Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išsituokęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ autošaltkalviu, teistas:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bausmę atliko 2018 m. vasario 9 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. K. mušdamas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, t. y.:

N. K. 2020 m. balandžio 13 d. apie 21.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu kumščiu sudavė sugyventinei V. A. ne mažiau kaip keturis kartus, pataikydamas į veido ir galvos sritį, padarydamas jai dešinės akiduobės kraujosruvą ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis N. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pasielgė neprotingai. Pripažino, kad atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Nurodė, kad sugyventinė jam praskėlė lūpą, sutrenkė inkstą, todėl jis gynėsi. Pažymėjo, kad po įvykio nebegyvena su nukentėjusiąja. Anksčiau taip pat buvo smurtavęs prieš sugyventinę. Tada jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė. Nurodė, kad moka išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, taip pat moka už butą. Baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirtas areštas. Atlikdamas areštą praras darbą ir negalės vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, todėl prašė jam paskirtą bausmę pakeisti kita bausme arba leisti atlikti areštą savaitgaliais.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo byloje surinkti ir ištirti ir kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273, 291 straipsniais.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu N. K. parodė, kad visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, jog su sugyventine V. A. 2020 m. balandžio 13 d. dviese namuose girtavo. Per dieną dviese išgėrė apie 1 litrą degtinės. Vakare, kai jau buvo abu girti, susipyko dėl smulkmenų. V. A. neblaivi yra agresyvi. Ji išprovokavo jį žodžiais, todėl nesusilaikęs jis sudavė V. A. kelis kartus kumščiu į galvą. Neneigia, kad galėjo pataikyti į veidą, į galvą, į akį. Neskaičiavo, kiek kartų sudavė, tačiau neneigia įtarime nurodytų smūgių skaičių. Tą vakarą V. A. policijos nekvietė. Ryte matėsi po V. A. akimi mėlynė, suprato, kad mėlynė atsirado nuo jo suduoto smūgio. 2020 m. balandžio 14,15,16 dienomis jis ėjo į darbą, V. A. į darbą eiti nereikėjo. 2020 m. balandžio 17 d. V. A. sakė, kad eis į polikliniką ar ligoninę. 2020 m. balandžio 17 d. iš darbo jis grįžo girtas. Kai grįžo, V. A. buvo namuose, tačiau taip pat neblaivi. Kaip suprato, V. A. dienos metu buvo ligoninėje, ten apžiūrėjusiam medikui pasakė, kad jis ją sumušė, o vakare atvažiavo pareigūnai ir jį sulaikė. 2020 m. balandžio 17 d. jokio konflikto tarp jo ir V. A. nebuvo. Nei jis, nei V. A. nėra alkoholikai, tiesiog buvo šventės ir abu užgėrė. Per metus V. A. jau buvo kvietusi pareigūnus, nes taip pat buvo tarp jų konfliktas. Sutinka ir įsipareigoja Klaipėdos teritorinei ligonių kasai už V. A. suteiktą medicininę pagalbą atlyginti turtinę žalą. Žalą atlygins per metus, nes šiuo metu atlyginti žalos negali, kadangi reikia pajamų buto nuomai. Dėl V. A. sumušimo jis jos atsiprašė. Dėl savo veiksmų ir padaryto nusikaltimo labai gailisi. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su arešto bausme. Šiuo metu yra laikinai apsistojęs (duomenys neskelbtini) bendrabučio, Klaipėdoje, bendro naudojimo virtuvėje. (b. l. 66-68, 74-76).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. A. parodė, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, priklauso jai. Apytiksliai prieš trejus metus pradėjo kartu gyventi su sugyventiniu N. K.. Kadangi iš pradžių jie gražiai sutarė, todėl ji sutiko deklaruoti N. K. gyvenamąją vietą jos bute. Po kurio laiko N. K. pradėjo prieš ją smurtauti. Buvo iškeltas ne vienas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis vis atsiprašydavo ir ji vėl priimdavo jį atgal. Paskutiniu metu jis pasidarė dar agresyvesnis, baugindavo, grasindavo, tyčiodavosi iš jos visokiais necenzūriniais žodžiais, todėl ji nutarė nutraukti su juo visiškai santykius, nes nuo jo kentė, reikalavo, kad jis išsikraustytų, tačiau jis nesutiko. Jai priklausančiame bute jis jautėsi kaip savo namuose ir į jokius prašymus išsikraustyti ir išsiregistruoti nereagavo. Ji pradėjo jo bijoti, kadangi N. K. baugindavo ją sakydamas, kad jeigu ji išdeklaruos jį, tai jis sugadins jos buto duris, spyną ir panašiai. 2020 m. balandžio 13 d. ji kartu su N. K. vartojo alkoholį. Vakare apie 21.00 val. jis vėl ją keikė visokiais necenzūriniais žodžiais, ji liepė jam išeiti į virtuvę ir gultis į virtuvėje į esančią lovą. Po tokių jos žodžių N. K. įsižeidė ir pradėjo ją daužyti kumščiais į galvą. Vieną smūgį sudavė į lūpas, antrą smūgį - į kaktą, trečią - į kaklą ir dar - į ausį. Iš viso sudavė jai keturis smūgius. Ji norėjo kviesti policijos pareigūnus, tačiau bijojo, kadangi N. K. baugino, sakydamas, kad jeigu iškvies policiją, bus dar blogiau, todėl policijai ji ir nepranešė. Po suduotų smūgių liko sužalojimai ant kaktos, kadangi jie nepraėjo, o 2020 m. balandžio 17 d. sumuštą jos veidą pamatė giminaitė, kuri liepė kreiptis į medikus, todėl 2020 m. balandžio 17 d. ji kreipėsi į Klaipėdos Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių, kur po apžiūros buvo išleista gydytis į namus. Darbingumo dėl sužalojimo nėra praradusi, gydymas nėra skirtas, vaistų gydymui nepirko, išlaidų jokių nepatyrė. N. K. smurtaudamas jai sukėlė fizinį skausmą, padaryta ir neturtinė žala, tačiau dėl žalų civilinio ieškinio ji nereikš. Su N. K.taikytis nebeplanuoja, dėl sukelto fizinio skausmo jam nedovanos, neatleis, nori, kad jis pasiimtų savo daiktus ir išsiregistruotų, kadangi ji visiškai nieko bendro su juo nebenori turėti, nori nutraukti bet kokius santykius, ji tiesiog bijo jo. Mato, kad jis naudojasi ja, kad turėtų, kur gyventi, turėtų deklaraciją ir baugindamas ją, nori toliau gyventi jos bute. (b. l. 28-30).

2020 m. balandžio 16 d. Tarnybiniame pranešime užfiksuoti pirminiai V. A. parodymai apie tai, jog 2020 m. balandžio 13 d. N. K. prieš ją smurtavo, sudavė smūgius į galvos ir veido sritis, taip pat užfiksuota išoriškai matoma sužalojimo vieta kaktos srityje. (b. l. 5-8).

2020 m. balandžio 27 d. Specialisto išvadoje Nr. G676/2020(3) užfiksuota, kad V. A. buvo padaryta dešinės akiduobės kraujosruva, kas sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis N. K. 2020 m. balandžio 13 d. apie 21.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu kumščiu sudavė sugyventinei V. A. ne mažiau kaip keturis kartus, pataikydamas į veido ir galvos sritį, padarydamas jai dešinės akiduobės kraujosruvą ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pasielgė neprotingai, kad neva gynėsi nuo nukentėjusiosios ir sudavė jai smūgius, bet dėl to nepranešė policijai. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtino ir byloje esanti specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajai V. A. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 22) bei tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota išoriškai matoma sužalojimo vieta kaktos srityje. (b. l. 5-8). Kaltinamojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis tyčia smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį – sugyventinę V. A..

Dėl bausmės skyrimo

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

N. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nors anksčiau jis teistas du kartus už analogiškų nusikaltimų padarymą, teistumas yra neišnykęs (b. l. 45-50), vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 44), turi aukštesnįjį išsilavinimą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ autošaltkalviu (b. l. 43), yra išsituokęs, turi vieną nepilnametį vaiką, kuriam moka išlaikymą, prisipažino padaręs nusikaltimą, kritiškai vertina savo elgesį. Kaltinamojo atsakomybę lengvina viena aplinkybe, jo atsakomybę sunkina taip pat viena aplinkybė. Taip pat atsižvelgtina, kad kaltinamasis teisimas jau trečią kartą ir vis dėl to paties – dėl smurto prieš nukentėjusiąją. Teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus, šiuo atveju bus pasiekti N. K. paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę – areštą, nustatant jos dydį, didesnį nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 49 straipsnio 3 dalyje. Teismo posėdžio metu N. K. prašė leisti atlikti jam arešto bausmę savaitgaliais, kadangi nenori prarasti darbo, nes dirbdamas gali vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnis „Poilsio dienomis atliekamo arešto ypatumai“, neteko galios nuo 2019 m. liepos 6 d., N. K. prašymo netenkina.

Kaltinamasis N. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Siekiant padėti kaltinamajam N. K. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo jam vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas devynis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. balandžio 16 d. 21.20 val. iki 2020 m. balandžio 18 d. 16.12 val. (dvi paras) (b. l. 54, 56) ir laikytina, kad yra atliktos dvi arešto bausmės paros.

Kaltinamajam N. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (b. l. 78-79).

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297– 308 straipsniais,

nusprendžia:

N. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę pagal šį nuosprendį N. K. paskirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą devynis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad baudžiamojo poveikio priemonė atliekama po arešto bausmės atlikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. balandžio 16 d. 21.20 val. iki 2020 m. balandžio 18 d. 16.12 val. (dvi paras) ir laikyti, kad yra atliktos dvi arešto bausmės paros.

Bausmę vykdyti nuosprendžiui įsiteisėjus. Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį nuosprendį N. K. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas).

Išaiškinti N. K., kad jis per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigų darbo metu privalo atvykti atlikti bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių arba susisiekti su nurodyta įstaiga. Jeigu per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 darbo dienas kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl jo paieškos paskelbimo.

N. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.