Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., teistas:

2001 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 1 d., 271 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 11 mėnesių su 180 Lt vertės turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2001 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 16 str. 1 d. 271 str. 1 d., 278 str. 1 d., 42 str. laisvės atėmimu 2 metams su 1/2 turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;2005 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 302 str. 1 d., 178 str. 2 d., 63 str. laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;2005 m. liepos 28 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 285 str. 2 d., 64 str., 65 str. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; 2005 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 63 str. laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams, 2007-07-12 paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę;2008 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2009-02-20 nuosprendžiu, pagal BK 180 str. 1 d., 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams, 2011-08-09 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę; 2012 m. spalio 1 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d. (3 veikos), 214 str. 1 d., 63 str. laisvės atėmimu 4 metams. Vilniaus apygardos teismo 2013-01-09 nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas, nuosprendis įsiteisėjo 2013-01-09, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę;2013 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 302 str. 1 d. galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., bausmių dalinio sudėjimo būdu, ši bausmė subendrinta su bausme, skirta 2012 m. spalio 1 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 4 metams ir 4 mėnesiams, 2017 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį, remiantis BK 63 straipsnio 1, 6 dalimis subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, į bausmės laiką įskaityta sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017-02-02 iki 2017-06-22 (nuosprendis įsiteisėjęs),2017 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 215 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) ir 178 straipsnio 1 dalį, remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei 64¹ straipsniu 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, į bausmės laiką įskaityta lakinamajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-10-27 12:00 val. iki 2016-10-28 11:40 val. (nuosprendis neįsiteisėjęs).

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2016-07-08 apie 15:30 val., Vilniuje, įėjo į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę kartu su J. A., gim. 1927 m., ir nusekė iš paskos iki ketvirto aukšto, kur J. A. atrakinus ir atidarius savo buto Nr. 42 duris pasiprašė leidžiamas į butą neva pasinaudoti tualetu, po to įstūmė J. A. į buto vidų ir įėjo pats iš paskos ir tokiu būdu įsibrovęs į butą, po to priėjęs iš nugaros griebė ranka J. A. už kaklo ir smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, bei grasino pasmaugti, jeigu neatiduos jam pinigų, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, J. A. atidavus piniginėje turėtus 10 eurų (dvi kupiūros po 5 Eur), juos pagrobė ir su pagrobtais pinigais pasišalino iš buto, tokiu būdu pagrobė svetimą - J. A. priklausantį 10 eurų vertės turtą. A. L. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Teismas vertina, kad kaltinamojo nurodyta įvykių eiga nėra įtikinantis ir nepagrįsta bylos medžiaga. Ją paneigia nukentėjusiojo J. A. nuoseklūs ir išsamūs paaiškinimai, kuriuose tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme jis teigė, jog kaltinamąjį jis pastebėjo prie laiptinės. Vėliau jį pamatė, kai rakino savo buto duris. Kaltinamasis tuo metu jo paprašė pasinaudoti tualetu, įstūmė pro duris į butą ir pats be leidimo į jį užėjo. Nukentėjusysis, įstumtas į butą, iš karto nuėjo į virtuvę, galvojo, gal atidaręs langą pašauks pagalbos, tačiau kaltinamasis iš karto ėjo iš paskos, apglėbė jį ranka iš nugaros už kaklo ir pradėjo smaugti. Smaugdamas reikalavo pinigų, sake, kad tada jis išeis. Tuo metu nukentėjusiajam iškrito piniginė, kaltinamasis pasilenkė jos paimti, o nukentėjęs pagriebė virtuvėje buvusius peilius. Kaltinamasis tada sugriebė nukentėjusįjį už rankų, reikalavo padėti peilius, tačiau šis atsisakė tai padaryti, kaltinamasis greitu žingsniu išėjo iš buto. Kaltinamasis pats paėmė iš piniginės 10 eurų po 5 eurus kupiūromis, dar buvo metalinių pinigų, tačiau jie išsibarstė. Nukentėjusysis neigė, kad pats kvietėsi nepažįstamą vyrą užeiti į namus išgerti alaus. Šie nukentėjusiojo paaiškinimai yra nuoseklūs, teismas neturi pagrindo jais netikėti. Juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint butą virtuvėje yra rasta sudužusio dekoratyvinio veidrodžio šukių, bute ant išėjimo durų vidinės pusės rasta kraujo sutepimų, kraujo pėdsakai buvo rasti ir laiptinėje prie nukentėjusiojo buto durų bei laiptų. Ištyrus kraują nustatyta, kad jis yra A. L.. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nors virtuvė yra pakankamai netvarkinga, tačiau nei ant stalo, nei ant spintelių nesimato alaus gėrimo požymių – tuščios taros, indų, iš kurių būtų neseniai gerta, nors apžiūra daryta praėjus mažiau nei 2 valandoms po įvykio. Teismo neįtikina ir tai, kad kaltinamasis, turėdamas 1000 eurų, ėjo pas visiškai nepažįstamą seną vyrą gerti alaus. Taip pat be motyvo ir nepaaiškinamas atrodo nukentėjusiojo elgesys, užpulti kaltinamąjį peiliu vien dėl to, kad šis paklausė, ar gali virtuvėje parūkyti. Taip pat nesuprantamas nukentėjusiojo elgesys, kuomet jis iš karto po to, kai kaltinamasis išėjo iš jo buto, skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad prieš dvi minutes į nukentėjusiojo butą su nukentėjusiuoju pateko nepažįstamas vyras, kuris pradėjo reikalauti pinigų ir smaugti pareiškėją (b. l. 2). Jeigu nukentėjusysis visai be reikalo užsipuolė kaltinamąjį, lieka neaišku, kodėl, kokių motyvų vedamas jis turėtų dar ir paskambinti į BPC ir pranešti, kad tik ką į jo butą įsibrovė nepažįstamas vyras, smaugė jį ir reikalavo pinigų. Kaip tik ta aplinkybė, kad nukentėjusysis iš karto po to, kai kaltinamasis pasišalino iš jo buto, paskambino BPC ir pranešė apie įsibrovimą į jo butą bei, smaugimą bei pinigų pagrobimą, patvirtina, nukentėjusiojo parodymus, ir paneigia kaltinamojo paaiškinimus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybę, jog kaltinamasis naktį prieš įvykį buvo išlošęs 1000 eurų, jis nurodė tik teisme, o ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės nebuvo nurodęs.

Įvertinus šiuos byloje ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo juos atmesti, darydamas išvadas dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Tuo tarpu kaltinamojo paaiškinimų dėl esminių įvykio aplinkybių nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, todėl paaiškinimais galima remtis tik tiek, kiek juo patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Atsižvelgiant į visus aukščiau ištirtus įrodymus darytina išvada, kada kaltinamajam A. L. pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino. Jis 2016-07-08 apie 15:30 val. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įėjo į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę. A. A. rakinant savo buto Nr (duomenys neskelbtini) duris, paprašė leisti pasinaudoti tualetu, o atrakinus duris ir nesulaukus leidimo įstūmė nukentėjusįjį į butą, t. y. tokiu būdu įsibrovė į J. augučio butą, ir iš nugaros sugriebęs J. A. už kaklo smaugė, reikalavo duoti pinigų, taip pavartojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą bei atėmė galimybę jam priešintis. Nukentėjusiajam iš kišenės iškrito piniginė, kaltinamasis iš jos paėmė 10 eurų (dvi kupiūras po 5 eurus). Nukentėjusiajam sugriebus du peilius ir taip bandant apsiginti, kaltinamasis pasišalino iš nukentėjusiojo namų. Kadangi kaltinamasis į nukentėjusiojo butą pateko be leidimo, įstumdamas nukentėjusįjį pro atrakintas duris ir pats užeidamas, todėl teisingai ir pagrįstai kaltinime konstatuota, jog jis įsibrovė į patalpą. Kaltinamasis nukentėjusįjį smaugė, iš nugaros apkabindamas ranka jo kaklą, t. y. pavartojo jo atžvilgiu fizinį smurtą. Taip suimtas nukentėjusysis negalėjo priešinti, taigi jis atėmė jam galimybę priešintis. Fizinis smurtas ir galimybės priešintis atėmimas buvo pavartoti tikslu užvaldyti nukentėjusiojo turtą, pinigus. Atsižvelgiant į visa tai, kaltinamojo A. L. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė šioje byloje jam paskirta nebuvo.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis A. L. teistas yra 10 kartų, paskutinis nuosprendis yra neįsiteisėjęs. Šiuo metu jis teisiamas 11 kartą, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 8 kartus, bausmę atliko, iš laisvės atėmimo įstaigos išėjo 2016-03-08, tačiau praėjus visai neilgam laiko tarpui vėl nusikalto. Teistumuose vyrauja nusikaltimai nuosavybei, taip pat yra teistas 3 kartus už plėšimą ir kvalifikuotą plėšimą (180 straipsnio 2 dalis), kas rodo, kad kaltinamasis nenori keisti savo gyvenimo būdo ir yra linkęs nusikalti. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėje ir buvimą priklausomybės ligų centro įskaitoje nepateikta. Kaltinamasis nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis jau teisiamas 11 kartą, teistumuose vyrauja nusikaltimai nuosavybei, taip pat teistas už plėšimus, bei kvalifikuotus plėšimus. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra sunkus nusikaltimas, kurio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, prieš labai seno 89 metų amžiaus asmenį. Tai, kad kaltinamasis nusikalto praėjus visai neilgam laikotarpiu nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo (4 mėnesiams) tai, kad už plėšimą teisimas jau 4 kartą, tai, kad kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka dėl narkotinių medžiagų vartojimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, kaip ieškantis darbo, rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, nesprendžia savo socialinių problemų, neieško galimybės atsikratyti priklausomybės, susirasti legalų pragyvenimo šaltinį, o stengiasi pinigų prasimanyti nusikalstamu būdu, todėl kaltinamajam skirtina griežtesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė.

Šioje byloje nukentėjusysis J. A. pareiškė 1 500 eurų ieškinį žalai, patirtai dėl nusikaltimo padarymo atlyginti. 10 eurų sudaro turtinė žalą, t. y. nusikaltimo metu pagrobti pinigai. O 1490 eurų sudaro neturinė žalą. Ieškinys dalyje dėl 10 eurų turtinės žalos priteisimo tenkintinas, kadangi kaltinamasis pripažintas kaltu pagrobęs šiuos pinigus.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą. Kaltinamasis įstumdamas į butą nukentėjusįjį įsibrovė į jo namus, kuriuose suėmęs iš nugaros už kaklo smaugė nukentėjusįjį, reikalavo pinigų, vėliau juos pasiėmė iš iškritusios piniginės ir pasišalino, nukentėjusiajam desperatiškai ginantis, mosuojant peiliais. Kaltinamasis buvo jauno amžiaus – 36 metų, tuo tarpu nukentėjusysis yra senas žmogus, ilgaamžis, taigi, jų jėgų santykis visiškai nelygiavertis. Atsižvelgiant į tai visiškai natūralu yra tai, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė išgąstį, baimę, bejėgiškumo ir nesaugumo jausmus. Jam smaugiant taip pat buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusysis nesaugumo jausmą patiria ir šiuo metu, nes kaip nurodė, būdamas savo namuose nuolatos tikrina duris, ar nepamiršo jų uždaryti, iš karto po užpuolimo, jautė stresą, buvo susijaudinęs, pirko vaistus nuo spaudimo. Įvertinus visa tai, bei atsižvelgiant, teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiojo pareikštą reikalavimą dėl 1490 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2017-06-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme prie griežtesnės bausmė iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti kaltinamajam A. L. galutinę subendrintą 5 (penkių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į subendrintą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal 2017-06-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir 2017-06-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiojo J. A. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo A. L. nukentėjusiojo J. A. naudai 10 eurų turtinės ir 1490 eurų neturinės žalos atlyginimą.

Daiktus – voką, su A. L. lyginamaisiais pavyzdžiai ir tamponais (2017-06-22 kvitas B, serija BBB, Nr. 1PK002062) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.