Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), mama V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusi (duomenys neskelbtini). V. Z. sutuoktinis ir pareiškėjo tėvas R. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu V. Z. su pareiškėjo tėvu A. Z. susilaukė vieno sūnaus, pareiškėjo A. Z., daugiau kitų vaikų neturėjo. Po V. Z. mirties liko jai nuosavybės teise priklausantis turtas ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 566/1040 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą V. Z. įgijo pagal 2017-05-02 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr.VK-3127 mirus vyrui R. Z.. Kretingos rajono 3-ojo notarų biuro 2021-11-04 pažymos Nr.S-64 duomenimis po V. Z. mirties paveldėjimo byla Kretingos rajono 3-ajame notaro biure vedama nebuvo, palikėjos V. Z. palikimas nėra priimtas, Testamentų registre nėra įregistruotų jos palikimo priėmimo faktų.

Pareiškėjas A. Z. po mamos V. Z. mirties nesikreipė į notarų biurą. Jis mirus mamai V. Z. kartu su nepilnamete dukra V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), apsigyveno motinai priklausiusio namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje. Jis kartu su dukra prižiūri gyvenamąjį namą, atlieka einamąjį remontą. Pareiškėjas taip pat prižiūri mamai priklausiusį žemės sklypą, naudojasi šiltnamiu. Pareiškėjas duoda dukrai V. Z. lėšas apmokėti už namo komunalines paslaugas, elektrą, vandenį. Dukra asmeniškai internetu apmoka mokesčius už naudojimąsi gyvenamuoju namu, tai patvirtina pateikti mokėjimų nurodymai. Kitų paveldėtojų nėra. Kitas suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pareiškimui neprieštaravo.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).

Pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo po palikėjos V. Z. mirties. Pareiškėjas po mamos mirties faktiškai valdo jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, rūpinasi namu ir jame gyvena, prižiūri žemę moka mokesčius. Netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad jis po mamos mirties rūpinasi likusiu turtu, jį valdo ir prižiūri, teismas neturi pagrindo. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų, suinteresuoto asmens paaiškinimų, teismas daro išvadą, kad palikėjos sūnus A. Z. faktiškai pradėdamas valdyti turtą po mamos V. Z. mirties, priėmė jos palikimą, todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Z. po mamos V. Z. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po mamos V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.