. T.. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktas prašymas atitinka formos ir turinio reikalavimus, nustatytus CPK, Įstatyme bei Reglamente Nr. 44/2001. Kreipdamasi į teismą, pareiškėja pateikė prašomo pripažinti užsienio teismo sprendimo išrašą ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą jo vertimą į lietuvių kalbą, pažymą apie tai, kad Austrijos Respublikos Leobeno žemės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. 5 Cg 2/14 d, vykdytinas kilmės valstybėje. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjos reikalavimas dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje šioje proceso stadijoje yra tikėtinai pagrįstas.

Nustačius, kad pagal preliminarų bylos duomenų ir pareiškėjos pateiktų dokumentų vertinimą prašomas pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimas gali būti paskelbtas vykdytinu Lietuvos Respublikoje, toliau pasisakoma dėl kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – realios grėsmės galimai pareiškėjai palankaus pripažinto ir vykdytino užsienio teismo sprendimo įvykdymui.

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, inter alia paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 straipsnis), taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių yra lengviau įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė tuo, kad prašomu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimu iš suinteresuoto asmens priteistos sumos yra didelės atsižvelgiant į tai, kad jis yra fizinis asmuo, dėl ko egzistuoja objektyvi grėsmė šių sumų išieškojimui priverstine tvarka, tačiau nepateikė teismui jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu iš viešai prieinamų VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo disponuoja atitinkamais nekilnojamojo turto objektais, kurių bendra vidutinė rinkos vertė viešojo registro tvarkytojo duomenimis sudaro apie 115 000 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, kad V. T. gaunas pastovias darbo užmokesčio pajamas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, negalima daryti išvados, kad Austrijos Respublikos Leobeno žemės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu priteistos sumos suinteresuotam asmeniui yra tokios didelės, kad iš esmės padidintų teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo galėtų bloginti savo turtinę padėtį ar kitaip bandyti išvengti teismo sprendimo įvykdymo.

Pareiškėjai neįrodžius vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – Austrijos Respublikos Leobeno žemės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo neįvykdymo grėsmės, jos prašymas dėl šių priemonių taikymo netenkinamas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus prašymą pripažinti bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Austrijos Respublikos Leobeno žemės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą, pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Nors pareiškėja pateikė prašymą priteisti procesinių dokumentų rengimo ir kitas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 177, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 144 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Paskelbti vykdytinu Lietuvos Respublikoje Leobeno žemės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 5 Cg 2/14 d, dėl 9 385,78 Eur žalos atlyginimo, 4 procentų dydžio palūkanų už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 24 d. ir 4 170,08 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjai A. F. (gimusiai (duomenys neskelbtini)) iš suinteresuoto asmens (skolininko) V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pareiškėjos A. F. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Išaiškinti, kad šią nutartį gali būti prašoma peržiūrėti paduodant prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui per vieną mėnesį nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Jeigu šalies buveinės vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, prašymas dėl nutarties peržiūrėjimo gali būti paduodamas per du mėnesius nuo nutarties kopijos įteikimo minėtai šaliai asmeniškai arba nuo jos pristatymo į jos buveinės vietą dienos.

Nutartis įsiteisėja pasibaigus terminui paduoti prašymą dėl nutarties peržiūrėjimo, jeigu toks prašymas nebuvo paduotas.