- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-04
- Bylos Nr.
- 1-1895-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20059-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- V. P.
- Advokatai
- Viktorija Zelenina
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. P. 2020 m. gegužės 24 d., nuo tiksliau nenustatytos valandos, iki 2020 m. gegužės 24 d. apie 16.40 val. Vilniuje, Igno Šimulionio g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, dėl to su automobiliu atsitrenkė į atitvarą esantį Vilniuje, Igno Šimulionio g., ties pastatu Nr. 14, o, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis neblaivumą, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
V. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad šeštadienį gėrė degtinę, išgėrė apie pusę litro degtinės. Nuėjo miegoti apie 23 val. Atsikėlęs ryte gėrė alų, iki 16 val. išgėrė 4 skardines alaus. Paskambinus pažįstamam O., šis paprašė jo atvažiuoti. Kadangi nesijautė neblaivus, savo vairuojamu automobiliu Mercedes Benz, nuvyko į Karoliniškes, susitikti su O.. Susitikę jie pakalbėjo, nuvyko į prekybos centrą „Maxima“, nusipirko cigarečių ir važiavo namo. Važiuodamas dėl nepaaiškinamų priežasčių prarado sąmonę. Galbūt sąmonę prarado nuo alkoholio. Transporto priemonę būdamas neblaivus vairavo pirmą kartą, praeityje to niekada nėra daręs, nėra baustas administracine tvarka. Jo nuomone, automobilis neturėtų būti konfiskuojamas, tačiau jeigu taip įstatymai numato, tai turi būti konfiskuojamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gegužės 24 d. apie 16.30 val., jam važiuojant dviračiu kartu su drauge K. A., Vilniuje, Igno Šimulionio g., pastebėjo ties namu, pažymėtu Nr. 14, kairėje eismo juostoje, stovintį užvestą juodos spalvos automobilį MB, valstybinio numerio neįsidėmėjo, atsirėmusi į kelio atitvarą. Šviesos automobilio buvo įjungtos. Tai pamatęs jis su drauge priėjo prie automobilio iš keleivio pusės. Priėjęs pamatė prie vairo sėdintį vyrą, kuris buvo apsirengęs baltos spalvos marškinėliais, ant kurių buvo dryžiai, tamsios spalvos švarkeliu, rankinę per petį ir mėlynos spalvos džinsais, asmuo buvo užsisegęs saugos diržą. Tada jis pabandė atidaryti duris, bet to padaryti nepavyko, pastebėjo, kad automobilis užrakintas iš vidaus. Nuėjęs iš vairuotojo pusės pabeldė į langą, bet vyras nereagavo, jam atrodė, kad vyras buvo be sąmonės, jo oda buvo išblyškusi. Vairuotojo abi rankos buvo padėtos ant pilvo. Kokia automobilio pavara buvo įjungta nepastebėjo. Kadangi asmuo į jo ir draugės beldimus į langus nereagavo, jis iškvietė policiją. Atvykus policijai jie su drauge išvažiavo. Vairavimo fakto nematė. Daugiau nieko papildyti negali (b. l. 21–22).
Liudytoja K. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gegužės 24 d. apie 16.30 val., jai važiuojant dviračiu kartu su draugu D. M., Vilniuje, Igno Šimulionio g., pastebėjo ties namu, pažymėtu Nr. 14, kairėje eismo juostoje, stovintį užvestą juodos spalvos automobilį MB, valstybinio numerio neįsidėmėjo, atsirėmusi į kelio atitvarą. Tai pamatę ji su draugu priėjo prie automobilio iš keleivio pusės. Priėjusi pamatė prie vairo sėdintį vyrą, kuris buvo apsirengęs baltos spalvos marškinėliais, ant kurių buvo dryžiai, tamsios spalvos švarkeliu, rankinė per petį ir mėlynos spalvos džinsais, asmuo buvo užsisegęs saugos diržą. Tada ji pabandė atidaryti duris, bet to padaryti nepavyko, pastebėjo, kad automobilis užrakintas iš vidaus. Draugas nuėjo iš vairuotojo pusės ir beldė į langą, bet vyras nereagavo, jai atrodė, kad vyras buvo be sąmonės, jo oda buvo išblyškusi. Ji liko stovėti keleivio pusėje. Vairuotojo abi rankos buvo padėtos ant pilvo. Kokia automobilio pavara buvo įjungta nepastebėjo. Automobilio šviesos buvo įjungtos. Kadangi asmuo į jos ir draugo beldimus į langus nereagavo, jie iškvietė policiją (b. l. 24–25).
Liudytojas E. K. (E. K.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, atvykus minėtu adresu prie pėsčiųjų perėjos, pastebėjo automobilį Mercedes, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo atsirėmęs į kelio atitvarą. Automobilis buvo užvestas, buvo įjungti automobilio žibintai. Automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, kuris nereagavo į jokius jų veiksmus, beldimą į langus. Vyras automobilyje buvo užsirakinęs, todėl medicinos darbuotojai negalėjo apžiūrėti asmens. Kadangi vyras nereagavo į jokius veiksmus ir neaišku buvo, kas jam atsitiko ir kokia medicinos darbuotojų pagalba yra reikalinga, į įvykio vietą buvo iškviesta priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 1 komanda, kuri išdaužė automobilio priekinį dešinės pusės langą ir atrakino automobilį. Atidarius vairuotojo pusės dureles, iš automobilio sklido stiprus alkoholio kvapas, automobilio porankyje buvo 2 vienetai tuščių degtinės butelių. Taip pat pastebėjo, kad automobilis su automatine pavarų dėže, svirties padėtis buvo ant D (drive), t. y. tai yra įjungta važiavimo pavara. GMP 0852 asmenį ištraukė iš automobilio, iš asmens burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, paguldžius asmenį ant neštuvų vyras atsigavo. Jis ir jo kolegė R. V. klausė asmens, kas atsitiko, asmuo į jų klausimus neatsakinėjo, akivaizdžiai buvo matyti, kad vyras yra neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti. GMP 0852 išvežė asmenį su jų palyda į Lazdynų ligoninę apžiūrai. Kaip vėliau paaiškėjo, asmens tapatybė – V. P.. Po tam tikro laiko vyras pasakė jiems, kad vairavo automobilį, tačiau kur važiavo, neatsimena, asmuo atsisakė tikrintis blaivumą (b. l. 27–29).
Iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės užfiksuotos ir vyriausiojo patrulio E. K. 2020 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 18).
Liudytoja R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, atvykus minėtu adresu prie pėsčiųjų perėjos, pastebėjo automobilį Mercedes, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo atsirėmęs į kelio atitvarą, automobilis buvo užvestas, automobilio šviesos buvo įjungtos. Automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, kuris nereagavo į jokius jos ir kolegos veiksmus, beldimą į langus. Vyras automobilyje buvo užsirakinęs, todėl medicinos darbuotojai negalėjo apžiūrėti asmens. Kadangi vyras nereagavo į jokius veiksmus ir neaišku buvo, kas jam atsitiko ir kokia medicinos darbuotojų pagalba yra reikalinga, į įvykio vietą buvo iškviesta priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 1 komanda, kuri išdaužė priekinį dešinės pusės langą ir atrakino minėtą automobilį. Atidarius vairuotojo pusės dureles, iš automobilio sklido stiprus alkoholio kvapas, automobilio porankyje buvo 2 vienetai tuščių degtinės butelių. Taip pat pastebėjo, kad automobilis su automatinė pavarų dėže, svirties padėtis buvo ant D (drive), tai yra įjungta važiavimo pavara. GMP 0852 ištraukė asmenį iš automobilio, iš asmens burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, paguldžius asmenį ant neštuvų, vyras atsigavo. Ji ir jos kolega E. K. klausė asmens, kas šiam atsitiko, tačiau asmuo į jų klausimus neatsakinėjo, akivaizdžiai buvo matyti, kad vyras buvo neblaivus – iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti. GMP 0852 išvežė asmenį su jų palyda į Lazdynų ligoninę apžiūrai. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo V. P., po tam tikro laiko vyras jiems pasakė, kad automobilį vairavo, kur važiavo, neatsimena, asmuo atsisakė tikrintis blaivumą (b. l. 31–33).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2020 m. gegužės 24 d. 16.40 val. gautas pranešimas, kad į kelio atitvarą atsitrenkė automobilis Mercedes, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Žmogus be sąmonės. Papildomai nurodyta, kad pareikalavus vairuotojas V. P. atsisakė tikrintis blaivumą (b. l. 10).
Iš 2020 m. gegužės 24 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis Mercedes Benz ML280, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog apibraižytas automobilio galinis bamperis, automatinė pavarų dėžė įjungta, parkavimo padėtis. Apžiūros metu paimtas tuščias degtinės butelis „Lithuania vodka auksinė“, 2 vnt., 0,2 l talpa (b. l. 13–17).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilis Mercedes Benz ML280 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas V. P. vardu (b. l. 59).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Mercedes Benz ML280 CDI vertė yra 9170 Eur su PVM (b. l. 58).
2020 m. gegužės 24 d. neblaivumo nustatymo akte pateiktas V. P. tikrinimo rezultatas: asmuo nesuvokia situacijos, nesiorientuoja aplinkoje, nesugeba parašyti paaiškinimo; iš burnos sklinda alkoholio kvapas, elgsena neadekvati, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti (b. l. 56).
2020 m. gegužės 24 d. medicinos dokumentų išraše pateikti V. P. apžiūros rezultatai: sklindantis alkoholio kvapas iš burnos, nerišli kalba, sutrikusi judesių koordinacija, paraudusios akių skleros, asmuo teigė vartojęs alkoholį, sutinka, kad yra neblaivus (b. l. 36).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. P. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Mercedes-Benz ML280 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, o policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, kaltinamasis atsisakė tikrintis neblaivumą.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino V. P. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu V. P. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad iš vakaro vartojo alkoholį, atsikėlęs ryte, gėrė alų, kadangi jautėsi gerai, tai paties vairuojamu automobiliu nuvyko pas pažįstamą. Vėliau visų aplinkybių neprisimena, kadangi nuo alkoholio jam sutriko sąmonė, tačiau, kiek jam žinoma, jis automobiliu trenkėsi į bortelį, o girtumo galėjo nepasitikrinti dėl to, kad buvo labai neblaivus. Tai, jog V. P. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengė neblaivumo patikrinimo be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų D. M., K. A., E. K. bei R. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai; BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys; 2020 m. gegužės 24 d. neblaivumo nustatymo aktas; 2020 m. gegužės 24 d. medicinos dokumentų išrašas, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti; 2020 m. gegužės 24 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo. Teismas pažymi, kad policijai pareigūnai E. K. bei R. V. reikalavo tikrintis V. P. neblaivumo, tačiau šis atsisakė tai daryti. Teismas nenustatė pateisinamų priežasčių, dėl kurių kaltinamasis galėjo atsisakyti tikrintis neblaivumą. Šiuo atveju nėra abejonių, kad V. P., būdamas neblaivus, vengė tikrintis neblaivumą.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir, nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis neblaivumą. V. P. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl V. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatė V. Zelenina pateikė prašymą atleisti V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Žemesnės instancijos teismas
V. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad po skyrybų jis gyvena su tėvais. Mama yra autoritetas, svarbiausias asmuo šeimoje. Jo santykiai su mama yra artimi.
Galima laiduotoja T. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad supranta prašymo esmę. Ji yra pensininkė ir niekur nedirba. Sūnus visada padeda ir finansiškai, ir buityje. Išsiskyręs su žmona atėjo gyventi pas juos. Ji gali daryti įtaką sūnaus elgesiui, kad šis daugiau taip nesielgtų. Sūnus niekada neturėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, neturėjo problemų ir su teisėsauga. Ji su sūnumi artimai bendrauja, tariasi. Aptarė ir šį įvykį. Sūnus labai išgyveno dėl tokio savo elgesio. Pasižadėjo daugiau taip nesielgti. Prašo nekonfiskuoti automobilio.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. P. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, V. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Būtina įvertinti V. P. apibūdinančių duomenų visumą. Jis dirba, teigiamai charakterizuojamas darbovietėje (b. l. 126), duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, nebaustas administracine tvarka, neteistas (b. l. 43). Teismas taip pat atsižvelgia į V. P. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motina T. P., su kuria kaltinamasis kartu gyvena. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad V. P. ir jo motiną T. P. sieja artimi santykiai, jie kartu gyvena, artimai bendrauja, kaip nurodė T. P. sūnus padeda ir finansiškai, ir buityje, sūnus klauso jos nuomonės. V. P. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad mama yra autoritetas, jis klauso jos nuomonės. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad T. P. anksčiau neteista ir nebausta administracine tvarka (b. l. 130, 132). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Karoliniškių seniūnija pateikė informaciją, jog iš gyventojų nėra gavusi jokios informacijos apie T. P. (b. l. 128). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad T. P. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima V. P., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką V. P., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, V. P., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos T. P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti V. P. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonės) uždraudimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Mercedes-Benz ML280 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
V. P. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę neblaivus, policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius, atsisakė pasitikrinti blaivumą. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui, juolab vairavo transporto priemonę Vilniaus mieste dienos metu, kai eismas yra intensyvus ir atsitrenkė į gatvės bortelį. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).
Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, nebaustas administracine tvarka, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi V. P. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams ir trims mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. 2020 m. gegužės 25 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.).
V. P. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Mercedes-Benz ML280 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jos kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė kaltinamajam (b. l. 59). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, V. P. priklausantis automobilis Mercedes-Benz ML280 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas valstybės naudai. Toks sprendimas priimamas atsižvelgiant ir į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes. V. P. padaryta nusikalstama veika kėsinosi į kelių eismo saugumą, jis išgėręs objektyviai neturėjo jokio poreikio vairuoti transporto priemonę, tačiau pasielgė priešingai. Būdamas neblaivus jis važiavo Vilniaus mieste, važiuodamas trenkėsi į kelio bortelį, ir tik visiško atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkių padarinių. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai. To nenurodė ir pats V. P. teisiamojo posėdžio metu. Byloje nustatyta, kad V. P. vairuojamo automobilio Mercedes-Benz ML280 CDI vertė yra 9170 Eur su PVM (b. l. 58). Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Pažymėtina, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus V. P. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – V. P. priklausančio automobilio Mercedes-Benz ML280 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2020 m. gegužės 25 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. P. priklausančiam automobiliui Mercedes-Benz ML280 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris – VIN: (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d., visiškai apribojant nuosavybės teisę į nurodytą turtą (b. l. 57). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
VI. Kiti klausimai
V. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 78, 79, 80, 82). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Atsižvelgiant į tai, kad V. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), iš V. P. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Byloje buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugpjūčio 21 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 230,72 Eur už V. P. gynusios advokatės darbo užmokestį. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pirma, šiuo atveju V. P. nuosprendžiu yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne pripažįstamas kaltu. Antra, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes kaltinamasis gerai nemoka proceso (valstybinės) kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. P., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos T. P. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti V. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 25 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti V. P. nuosavybės teise priklausantį automobilį Mercedes-Benz ML280 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris – VIN: (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Mercedes-Benz ML280 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris – VIN: (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
V. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.
Išaiškinti V. P. ir T. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti V. P., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.