Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2008-10-07 Visagino m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjimo poveikio priemonę - įspėjimą;2009-11-04 Visagino m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Visagino m. apylinkės teismo 2008-10-07 nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant toliau mokytis ir gyventi Vėliučionių vaikų socializacijos centre iki sueis 18 metų;

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji J. M. ir A. P. 2010 m. liepos 20 d., apie 1.00 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, ties namu (duomenys neskelbtini), J. M. trenkus kumščiu nukentėjusiajam K. S. į nosį, paskui į smilkinį, nuo ko pastarasis prarado pusiausvyrą ir nukrito, koja sudavus per pilvą ir kojas, toliau laikant koja prispaudus nukentėjusiojo galvą, tuo tarpu A. P. iš šortų kišenių ištraukus mobilaus ryšio telefoną NOKIA 6267, 200 Lt vertės, ausines nuo telefono, 10 Lt vertės, elektroninį bilietą viešajam transportui, 22 Lt vertės, po to, J. M. pakėlus nuo žemės nukentėjusįjį, liepus atiduoti šortus, 50 Lt vertės bei kepurę, 20 Lt vertės, taip J. M. ir A. P. pagrobė svetimą M. S. priklausantį 302 Lt vertės turtą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. M. prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai ir parodė, jog tą dieną jis buvo mieste, nusprendė užsukti į vaikų globos namus. Paprašė A. P. jį palydėti. Jie ėjo per Antakalnį, kur pamatė K. S.. A. P. paprašė nukentėjusiojo duoti cigaretę, jie pakvietė nukentėjusįjį eiti kartu. Jie užsuko į kiemelį. Jis, J. M., trenkė K. S. į smilkinį, laikė jo galvą. A. P. iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė telefoną. Jis, J. M., paėmė šortus ir kepurę. Iš nukentėjusiojo buvo paimti telefonas, šortai, kepurė. Daiktai atiduoti. Kol jis, J. M., laikė nukentėjusiojo galvą, nematė, ką ėmė A. P.. Jis, J. M., gauna 520 Lt pašalpą, iš jos atlygins padarytą žalą. Šiuo metu jis turi draugę, gyvena su ja, pasidarė išvadas dėl savo veiksmų. Atsiprašo nukentėjusiųjų.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai ir parodė, jog jis su J. M. tą dieną susitiko prie vaikų globos namų. J. M. reikėjo važiuoti į miestą. J. M. paprašė, kad jis, A. P., jį palydėtų. Jie ėjo Antakalnio gatve, susitiko K. S.. Pradėjo kalbėtis, paprašė K. S. duoti cigarečių, nukentėjusysis cigarečių neturėjo. Tuomet jie ėjo toliau, užėjo į klinikų kiemelį. J. M. sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, K. S. nukrito. J. M. jį laikė prispaudęs koja, o jis, A. P., kraustė nukentėjusiojo kišenes. Daiktus atidavė J. M.. Apsikeitė su nukentėjusiuoju šortais. Jam, A. P., mokslai sekasi neblogai. Abu jo tėvai mirę, jis gauna pašalpą, iš jos atlygins žalą. Taip jis elgėsi, nes nenorėjo įžeisti draugo, žinojo, kad J. M. teistas. Pasidarė išvadas dėl savo veiksmų. Atsiprašo nukentėjusiųjų.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis K. S. parodė, kad jis su draugais vaikščiojo vakare lauke, apie 24.00 val. Nuėjo į kiemelį, sėdėjo, šnekėjo. Atėjo J. M. ir A. P.. Jie paprašė jo duoti cigarečių. Jis, K. S., pasakė, kad neturįs cigarečių. Vaikinai neatstojo ir jie nuėjo į poliklinikos kiemelį. Ten J. M. padėjo jam, K. S., ranką ant peties, smogė pora kartų į veidą, smilkinį, į nosį. Po to koja trenkė į pilvą, keliu laikė veidą, o A. P. kraustė jo kišenes. Kaltinamieji paėmė jo telefoną, elektroninį bilietą, ausines, kepurę, šortus. Visi daiktai, išskyrus telefoną, grąžinti. Jam, K. S., buvo sulaužyta nosis, jis gavo lengvą smegenų sutrenkimą. Jų, nukentėjusiųjų, civilinį ieškinį sudaro telefono kaina, moralinė žala.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji M. S. parodė, kad jos sūnus grįžo namo kraujuotas, sumuštas. Dukra iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Sūnus buvo sumuštas, jam buvo sudaužyta nosis, galva. Sūnus vėmė, negalėjo kalbėti, jam buvo sumuštas žandikaulis. Jos sūnus ir taip turi sveikatos problemų su stuburu, širdimi, o čia dar jį sumušė. Iš sūnaus buvo paimtas telefonas, šortai, kepurė, ausinės, bilietas. Civiliniame ieškinyje nurodytą 300 Lt sumą sudaro telefono kaina, ausinių kaina. Telefonas buvo negrąžintas, ausinės taip pat. Po įvykio iš tyrėjos jie gavo nukreipimą pas specialistą dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo, tačiau jų nepriėmė, buvo labai daug žmonių.

Teisiamajame posėdyje civilinio atsakovo atstovė V. A. paaiškino, kad ji nuo 2010 m. dirba vaikų globos namuose socialine darbuotoja. Neįmanoma sukontroliuoti visų vaikų. Viso yra apie 60 nepilnamečių jų globos namuose. Jie, darbuotojai, dirba pamainomis. Naktį budi vienas žmogus. Vaikai registruojami, jei negrįžta, pranešama policijai. Globos namuose yra būrelių, tačiau vaikai neturi motyvacijos. Dėl civilinio ieškinio minčių neturi, jis, matyt, pagrįstas, jei tie daiktai buvo pavogti.

Iš 2010 m. liepos 23 d. apžiūros protokolų matyti, jog buvo apžiūrėti daiktai, kurie buvo pagrobti iš K. S. (b.l. 6-10; 13-15).

Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti nepilnametės liudytojos S. S. parodymai. S. S. parodė, kad 2010 m. liepos 20 d., apie 3.30 val., namo grįžo jos nepilnametis brolis, kuris pasakė, kad jį užpuolė ir apiplėšė. Iš brolio atėmė daiktus. Dėl įvykio padaryta 300 Lt žala. Užpuolikus brolis galėtų atpažinti, jis juos žino iš matymo (b.l. 29).

Abu kaltinamieji J. M. ir A. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę prisipažino visiškai, parodė, jog apiplėšė nukentėjusįjį K. S.. Iš jų vienas naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, t.y. J. M. trenkė kumščiu nukentėjusiajam K. S. į nosį, paskui į smilkinį, nuo ko pastarasis prarado pusiausvyrą ir nukrito, koja sudavė per pilvą ir kojas, toliau laikė koja prispaudęs nukentėjusiojo galvą, o A. P. iš nukentėjusiojo šortų kišenių ištraukė mobilaus ryšio telefoną, ausines nuo telefono, elektroninį bilietą viešajam transportui. Po to J. M. pakėlė nuo žemės nukentėjusįjį, liepė atiduoti šortus. Šiuos kaltinamųjų parodymus patvirtino nukentėjusysis K. S.. Taip pat kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymus papildo nukentėjusiosios M. S. parodymai, liudytojos S. S. parodymai, daiktų apžiūros protokolų duomenys. Taigi, kaltinamieji panaudodami smurtą pagrobė nukentėjusiajam priklausančius daiktus. Teismų praktikoje laikoma, jog atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis yra savarankiškas plėšimo sudėties požymis ir nėra siejamas su fiziniu smurtu. Smurto panaudojimas sukėlęs nukentėjusiajam baimę ir dėl to sąlygiškai apribojęs jo galimybę priešintis, nelaikomas atėmimu galimybės priešintis ir pagal šį požymį veika atskirai nekvalifikuotina. Taigi, iš kaltinimo šalintinas požymis „atėmęs galimybę nukentėjusiajam priešintis“. Kaltinamieji J. M. ir A. P. veikė tiesiogine tyčia, jų nusikalstama veika baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Nukentėjusioji M. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį (b.l. 40), kuriuo prašo atlyginti padarytą 300 Lt turtinę žalą. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji M. S. parodė, jog šią sumą sudaro negrąžinto telefono kaina, taip pat ausinių kaina. Nukentėjusieji nurodė, jog buvo pagrobta: telefonas NOKIA 6267, ausinės nuo telefono, elektroninis bilietas viešajam transportui, šortai ir kepurė. Minėti daiktai, išskyrus ausines ir telefoną, buvo grąžinti, jų kaina sudaro 92 Lt, ausinių kaina 10 Lt, telefono – 200 Lt. Taigi, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajai M. S. atlygintina padaryta 210 Lt turtinė žala. Lietuvos Respublikos CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Žala gali būti ir netinkamo tėvų auklėjimo bei netinkamos sveikatos priežiūros, mokymo ar rūpybos institucijos nepilnamečio priežiūros padarinys, todėl galima bendra nepilnamečio tėvų ir atitinkamų institucijų atsakomybė pagal dalinės civilinės atsakomybės taisykles. Kai turtinę ar neturtinę žalą padaro nepilnametis nuo keturiolikos metų amžiaus, teismas, priteisdamas subsidiariosios atsakomybės tvarka iš tėvų, įtėvių, globėjų ar rūpintojų nepilnamečio padarytos žalos atlyginimą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodo, kad šį žalos atlyginimą iš jų reikia išieškoti tik tada, kai pats nepilnametis neturi turto ar uždarbio, pakankamo jai atlyginti, iki pasieks pilnametystę. Tokia yra teismų praktika, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 1-133-517/2006. Rūpintojas įpareigotas kontroliuoti rūpintinio elgesį (CK 3.273 straipsnis). Nusikalstamų veikų padarymo metu už nepilnamečio A. P. elgesio kontrolę buvo atsakingas rūpintojas – I vaikų globos namai, nes tuo metu jis buvo paimtas iš tėvų, todėl taikytinos CK 6.276 straipsnio 2 dalies nuostatos. Civilinis ieškinys priteistinas iš J. M. ir A. P. solidariai, o A. P. neturint lėšų, subsidiariai iš Vilniaus I-ųjų vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Skirdamas bausmę J. M. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį: padarytas plėšimas panaudojus smurtą, nusikaltimas apysunkis, baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Atsižvelgiama į padarytą turtinę žalą, jos dydį, į tai, jog dalis daiktų nukentėjusiesiems buvo grąžinta. Atsižvelgiama į J. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. J. M. 18 metų amžiaus, administracine tvarka nebaustas; psichiatrijos ligoninėje gydytas (b.l. 124), specialisto išvada J. M. dėl nustatyto socializuoto elgesio sutrikimo ir ribinio intelekto nereikalinga atlikti teismo psichiatrinės ekspertizės (b.l. 129), į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas (b.l. 126), iki pilnametystės gyveno vaikų globos namuose, anksčiau teistas du kartus, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, J. M. tikslinga skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, bausmė skirtina švelnesnė nei Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Paskirta bausmė bendrintina su Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant. Ikiteisminio tyrimo J. M. buvo sulaikytas 2010 m. liepos 21 d., 11.20 val., paleistas 2010 m. liepos 22 d., 9.30 val. (b.l. 71, 72, 83), t.y. buvo sulaikytas 1 parą. Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę. J. M. yra jauno amžiaus, gimęs 1992 m. liepos 4 d., t.y. jam 18 metų, iki pilnametystės gyveno vaikų globos namuose. Dėl plėšimo kaltę prisipažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Iki šio nuosprendžio buvo nusikaltęs du kartus, tačiau abu kartus bausmės vykdymas buvo atidėtas, realios laisvės atėmimo bausmės J. M. atlikti neteko. Įvertinęs visas aplinkybes teismas mano, kad J. M. tikslinga, suteikiant jam šansą pasitaisyti, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu 3 (trims) metams, paskiriant įpareigojimus: per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punktas), be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas); tęsti mokslą (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Spręsdamas A. P. baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį klausimą, teismas įvertina, jog veiką A. P. padarė būdamas nepilnametis, t.y. jam yra 16 metų, jis šiuo metu gyvena vaikų globos namuose, (duomenys neskelbtini), tėvai mirę, baustas administracine tvarka (b.l. 95), psichiatrijos ligoninėje gydytas nebuvo (b.l. 122), į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas (b.l. 120), yra moksleivis, anksčiau neteistas, teisiamas pirmą kartą, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką visiškai ir gailisi dėl jos padarymo, žadėjo atlyginti nukentėjusiajai žalą, dalį pagrobtų daiktų grąžino. Jo padarytas nusikaltimas apysunkis, baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. A. P. sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Taigi, šiuo atveju, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, jog tikslinga A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam A. P. skirtinos Lietuvos Respublikos BK 82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės: elgesio apribojimas (Lietuvos Respublikos BK 87 straipsnis), įpareigojant A. P. nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti Vilniaus I vaikų globos namuose, tęsti mokslą bei nebendrauti su J. M., taip pat 30 valandų nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai (Lietuvos Respublikos BK 85 straipsnis) juos dirbant Vilniaus I-uosiuose vaikų globos namuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir skirti J. M. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2010 m. liepos 21 d., 11.20 val., iki 2010 m. liepos 22 d., 9.30 val., t.y. 1 parą ir skirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 2 (dviems) metams, 7 (septyniems) mėnesiams ir 30 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą J. M. atidėti 3 (trims) metams, jį įpareigojant:

per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punktas),

be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas);

tęsti mokslą (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

A. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 straipsniu, 85 ir 87 straipsniais, paskirti A. P. auklėjamojo poveikio priemones:

elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį tęsti mokslą, būti Vilniaus I vaikų globos namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebendrauti su J. M.;

30 valandų nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, dirbant juos Vilniaus I-uosiuose vaikų globos namuose.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamųjų J. M. ir A. P. solidariai, o A. P. neturint lėšų, subsidiariai iš Vilniaus I-ųjų vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 210 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.