- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- e2YT-11297-986/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01051-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Pareiškėjas
- A. E.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei Turto bankas, Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie aplinkos ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. E. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Kėdainių rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti, kad pareiškėjas A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – tvartą (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjui A. E. Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) likvidacinės komisijos susirinkimo Protokolo ir Vidaus paskirties važtaraščio pagrindu nuosavybės teise priklauso tvartas (sandėlis), esantis (duomenys neskelbtini), tačiau minėtas statinys nėra įregistruotas viešajame registre ir VĮ Registrų centras atsisako statinį registruoti minėto protokolo pagrindu, nes tai nėra laikytina oficialia pirkimo – pardavimo sutartimi. Todėl pareiškėjas, siekdamas tvartą (sandėlį) įregistruoti savo vardu VĮ „Registrų centre“, pirmiausia privalo įteisinti nuosavybės teisę į jo turimą ir nuosavybės teise valdomą, naudojamą ir disponuojamą nekilnojamąjį turtą. Už įsigytą nekilnojamąjį turtą pareiškėjas pilnai atsiskaitė, jam buvo išrašytas 1997 m. sausio 16 d. Kasos pajamų orderis. Nuo pat statinio įsigijimo pareiškėjas sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai tvartą (sandėlį) valdo, tačiau dėl teisinio išsilavinimo stokos ir nežinojimo tvarto (sandėlio) nuosavybės dokumentų anksčiau nesusitvarkė, kadangi tikėjo, jog 1997 m. sausio 16 d. Vidaus paskirties važtaraštis yra nuosavybės teisės perleidimo pareiškėjo nuosavybėn dokumentas, o jo ilgą nerado. Apie tai, kad minėtas dokumentas nėra nuosavybės teisę teisiškai pagrindžiantis dokumentas, ir kad VĮ Registrų centras neregistruos nuosavybės teisės tvartui (sandėliui) pareiškėjo vardu, pareiškėjas sužinojo tik pateikęs prašymą VĮ Registrų centrui dėl pastatų įregistravimo valstybinėje žemėje ir gavęs atsakymą – sprendimą prašymą atmesti. Sužinojęs šią informaciją, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi teisinės pagalbos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2024 m. gegužės 9 d. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas, o Nacionalinei žemės tarnybai nėra žinomos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjo prašomą nustatyti juridinį faktą. Prašo teismo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas 2024 m. gegužės 6 d. atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, jog pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) narys ir (duomenys neskelbtini) likvidacinės komisijos narys, pagal 1997 m. sausio 16 d. Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) likvidacinės komisijos susirinkimo protokolą ir 1997 m. sausio 16 d. vidaus paskirties važtaraštį Nr. 445404, už 2000 Lt pajų įsigijo sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Už įsigytą nekilnojamąjį turtą pareiškėjas pilnai atsiskaitė, jam buvo išrašytas 1997 m. sausio 16 d. Kasos pajamų orderis Nr. 879605. Prašo bylą nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracija 2024 m. gegužės 13 d. pateiktame atsiliepime nurodė, kad nekilnojamasis daiktas – tvartas (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nėra įrašytas į Kėdainių r. sav. statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašą ir statinių pripažinimo bešeimininkiu procedūra nevykdoma, minėtas nekilnojamasis daiktas Kėdainių r. sav. administracijos balanse neapskaitomas. Pareiškėjui įrodžius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68–4.71 straipsniuose numatytas aplinkybes, neprieštaraus dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Bylą prašo nagrinėti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant.
Apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai – 2024 m. gegužės 14 d. paskelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą. Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ir prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) narys ir (duomenys neskelbtini) likvidacinės komisijos narys, pagal 1997 m. sausio 16 d. Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) likvidacinės komisijos susirinkimo Protokolą ir 1997 m. sausio 16 d. Vidaus paskirties važtaraštį Nr. 445404 už 2 000 Lt pajų įsigijo sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Pinigų (2 000 Lt) už sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjimą patvirtina 1997 m. sausio 16 d. kasos pajamų orderis Nr. 87965.
Iš 1992 m. gegužės 2 d. Turto perdavimo – priėmimo akto matyti, kad sandėlis (objekto Nr. 4) iki 1992 m. gegužės 2 d. priklausė Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) ir buvo jos turto balanse. 1992 m. kovo 12 d. buvo sudaryta asmenų, pageidaujančių įsigyti privatizavimo objektą, pasirašant pajus, grupės sutartis, ir 1992 m. rugpjūčio 13 d. sudaryta Pajų pasirašymo sutartis, kurių pagrindu Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) Veterinarijos aptarnavimo Gamybinis kompleksas buvo privatizuotas (parduotas) Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) steigėjams, iš kurių vienas buvo pareiškėjas.
Iš 2024 m. balandžio 24 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nėra registruotas trečiojo asmens vardu.
Byloje pateikta pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos kopija. Atlikus kadastrinius matavimus, pareiškėjas pateikė prašymą VĮ Registrų centrui dėl pastatų įregistravimo. 2024 m. kovo 21 d. VĮ Registrų centro sprendimu prašymas atmestas, kadangi pateikti dokumentai nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių atsiradimo į nekilnojamąjį daiktą.
Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos 2024 m. kovo 5 d. rašte pareiškėjui nurodė, jog neprieštarauja dėl pastato registracijos valstybinėje žemėje.
Pareiškėjas yra įregistravęs ūkininko ūkį, tą patvirtina Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪPD Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš pateiktos 2014 m. sausio 22 d. ikivedybinės sutarties matyti, kad pareiškėjas su sutuoktine yra pasirašęs ikivedybinę sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2.2 punkto pagrindu bet koks turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra asmeninė turtą įgijusio sutuoktinio nuosavybė, todėl pareiškėjo sutuoktinė į bylą kaip pareiškėja nebuvo įtraukiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija (2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011) pasisakė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Be to, nutartyje nurodyta, jog tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę.
Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Taikant įgyjamosios senaties institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012, 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).
Išanalizavus bei įvertinus bylos įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. E. nebuvo nekilnojamojo daikto – tvarto (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs minėtą nekilnojamąjį daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą jį valdė nuo 1997 metų, tai yra 27 metus. Šis nekilnojamasis daiktas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jis nėra registruotas viešame registre ir kitų asmenų vardu. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kurį A. E. valdė minėtą tvartą, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio nustatyta tvarka. A. E. pradėdamas valdyti sandėlį buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, be to, jis buvo sąžiningi daikto valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Jokiais įrodymais nepaneigti pareiškėjo pareiškime nurodyti faktai, kad visą šį laiką A. E. minėtą nekilnojamąjį turtą valdė atvirai ir nesislapstydamas. Pažymėtina, kad per visą tvarto buvimo laikotarpį, jo statybos teisėtumo klausimas nėra kilęs, nebuvo surašytų savavališkos statybos aktų ar draudimų šį statinį naudoti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų A. E. tvarto valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Todėl byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytoms sąlygoms, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad A. E., įgyjamosios senaties būdu, įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 185, 533 straipsniai).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265 straipsniais, 268 straipsnio 3 dalimi, 270, 533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.