Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. RV-25-2187 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

R. J. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei jam paskirta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi R. J. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 22 MGL (828,31 Eur) dydžio bauda pakeista areštu 11 (vienuolikai) parų. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi R. J. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 12 (dvylikos) metų ir 11 (vienuolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. lapkričio 25 d., pabaiga – 2026 m. gruodžio 6 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. birželio 28 d. – 3 (treji) metai 5 (penki) mėnesiai ir 8 (aštuonios) dienos. Nuteistasis 2/3 laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. gruodžio 2 d.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. RV-25-2187 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu nuteistasis R. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nuteistasis negeba atsiriboti nuo jį supančios negatyvios aplinkos įtakos. Šiuo metu nuteistajam paskirtos bausmės vykdymas paskirtas kalėjime, kuriame aplinka yra sukurta tam tikro lygio visuomenėje nustatytų taisyklių pažeidėjams. Iš to seka, kad šioje vietoje nuteistąjį kiekvieną dieną supa teisės pažeidėjai, neigiamo požiūrio kolektyvas ir iš esmės neigiama aplinka. Ši vieta nėra suprojektuota taip, kad kiekvienas teisės pažeidėjas galėtų nedalyvauti kito asmens kasdieniniame gyvenime ir tokiu būdu nepatirti iš šalies neigiamos įtakos. Todėl bet koks nuteistojo pažangos vertinimas turi būti suprantamas tik kaip individualus asmens pasirinkimo bruožas.

1.2. Nesutiktina su teismo padaryta išvada, kad nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis baigė (duomenys neskelbtini) mokyklą ir įgijo šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo specialybę. Vadinasi, nuteistasis atsiribojo nuo aplinkos ir veikė savarankiškai turėdamas savo tikslų ir tokiu būdu jis parodo, kad stengiasi ir keičia savo požiūrį.

1.3. Teismas netinkamai įvertino nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją ir pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad šiuo metu neįmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės. Nuteistasis prisiima atsakomybę už neteisėtus veiksmus, šiuo metu turi suformulavęs ilgalaikius tikslus, žino kuo užsiims būdamas laisvėje, vedė, sukūrė šeimą, įgijo darbo specialybę bei rodo pastangas įgyti ir kitą specialybę. Be to, nuteistasis deda pastangas formuoti gerus santykius su administracija, priima naujas idėjas, palaiko artimus ryšius su šeima ir kitais artimaisiais, nutraukė bendravimą su nusikaltimo bendrininkais. Nuteistojo elgesys bausmės vykdymo stadijoje parodo, kad jis stengiasi tinkamai analizuoti savo praeitį, padarytas klaidas, ieško kaip atskirti savo problemines sritis, o tai parodo, kad jis ėmėsi visų įmanomų veiksmų atsiribojant nuo neigiamą įtaką jam darančių asmenų, visą savo dėmesį skiriant savo artimiesiems, prasmingai veiklai įkalinimo įstaigoje ir savo mąstymą koreguoja išimtinai teigiama linkme.

Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs R. J. skundo argumentus ir susipažinęs su nuteistojo asmens bylos duomenimis bei teikimo medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad R. J. atitinka įstatyme numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad Komisijai vertinant ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant Komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į Komisijai ir teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Kadangi skundas pateiktas dėl Komisijos 2023 m. liepos 4 d. nutarimo, šiuo atveju siekiant nustatyti nuteistojo elgesio pažangą, nagrinėtina asmens byloje esanti socialinio tyrimo išvada, surašyta 2023 metais.

Skunde iš esmės akcentuojama, kad R. J. jau baigė (duomenys neskelbtini) mokyklą ir įgijo šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo specialybę, turi suformulavęs ilgalaikius tikslus bei žino kuo užsiims būdamas laisvėje, todėl, pasak nuteistojo, jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad R. J. iki pat 19 m. turėjo tik pradinį išsilavinimą, iki bausmės atlikimo niekur nedirbo, paprastai buvo išlaikomas tėvų, paties nuteistojo teigimu, jis kartais neoficialiai dirbdavo su savo tėvu statybos sektoriuje atlikdamas pagalbinius darbus, bet pinigų jam nepakakdavo, todėl dažniausiai finansiškai pasipelnydavo darydamas teisės pažeidimus. Be kita ko, 2018 m. lapkričio 26 d. patekęs į Pravieniškių kalėjimą pataisos namus-atvirąją koloniją (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą) jis kategoriškai atsisakė dirbti bet kokį pataisos įstaigos administracijos siūlomą darbą bei nurodė, kad jo draugai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes būriuose, kuriuose nuteistieji nedirba, o jeigu jis dirbtų, tai būtų paskirtas gyventi į dirbančiųjų nuteistųjų būrį. Bausmės atlikimo metu 2019 m. sausio 27 d., 2019 m. kovo 16 d., 2019 m. gegužės 2 d., 2019 m. birželio 28 d. buvo užfiksuota, kad R. J. atsisakė tvarkyti patalpas pagal patalpų tvarkymosi grafiką, pasiteisindamas, kad jis nenori būti išnaudojamas ir neprivalo dirbti. Kaip matyti, R. J. iš tikrųjų nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) mokykloje ir mokslus pabaigė, tačiau savo įgytos profesinės kvalifikacijos bausmės atlikimo metu iki šiol nerealizuoja, niekur nedirba bei tokio ketinimo net neišreiškė. Taigi, nors sutiktina, kad nuteistasis išsprendė savo išsilavinimo problemą ir padarė pažangą šioje srityje, tačiau jis vis dar stokoja oficialios darbinės patirties ir tik formaliai patvirtino savo galimybę dirbti po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

2023 m. birželio 9 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-1912 nustatyta, kad ankstesnis jo nusikalstamas elgesys susijęs su asmeniniais materialinės gerovės siekiais. Analizuojant nuteistojo gyvenimo būdo laisvėje ypatumus, pastebėtina, kad R. J. gyvenimo stilius laisvėje pasižymėjo nuosekliu įsitraukimu į rizikingas situacijas, savo asmeninių tikslų siekimu neteisėtais būdais ir priemonėmis, artimų santykių palaikymu su asmenimis, kuriems yra būdingas polinkis elgtis nusikalstamai. R. J. buvo linkęs elgtis spontaniškai bei neapgalvotai, neįvertinant savo sprendimų ar elgesio pasekmių. Šiuo metu R. J. neneigia savo nusikalstamų veiksmų, geba išreikšti savo asmeninę atsakomybę, pripažįsta, kad pagrindinės probleminės sritys, skatinusios jo kriminalinį elgesį buvo vaikystėje patirtas finansinis nepriteklius, supanti aplinka, poreikis užsitikrinti materialinę gerovę. Taip pat nuteistasis šiuo metu išreiškia gebėjimą kontroliuoti savo gyvenimą ir nurodo, kad turi tikslą susirasti darbą ir turėti gyvenamąją vietą, kas gali būti vertinama kaip svarbi nuteistojo resocializacijos procesą palengvinanti prielaida. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo tėvais ir seserimi, su jais susiskambindamas telefonu, susimatydamas pasimatymų metu ir rašydamas laiškus, be to, neseniai jis sudarė naują santuoką ir su savo sutuoktine palaiko santykius trumpalaikių bei ilgalaikių pasimatymų metu, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės egzistavo ir jo nusikalstamų veikų vykdymo metu, todėl manytina, jog santykiai su artimaisiais laisvėje nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų. Be kita ko, nuteistajam būdingos nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos ir požiūris, nuteistasis stokoja gebėjimų realizuoti savo pastarojo nusikaltimo neigiamų pasekmių visuomenės atžvilgiu mastą, nors yra pastebimas atsakingesnis, disciplinuotesnis nuteistojo elgesys, tačiau taip pat pastebimas ir ribotas įsitraukimas į resocializacijos procesą. Iš bylos duomenų matyti, kad R. J. praeityje teistas 6 kartus, iš kurių vieną kartą teistas užsienyje (Švedijos Karalystėje), daugiausia už turtinio pobūdžio nusikaltimus – vagystę, sukčiavimą ir pan. Pažymėtina, kad R. J. už nusikalstamas veikas buvo skiriamos baudos, arešto ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai neturėjo teigiamo poveikio R. J. elgesiui ir neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Remiantis įvertinimo rezultatais, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (II t., 1 d., b. l. 10). Taigi, visos šios aplinkybės rodo, kad jo padaryta pažanga mažinanti nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi, kaip teigiama nuteistojo skunde.

Skunde nesutinkama su Komisijos ir apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos, kuri lemtų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybę. Apygardos teismas šiame kontekste pažymi, kad vien tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindas konstatuoti, kad Komisija ar apylinkės teismas netinkamai įvertino R. J. asmenybės charakteristiką ir jo elgesio korekciją. Nors iš byloje esančios medžiagos matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, 2015 metais (duomenys neskelbtini) įgijo vidurinį išsilavinimą, 2019 metais dalyvavo asociacijos „(duomenys neskelbtini)“, organizuotame projekte „Išgirsti. Suprasti. Keisti“, visuomenės nepakantumo korupcijai bei pilietiškumo ugdymo 4 valandų trukmės mokymuose, 2019 metais dalyvavo individualiame pokalbyje su jį kuruojančiu Resocializacijos skyriaus specialistu aptariant kriminalinės subkultūros prevenciją įkalinimo įstaigoje, nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) mokykloje, rodo iniciatyvą dalyvaudamas pozityvaus užimtumo priemonėse, pavyzdžiui, 2019 metais dalyvavo smiginio turnyre bei namo piešimo konkurse, 2020 metais dalyvavo futbolo ir krepšinio turnyruose, o 2021 metais šaškių turnyre, tačiau vis tik, kaip pažymėjo Komisija savo Nutarime, nuteistasis nėra pakankamai aktyviai įsitraukęs į tikslinių intervencinių priemonių vykdymą ir resocializacijos procesą, nes neįžvelgia asmeninių sunkumų ar poreikio pilnai keisti gyvenimo būdą, yra linkęs labiau prisitaikyti prie jį supančios ir neigiamą įtaką darančios aplinkos, nei nuo jos išsiskirti. Pažymėtina, kad R. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu baustas 9 kartus drausmine tvarka, o skatintas tik vieną kartą. Nuobaudos skirtos už draudžiamų daiktų įsigijimą ir laikymą (už disponavimą mobiliaisiais telefonais), masinių neramumų sukėlimą su kitais nuteistaisiais ir įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą. Paskutinį kartą drausmine nuobauda R. J. baustas 2020 m. liepos 10 d. už naujos tatuiruotės pasidarymą ant dešinės rankos dilbio, nors įstatymų nustatyta tvarka nuteistiesiems tai uždrausta daryti. Taigi, nors nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja ir nuteistasis tik pastaruosius kelerius metus elgiasi labiau disciplinuotai, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas tik neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengė elgtis nepriekaištingai bei atskleidžia jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones.

Kaip ir socialinio tyrimo išvadoje, Komisijos Nutarime nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje nuteistojo elgesys nuoseklia teigiama dinamika nepasižymi. Nors nuteistasis išsprendė gyvenamosios vietos klausimą (nurodė, kad gyventų jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame name), taip pat formaliai patvirtino savo įdarbinimo galimybę paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, yra orientuotas į santykių su artimaisiais palaikymą, tačiau probleminė sritis, susijusi su darbinės veiklos sritimi (darbo patirties stygiumi), mokymosi sunkumais, savo situacijos supratimo stoka, jo nuolatine veika skatinančia nusikalstamumą, jo gyvenimo stiliaus ypatumais, neskatinančiais nuoseklaus prosocialaus elgesio, impulsyviu elgesiu, problemų identifikavimo sunkumais, negatyviomis visuomenės atžvilgiu nuostatomis – išlieka aktuali bei reikalaujanti nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų. Iš Komisijos Nutarimo matyti, kad atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Nors pastaruoju metu nuteistojo motyvacija spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas akivaizdžiai sustiprėjo, manytina, kad pažanga dar nėra tokia akivaizdi, kad leistų neabejoti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Priešingai nei nurodo nuteistasis, svarstant lygtinio paleidimo galimybes taip pat būtina atsižvelgti ne tik į formaliuosius kriterijus, numatytus BVK 82 straipsnio 1 dalyje, ir į tai, jog nėra nustatytų aplinkybių, nurodytų BVK 83 straipsnyje, kai lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas, bet taip pat už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės, nes tik šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių. Šiuo atveju nustatyta, kad nuteistasis pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 19 metų amžiaus, tokio paties amžiaus pirmą kartą buvo nuteistas (už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu). Nuteistojo kriminalinę patirtį sudaro 6 teistumai, įskaitant dabartinį ir teistumą užsienyje (Švedijos Karalystėje), jo padaryti nusikaltimai pasižymi sunkėjančia dinamika. R. J. veikose dominuoja turtiniai nusikaltimai, kurie susiję su jo apsunkinta finansine padėtimi ir noru nusikalstamai praturtėti.

Nors, nuteistojo manymu, jo pakankamai teigiama asmens charakteristika leidžia daryti išvadą, kad jis gali būti paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, tik šios aplinkybės, nestebint aiškios pažangos paties asmens elgesyje, nėra pakankamas vertinti, jog nuteistojo pažanga yra tokia, kad jos atžvilgiu turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju privalu vertinti ne vien nuteistojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų reikšmingų aplinkybių visumą, kurią apylinkės teismas savo skundžiamoje nutartyje išsamiai įvertino ir aptarė.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktuose numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias bei nepalankias aplinkybes, priima sprendimą. Šiuo atveju aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias siekiant įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau pabrėžiama, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo didesnę motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins teismo išreikštą pasitikėjimą, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to, iš Komisijos Nutarimo matyti, kad nors šiuo metu buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pakartotinai šis klausimas bus svarstomas 2023 m. gruodžio mėnesį (II t., 1 d., b. l. 54).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus R. J. nusikalstamo elgesio rizikos ne itin žymią kaitą, jo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytas nusikalstamas veikas, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. J. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.