- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- e2-1572-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00407-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- A. C.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 149 975 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat uždrausti atlikti veiksmus (iškeldinimą iš gyvenamosios patalpos), keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi netenkino ieškovo A. C. prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir ieškovui pakartotinai nustatė terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Nutartyje teismas pažymėjo, kad net ir vertinant, jog ieškovo finansinė padėtis yra sunki, pateikti duomenys niekaip nepagrindžia aplinkybės, jog dabartinė turtinė padėtis (jos sunkumai) yra trumpalaikė, ir ateityje ieškovo padėtis pasikeis, kas lems jo pajėgumą sumokėti nustatytą sumą (esant nepalankiam ieškovui procesiniam sprendimui), todėl, remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, teismas prašymą dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo už paduotą ieškinį atmetė. Taip pat nutartyje nurodė, jog įstatymas nenumato galimybės visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Asmuo gali būti atleistas tik iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Dėl to Ieškovui pakartotinai nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. sumokėti 2 250 Eur dydžio žyminį mokestį už pateiktą ieškinį arba sumokėjus dalį žyminio mokesčio prašyti atleisti nuo dalies žyminio mokesčio bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus arba pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą suteikti teisinę pagalbą ieškovui šioje konkrečioje byloje.
Šalies argumentai
3. Ieškovas 2020 m. rugsėjo 21 d. pateikė patikslintą prašymą, kuriame nurodė, kad jo finansinė padėtis yra sunki, o įstatyme nėra numatyto draudimo atleisti nuo visos žyminio mokesčio sumos, todėl prašė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir ieškinį priimti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atmetė ieškovo A. C. prašymą dėl atleidimo nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, o ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą atleisti nuo visos žyminio mokesčio sumos sumokėjimo, kadangi įstatymas nenumato galimybės visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, taip pat nėra numatyta asmenį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo iki Valstybes garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovas A. C. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį laikyti paduotu, perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas rezoliucinėje nutarties dalyje neišsprendė klausimo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, t. y. prašymas nėra nei tenkintas, nei atmestas.
6.2. Ieškovas pateikė įrodymus, kurie sudaro pagrindą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2020 m. rugsėjo 3 d. pranešimo, 2020 m. rugsėjo 18 d. elektroninių laiškų kopijas bei viešosios erdvės duomenimis apie koronaviruso statistiką Lietuvoje.
9. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.
10. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nauji įrodymai galėjo būti kartu su pareiškimais dėl ieškinio trūkumų šalinimo pateikti pirmosios instancijos teismui, o apeliantas nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių šių įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota.
13. Apeliantas teigia, jog pateikė įrodymus, kurie sudaro pagrindą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.
14. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Asmuo, objektyviai negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti viso už pateikiamą pareiškimą (ieškinį ar skundą) mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies šio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba mokėjimą atidėti (CPK 84 straipsnis). Vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp teisminės gynybos prieinamumo bei nesąžiningų bandymų išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės užkardymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-464/2018).
15. Taigi, galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato teisės teismui atleisti apelianto nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pilna apimtimi dėl sunkios finansinės padėties. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovui nesumokėjus dalies žyminio mokesčio nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą atleisti nuo visos žyminio mokesčio sumos sumokėjimo. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas už ieškinį būtų sumokėjęs bent dalį žyminio mokesčio.
16. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio nagrinėjant civilines, administracines ir administracinių nusižengimų bylas, baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. C. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo dėl teisinės pagalbos teikimo iki apskųstos teismo nutarties priėmimo nepateikė. Ieškovas taip pat nėra pateikęs duomenų, kad būtų sumokėjęs žyminį mokestį už teikiamą ieškinį.
17. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje nutarties dalyje neišsprendė klausimo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, t. y. prašymas nėra nei tenkintas, nei atmestas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.
18. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies, teismas, be kita ko, išnagrinėjęs ieškovo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, nutarė atmesti ieškovo A. C. prašymą dėl atleidimo nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, t. y. nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodė, jog prašymas atmetamas, todėl atskirojo skundo argumentas dėl neišspręsto prašymo atmetamas kaip nepagrįstas.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.