Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-12 · Civilinė byla Nr. 2S-2200-798/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-12
Bylos Nr.
2S-2200-798/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19369-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Suinteresuotas asmuo
akcinė bendrovė SEB bankas
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2200-798/2014 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19369-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4; 128.11
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos (skolininkės) E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties, kuria skundas atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) E. K. skundą dėl antstolio V. Č. veiksmų, suinteresuoti asmenys: akcinė bendrovė SEB bankas, antstolis V. Č., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja E. K. pareiškė skundą dėl antstolio V. Č. veiksmų, prašydama panaikinti 2014 m. gegužės 5 d. patvarkymą dalyje dėl termino T. M. ir UAB „Vilmarlita“ atnaujinimo dėl likusios sumos už iš varžytinių nupirktą turtą sumokėjimo, pripažinti varžytines neįvykusiomis ir įpareigoti antstolį skelbti varžytines iš naujo.

Nurodė, kad 2013 m. balandžio 5 d. teismas buvo sustabdęs vykdomąją bylą, dėl ko varžytinių kaina nebuvo skundžiama. Atnaujinus vykdomąją bylą, tapo akivaizdu, kad nekilnojamasis turtas yra parduotas gerokai mažesne nei rinkos kaina. Be to, prašymas stabdyti vykdymą buvo paduotas dar nesibaigus varžytinėms, t.y. iki 2013 m. balandžio 4 d., tačiau dėl teisme vykstančių procedūrų nutartis buvo priimta tik 2013 m. balandžio 5 d., nors pagrindas stabdyti atsirado anksčiau, todėl laikytina, kad visos procedūros turėjo būti stabdomos nuo prašymo padavimo momento. Taip pat svarbu, kad 2014 m. balandžio 5 d. patvarkyme Nr.0116/12/02881 nurodyta, kad parduotas gyvenamasis pastatas, esantis Siesikų g. 26, Vilniuje, ir terminas atnaujintas sumokėti sumą už gyvenamąjį namą, tačiau 2014 m. gegužės 6 d. turto pardavimo iš varžytinių akte nurodyta, kad parduotas gyvenamasis namas, esantis Siesikų g. 26, Vilniuje, bei 0,0120 ha žemės sklypas, unikalus Nr.0101-0029-0270, esantis Siesikų g. 26, Vilniuje. Taigi terminas sumokėti už žemės sklypą nebuvo atnaujintas, o tai yra savarankiškas pagrindas naikinti antstolio patvarkymą, nes jis neatitiko to, kas buvo parduota varžytinėse. Buto, esančio Gedimino pr. 20-2, Vilniuje, vidutinė rinkos vertė siekia 399 000 Lt, o parduotas jis už 290 900 Lt, taigi 108 100 Lt mažiau. Žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančiu Siesikų g. 26, Vilniuje, vertė yra 689 207 Lt, o parduotas jis už 461 440 Lt. Skirtumas siekia 227 767 Lt. Nuo turto vertinimo praėjo beveik 1,5 metų, o vertinimas galioja 3 mėnesius, todėl akivaizdu, kad rinkos kaina yra pasikeitusi ir pasikeitusi į didėjimo pusę, nes nekilnojamojo turto kainos nuolatos kyla, taip pat daugėja nekilnojamojo turto pirkėjų. Taigi turtas turėjo būti pervertintas ir parduodamas už rinkos kainą, kuri yra nusistovėjusi šiuo metu.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą.

Byloje esančių duomenų pagrindu teismas nustatė, kad antstolis 2012 m. spalio 31 d. turto arešto aktu areštavęs pareiškėjai nuosavybes teise priklausantį turtą, nutarė turto vertei nustatyti kviesti ekspertą. Tai patvirtina 2012 m. spalio 31 d. patvarkymas, kuriuo buvo paskirta turto ekspertizė, ją pavedant atlikti UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“. Vykdymo proceso šalims buvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą paskirtam ekspertui, tačiau nušalinimai ekspertui pareikšti nebuvo, skolininkė nesiūlė kitų ekspertų kandidatūrų. Iš to prieita prie išvados, kad skolininkė sutiko su eksperto kandidatūra, kuriam buvo pavesta atlikti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Informacija apie parduodamo turto iš varžytynių pradinę kainą nurodyta 2013 m. vasario 22 d. rašte, kuris skolininkės atstovui įteiktas 2013 m. kovo 1 d. Ekspertizės aktų santraukose Nr. E-13-01-23-K72 bei Nr. E-13-01-16-K73, kurios taip pat 2013 m. kovo 1 d. buvo įteiktos skolininkės atstovui, yra nurodyta pagrindinė informacija apie vertinamą turtą, tame tarpe ir turto kaina. Nors skolininkės atstovui apie nustatytą turto kainą pranešta 2013 m. kovo 1 d., tačiau per įstatymo nustatytą terminą skolininkė ir jos atstovas prieštaravimų antstoliui dėl kainos nustatymo nepateikė (CPK 681 str. 3 d.), o ir priežasčių, dėl kurių pareiškėja neįgyvendino savo teisės per įstatymo nustatytą terminą reikšti prieštaravimus, nenurodė (CPK 178 str.). Neprašė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepateikė duomenų apie areštuoto turto vertės pasikeitimą. Šių aplinkybių pagrindu konstatuota, kad pareiškėja sutiko su ekspertizės akto išvada dėl nustatytos jai priklausančio turto vertės. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad ekspertizė buvo atlikta netinkamai. 2013 m. balandžio 4 d. 15 val. įvyko skolininkei priklausančio turto varžytynės, kurių metu buvo parduotas skolininkės areštuotas turtas pirkėjams T. M. ir UAB „Vilmarlita“. Antstolis, 2013 m. balandžio 8 d. gavęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį, kuria buvo sustabdyti veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0116/12/02881 iki įsiteisęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-16795-600/2013, 2013 m. balandžio 9 d. patvarkymu Nr. 0116/12/02881 sustabdė vykdomąją bylą bei atidėjo terminą pirkėjui T. M. sumokėti likusią 262 660 Lt sumą už iš varžytynių nupirktą butą, esantį Gedimino pr. 20-2, Vilniuje, iki įsiteisęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-16795-600/2013 ir atidėtas terminas pirkėjui UAB „Vilmarlita“ sumokėti likusią 416 640 Lt sumą už iš varžytynių nupirktą gyvenamąjį namą, esantį Siesikų g. 26, Vilniuje, iki įsiteisęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-16795-600/2013.

Pareiškėjos argumentas, kad nekilnojamasis turtas yra parduotas gerokai mažesne nei dabartinė rinkos kaina, atmestas kaip nepagrįstas, nes turtas buvo parduotas už tuo metu eksperto nustatytas turto kainas, dėl kurių prieštaravimų nepareikšta, o varžytinės įvyko 2013 m. balandžio 4 d. 15 val. ir buvo paskelbti jų laimėtojai iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria vykdomoji byla buvo sustabdyta. Anot apreiškėjos, visos procedūros turėjo būti stabdomos nuo prašymo stabdyti vykdymą padavimo momento, kuris teismui buvo paduotas dar nesibaigus varžytinėms, t.y. iki 2013 m. balandžio 4 d., tačiau dėl teisme vykstančių procedūrų nutartis buvo priimta tik 2013 m. balandžio 5 d., nors pagrindas stabdyti atsirado anksčiau, atmestinas kaip nepagrįstas, nes pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo buvo išspręstas pakankamai greitai, t.y. kitą dieną po prašymo pateikimo teismui dienos.

Teismas nesutiko su pareiškėja, kad terminas sumokėti už žemės sklypą nebuvo atnaujintas. 2014 m. balandžio 4 d. įvykusiose varžytinėse UAB „Vilmarlita“ buvo parduotas gyvenamasis namas su žemės sklypu, esantys Siesikų g. 26, Vilniuje, tačiau nors 2014 m. balandžio 5 d. patvarkyme dėl vykdomosios bylos atnaujinimo nurodyta, kad atnaujinamas terminas sumokėti sumą už gyvenamąjį namą ir nenurodomas žemės sklypas, nelaikytinas pagrindu naikinti antstolio patvarkymą, o vertinamas kaip rašymo apsirikimas. Be to, 2014 m. balandžio 6 d. turto pardavimo iš varžytinių akte nurodyta, kad parduotas gyvenamasis namas, esantis Siesikų g. 26, Vilniuje, bei 0,0120 ha žemės sklypas, esantis Siesikų g. 26, Vilniuje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja E. K. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant į bylos nagrinėjimą įtraukti suinteresuotus asmenis T. M. ir UAB „Vilmarlita“.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Teismas neteisingai įvertino bylos esmę, nes neatsižvelgė į jos skunde išdėstytus argumentus, protingumo ir teisingumo kriterijus bei priėmė nutartį, kuria diskriminuojami skolininko ir kreditoriaus interesai, o ginami antstolio ir pirkėjų, kurie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, interesai.

2) Teismas taip pat pažeidė CPK nuostatas, nes neįtraukė varžytinėse turtą įsigijusių asmenų, kurių teisėms ir pareigoms sprendimas šioje byloje turės įtakos, nors tiek dėl pirkėjo T. M., tiek dėl UAB „Vilmarlita“ teisių ir pareigų pasisakė nutartyje. Šių asmenų neįtraukimas į bylą yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta, o byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo (antstolis) V. Č. su atskiruoju skundu nesutinka, prašė jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, nes teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas reikšmingas bylai aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą nutartį.

UAB „Vilmarlita“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

1) Byloje neįrodyta, kad nekilnojamasis turtas buvo parduotas gerokai mažesne nei rinkos kaina. Nekilnojamasis turtas buvo parduotas pagal visas procedūras, laikantis teisės aktų bei taisyklių. Buvo atlikta turto vertinimo ekspertizė, dėl kurių skolininkė jokių prieštaravimų nereiškė. Varžytynės įvyko tada, kai jokių teisinių apribojimų šiai procedūrai nebuvo. Turto pardavimo iš varžytynių aktai surašyti jau įvykus varžytinėms, todėl nėra jokio teisinio pagrindo perkainuoti turtą ir skelbti naujas varžytynes.

2) Pati skolininkė sąmoningai nenurodė visų susijusių su šia byla asmenų. Visgi teismas šią situaciją išsprendė tinkamai, suteikdamas teisę UAB „Vilmarlita“ ir kitam suinteresuotam asmeniui T. M. pasisakyti šiuo klausimu.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, atskirojo skundo bei atsiliepimų į juos argumentus, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai išnagrinėjo bei įvertino visus skolininkės E. K. skundo argumentus, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Areštuoto turto įkainojimas neabejotinai labai svarbus pagrindiniams vykdymo proceso dalyviams (išieškotojui ir skolininkui), todėl antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą, atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Vis dėlto, šiame procese skolininkas taip pat turi veikti aktyviai, bendradarbiauti su antstoliu, siekti kuo operatyviau, ekonomiškiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Nagrinėjamu atveju apeliantė (skolininkė) E. K. nesutinka dėl kainos, už kurią buvo parduotas jos nekilnojamasis turtas, tačiau vykdomosios bylos duomenys įrodo, kad skolininkė įstatymų nustatyta tvarka bei būdu nereiškė prieštaravimų antstoliui dėl eksperto nustatytos turto vertės (CPK 682 str. 2 d.), neprašė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, Byloje nenustatyta ir to, kad varžytinių metu (2013 m. balandžio 4 d.) realizuojamo turto rinkos vertė buvo didesnė, nei ją nustatė ekspertas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad turtas parduodas nepagrįstai maža kaina.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2014 m. balandžio 5 d. patvarkyme dėl rašymo apsirikimo nebuvo nurodyta, kad atnaujinamas terminas sumokėti kainą ne tik už gyvenamąjį namą, bet ir už žemės sklypą. Tai įrodo aplinkybė, kad 2014 m. balandžio 4 d. įvykusiose varžytinėse UAB „Vilmarlita“ buvo parduotas gyvenamasis namas su žemės sklypu, esantys Siesikų g. 26, Vilniuje.

Anot apeliantės, visos procedūros turėjo būti stabdomos nuo prašymo stabdyti vykdymą padavimo momento, kuris teismui buvo paduotas dar nesibaigus varžytinėms, t.y. iki 2013 m. balandžio 4 d. Su tuo nėra pagrindo sutikti.

Nors šioje byloje teismas neturi teisės nagrinėti kitos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad skolininkės prašymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo buvo išspręstas pakankamai greitai, t.y. kitą dieną po prašymo pateikimo teismui dienos, o tai reiškia, kad nebuvo pažeisti CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai tokiems prašymais išspręsti. Be to, nepriklausomai nuo to, kada skolininkė E. K. pateikė teismui prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesines teisines pasekmes sukelia nuo jos priėmimo momento ir vykdoma skubiai (CPK 152 str. 1 d.). Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi sustabdė vykdymo veiksmus byloje Nr. 0116/12/02881, todėl iki nurodytos nutarties priėmimo dienos antstolis turėjo teisę atlikti reikalingus vykdymo veiksmus.

Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad skundžiama teismo nutartis naikintina ir tuo pagrindu, jog, į nagrinėjamą bylą neįtraukus turto pirkėjų (T. M. ir UAB „Vilmarlita“), yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 338 str.).

Bylos duomenys įrodo, kad nors turto pirkėjai T. M. ir UAB „Vilmarlita“ į nagrinėjamą bylą nebuvo įtraukti suinteresuotais asmenimis, tačiau, gavus atskirąjį skundą, jį (atskirąjį skundą) teismas išsiuntė šiems asmenims, prašant pateikti atsiliepimus į skundą. Pranešimai abiems adresatams buvo įteikti tinkamai, o UAB „Vilmarlita“ pateikė ir atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad abiems suinteresuotiems asmenims buvo pranešta apie byloje priimtą procesinį sprendimą, jiems suteikta teisė būti išklausytiems ir nei vienas iš jų nereiškė prašymo įstoti į nagrinėjamą bylą bei prieštaravimų dėl priimto procesinio sprendimo, vadinasi, nebuvo pažeistos jų teisės, todėl spręstina, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Atsižvelgiant į virš išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta. Tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus atskirąjį skundą, apeliantės (skolininkės) E. K. bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).

Už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą UAB „Vilmarlita“ patyrė 600 Lt bylinėjimosi išlaidų, šios išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių (8.15 p.), todėl jos atlygintinos bendra tvarka, priteisiant iš apeliantės (skolininkės) (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės (skolininkės) E. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 600,00 Lt (šešis šimtus litų) (173,91 EUR) bylinėjimosi išlaidų UAB „Vilmarlita“ (į.k. 126416448) naudai.

Teisėjas Antanas Rudzinskas