Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-19 · Administracinė byla Nr. I-26-162/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-19
Bylos Nr.
I-26-162/2017
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01537-2016-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
R. B., D. B.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos miesto, Neringos skyriaus
Trečiasis asmuo
V. R., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-26-162/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01537-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 17.7; 55.1.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,

sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjui R. B.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, atstovei Reginai Vladykinai,

trečiajam suinteresuotam asmeniui V. R.,trečiojo suinteresuoto asmens advokato A. G. kontoros atstovui A. G.,

trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui Linui Ališauskui,

2017 m. sausio 3 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. B. ir R. B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, V. R., advokato V. R. kontorai, advokato A. G. kontorai, V. S. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 13ST-247-(14.13.5) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai D. B. ir R. B. skundu (b. l. 3-5) kreipėsi į teismą, prašydami:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 13ST-247-(14.13.5) „Dėl sutikimo statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“, kuriuo atsisakyta pareiškėjams išduoti sutikimą statyti tvorą arčiau žemės sklypo ribos;

2) įpareigoti atsakovę išduoti rašytinį sutikimą statyti tvorą ant sklypo ribos;

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai D. B. ir R. B. skunde nurodo, kad jie 2016 m. gegužės 16 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių, prašydami duoti sutikimą aptverti jų ilgalaikės nuomos teise valdomą valstybinės žemės sklypą (adresu (duomenys neskelbtini)) 1,5 m aukščio plienine, segmentine tvora. Atsakovė 2016 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 13ST-247-(14.13.5) atsisakė išduoti sutikimą statyti 1,5 m aukščio segmentinę plieninę tvorą, kurios kiaurymių plotas sudaro daugiau nei 50 procentų viso tvoros ploto, atsižvelgiant į 2016 m. birželio 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštą Nr.(4.37.)-R2-1667 bei motyvuojant tuo, kad veikla laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje sklypai nesuformuoti, bus apribota, kadangi užtveriamas esamas privažiavimas prie pastato (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu, sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

Nurodo, kad 2013 m. spalio 25 d. jie nuosavybės teise įsigijo kūrybines dirbtuves (duomenys neskelbtini). 2013 m. lapkričio 13 d. su NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriumi pasirašė susitarimą Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-272 (toliau – ir Susitarimas), kuriuo iki 2032 m. balandžio 8 d. išsinuomojo valstybinės žemės sklypą, kuris suformuotas 2002 m. gegužės 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 245 patvirtintu detaliuoju planu. Pažymi, jog minėtam sklypui jokių servitutų ar apribojimų dėl įvažiavimo ar praėjimo nebuvo nustatyta nei sklypo detaliuoju planu, nei nuomos sutartimi ar Susitarimu.

Pripažįsta, jog per pareiškėjų sklypą į ginčo teritoriją eina esamas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini), kuriuo be pareiškėjų sutikimo iki šiol naudojasi pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), savininkai ir naudotojai. Pastate veikia advokatų kontora „R. ir partneriai“, kūrybinę dirbtuvę turi V. S. Pabrėžia, kad šiuo metu teritorijai galioja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. AD1-3598 „Dėl Klaipėdos miesto viešojo naudojimo erdvių miesto istorinėje dalyje (U16) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) sprendiniai, pagal kuriuos Pastato savininkai ir naudotojai privalo naudotis tik jiems skirtu ir šiuo metu esamu įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Pažymi, jog iš esamo privažiavimo pusės į advokatų kontoros patalpas Pastate nėra jokio patekimo, o V. S. automobiliu nesinaudoja apskritai ir dirbtuvės patalpomis naudojasi epizodiškai. Greta yra gyvenamojo namo automobilių aikštelė (adresu (duomenys neskelbtini)) bei apie 50 m atstumu kita didelė automobilių parkavimo aikštelė.

Paaiškina, kad pareiškėjų žemės sklype nuolat parkuojami kitiems asmenims priklausantys automobiliai, dėl to užstatomos pareiškėjų nuomojamos ir įrengtos parkavimo vietos. Šios situacijos neišsprendė ir įrengtas kelio ženklas, ribojantis motorinių transporto priemonių eismą, kadangi daugelis nepaiso šio ženklo ir toliau stato automobilius ant pareiškėjų nuomojamos žemės. Teigia, jog nuolat tekdavo uždažyti ir remontuoti fasado, lauko durų ir langų apgadinimus, o dėl Pastato naudotojos V. S. maitinamų beglobių kačių, kurios pareiškėjų nuomojamame sklype šlapinasi ir tuštinasi, jie negali auginti dekoratyvinių augalų ir naudotis lauko baldais.

Pažymi, jog NŽT direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-259 patvirtintos Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nedraudžia pareiškėjams išduoti sutikimą statyti tvorą. Mano, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kaip subjektas, išdėstęs savo nuomonę dėl sutikimo/nesutikimo, nenurodė jokių konkrečių „ribojamos veiklos“ aplinkybių ir nepateikė atitinkamų įrodymų, išskyrus galimybės Pastato naudotojams naudotis esamu įvažiavimu, einančiu per pareiškėjų sklypą.

Tvirtina, kad pareiškėjai gali statyti tvorą prie sklypo ribos apskritai be jokio leidimo. Kadangi žemė yra valstybinė, tokiomis aplinkybėmis būtų reikalingas tik NŽT sutikimas statyti statinius sklype, tačiau valstybinės žemės nuomos sutartyje NŽT 4.2 punktu jau yra davusi išankstinį sutikimą statyti naujus statinius ir įrenginius, jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. B. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Pareiškėja D. B., tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko (b. l. 139).

Atsiliepimas

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, atstovė Regina Vladykina teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, atsiliepime (b. l. 38-40) nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės valdyba 2003 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 10 patvirtino nuomojamo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), ribas ir dydį, naudojimo paskirties apribojimus ir sąlygas, architektūrinius-urbanistinius apribojimus ir sąlygas, žemės nuomos terminą ir servitutą. Klaipėdos apskrities viršininkas 2006 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 13.6-610 nustatė šio žemės sklypo dalių dydžius atsižvelgiant į piliečiams priklausančią pastato dalį bei išnuomojo J. K.-L., L. L. B. ir V. K. naudojamą 0,0234 ha plotą valstybinės žemės sklypą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. AD1-964 pakeitė žemės sklypo ir jame esančio pastato-kūrybinių dirbtuvių adresą iš (duomenys neskelbtini).

Paaiškina, jog pareiškėjai 2013 m. spalio 31 d. kreipėsi į NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių, prašydami pakeisti 2006 m. balandžio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N21/2006-0032 (toliau – ir Nuomos sutartis), nes 2013 m. spalio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 10227 įsigijo pastatą-kūrybines dirbtuves (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius tenkino pareiškėjų prašymą ir 2013 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-496 pakeitė Nuomos sutartį pagal valstybinės žemės susitarimo projektą, pasirašė su pareiškėjais Susitarimą dėl Nuomos sutarties pakeitimo. Pareiškėjai 2016 m. gegužės 16 d. kreipėsi į NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių, prašydami išduoti sutikimą statyti plieninę 1,5 m aukščio, segmentinę tvorą žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ir (ar) valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. NŽT specialistas nustatęs, kad visi dokumentai nurodyti Taisyklių 4.2-4.3 punktuose yra pateikti ir nėra Taisyklių 5 punkte nurodytų atvejų, dėl kurių sutikimas negali būti išduodamas, tačiau nustatęs, kad planuojamą statyti statinį žemės sklype besiribojančiame su valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, vadovaudamasis Taisyklių 8.2 punktu, 2016 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 13SD-694- (14.13.5.) kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas per 10 darbo dienų pateikti raštu nuomonę ar valstybinės žemės plote nebus apribota veikla, jeigu besiribojančiame žemės sklype esančiame, (duomenys neskelbtini), bus išduodamas sutikimas statyti statinį (tvorą) arčiau sklypo ribų, nei numatyta teisės aktuose. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2016 m. birželio 2 d. raštu Nr. (4.37.)-R2-1667 informavo NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių, kad išdavus sutikimą statyti statinį (tvorą) pietvakariniame žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kampe, veikla laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, bus apribota, kadangi bus užtveriamas esamas privažiavimas prie Pastato.

Paaiškina, kad NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, gavęs iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštišką nuomonę dėl planuojamo statyti statinio bei vadovaudamasis Taisyklių 10 punktu ir atsižvelgdamas į Pastato savininkų nesutikimą, kad būtų išduotas pareiškėjams sutikimas statyti tvorą, 2016 m. birželio 7 d. raštu Nr. 13ST-247-(14.13.5.) atsisakė išduoti sutikimą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. bei trečiojo suinteresuoto asmens advokato A. G. kontoros atstovas A. G. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. R., A. G., V. S. atsiliepimu (b. l. 80-84) su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad V. R., advokato V. R. kontorai, advokato A. G. kontorai, V. S. priklauso Pastatas – kūrybinės dirbtuvės adresu (duomenys neskelbtini). Prie Pastato galima privažiuoti keliu, einančiu iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuris iš (duomenys neskelbtini) gatvės yra vienintelis privažiavimas prie šio Pastato. Paaiškina, kad šiuo keliu tretieji suinteresuoti asmenys nuolat naudojasi, kadangi Pastate dirba, o kito privažiavimo kelio nėra. Pažymi, kad prie Pastato yra įrengtas vidinis kiemas su automobilių parkavimo vietomis, kuriomis tretieji suinteresuoti asmenys naudojasi ir į kurias gali patekti tik keliu iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Pastato bendraturtė V. S. taip pat naudojasi esančiu privažiavimu, nors ir nevairuoja automobilio, tačiau esant poreikiui esamu keliu prie V. S. patalpų atvyksta transporto priemonės. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymi turintys pagrįstą ir teisėtą interesą naudotis esamu keliu tam, kad privažiuotų prie jiems priklausančio Pastato ir galėtų naudotis prie Pastato esančia automobilių stovėjimo aikštele. Teigia, kad tuo atveju, jei būtų leista įrengti tvorą pagal pareiškėjų schemą, tretieji suinteresuoti asmenys prarastų galimybę privažiuoti prie jiems priklausančio Pastato, negalėtų įvažiuotų į vidinį kiemą ir naudotis jame esančia automobilių stovėjimo aikštele. Mano, kad valstybinėje žemėje negali būti statomi statiniai (tvoros), kuriais būtų apsunkinamas kelio eksploatavimas, paneigiama naudojimosi esamu keliu teisė ir atitinkamai ribojama veikla valstybinėje žemėje.

Teigia, jog pareiškėjų argumentas dėl įvažiavimo prie tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio Pastato iš (duomenys neskelbtini) gatvės yra nepagrįstas, kadangi įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės nėra ir Detaliuoju planu nebuvo sprendžiami privažiavimo prie Pastato klausimai, nes ir pats Pastatas nepateko į Detaliuoju planu nagrinėtą teritoriją. Pabrėžia, kad toje vietoje, kurioje pareiškėjai nurodo esant įvažiavimą, yra šaligatvis, kuriuo privažiuoti prie Pastato ir parkuoti automobilių negalima.

Nesutinka su pareiškėjų argumentu, kad vienintelis būdas išspręsti automobilių parkavimo klausimus jų nuomojamoje valstybinėje žemėje įrengiant tvorą, kadangi automobilių parkavimo klausimai gali būti išspręsti nestatant tvoros, pvz., parkavimo vietos galėtų būti pažymėtos specialiais tam skirtais ženklais, gali būti įrengiami specialūs parkavimo vietų užraktai ir tokiu būdu užtikrinta, kad parkavimo vietomis nesinaudotų kiti automobiliai.

Pažymi, kad pareiškėjams priklausančiame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengti svečių namai ir teikiamos apgyvendinimo paslaugos. Dalis pareiškėjų nuomojamo žemės sklypo yra užsėta žole, toje sklypo dalyje pareiškėjai laiko lauko baldus, kitus daiktus ir šią sklypo dalį yra aptvėrę, todėl pareiškėjų nurodomi argumentai dėl to, kad jie negali laikyti lauko baldų ar kito turto lauke yra nepagrįsti. Taip pat mano, jog pareiškėjų nurodomos pretenzijos dėl to, kad žemės sklype vaikšto naminiai gyvūnai ar šiukšlina praeiviai, taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo, nes priešingu atveju, tvoros turėtų būti statomos visame mieste.

Pabrėžia, jog visam pareiškėjų nuomojamam žemės sklypui (0,0234 ha) yra nustatytos specialios naudojimo sąlygos – nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 87 punktu, draudžiama apsaugos zonoje statyti statinius, kurie nėra skirti nekilnojamosioms kultūros vertybėms apsaugoti ir šių vertybių naudojimui garantuoti. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos numato ir daugiau apribojimų, kurie taikytini nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose ir jų apsaugos zonose, todėl mano, kad pareiškėjų teiginiai, jog jų nuomojamam žemės sklypui nėra taikomi jokie apribojimai, yra nepagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. bei trečiojo suinteresuoto asmens advokato V. R. kontoros atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 136, 140).

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas L. A. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdžio metu akcentavo, kad privažiavimo prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini)gatvės nėra, kadangi toje vietoje yra šaligatvis ir bordiūrai.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai D. B., trečiojo suinteresuoto asmens advokato V. R. kontoros atstovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui V. S. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (minėta, toliau – ir NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 13ST-247-(14.13.5) (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiškėjams išduoti sutikimą statyti tvorą arčiau žemės sklypo ribos, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėjai prašo įpareigoti atsakovę išduoti rašytinį sutikimą statyti tvorą ant sklypo ribos.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2013 m. spalio 25 d. priklauso pastatas-kūrybinės dirbtuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-16). Pareiškėjai su NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriumi 2013 m. lapkričio 13 d. pasirašė susitarimą Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-272 „Dėl 2006 m. balandžio 6 d. valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, nuomos sutarties Nr. N21/2006-0032 pakeitimo“ (minėta, toliau – ir Susitarimas), kuriuo susitarė pakeisti 2006 m. balandžio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N21/2006-0032 (b. l. 11). Minėtu Susitarimu pareiškėjai iki 2032 metų išsinuomojo 0,0234 ha ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas 2002 m. gegužės 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 245 (senas sklypo adresas – (duomenys neskelbtini)) (b. l. 11-12, 17-21).

Pareiškėjai 2016 m. gegužės 16 d. kreipėsi į NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių, prašydami išduoti sutikimą statyti plieninę 1,5 m aukščio, segmentinę tvorą žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ir (ar) valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai (b. l. 48-49).

NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, vadovaudamasis Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių (minėta, toliau – ir Taisyklės), patvirtintų NŽT direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-259, 8.2 punktu, 2016 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 13SD-694-(14.13.5) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas per 10 darbo dienų raštu pateikti nuomonę ar valstybiniame žemės plote nebus apribota veikla, jeigu besiribojančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), bus išduodamas sutikimas statyti statinį (tvorą) arčiau sklypo ribų, negu numatyta teisės aktuose (b. l. 50).

Vadovaudamasi Taisyklių 8.2 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2016 m. birželio 2 d. raštu Nr. (4.37.)-R2-1667 (toliau – ir Raštas) informavo, kad išdavus sutikimą statyti statinį (tvorą) pietvakariniame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kampe, veikla laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti, bus apribota, kadangi užtveriamas esamas privažiavimas prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (minėta, toliau – ir Pastatas) (b. l. 7A).

NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, atsižvelgdamas į minėtą Raštą, skundžiamu 2016 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 13ST-247-(14.13.5) nuspendė pareiškėjams neišduoti sutikimo statyti tvorą arčiau žemės sklypo ribos (b. l. 7). Atsakovei skundžiamą sprendimą iš esmės grindžiant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Rašte išreikštu nesutikimu, teismas šioje byloje privalo nustatyti, ar toks Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nesutikimas pagrįstas, t. y. ar išdavus sutikimą statyti statinį (tvorą) pietvakariniame žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kampe veikla valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti, bus apribota.

Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-259, reglamentuoja NŽT išduodamų sutikimų statyti tvorą, atraminę sienutę, tiesiant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius, statant vėjo jėgainę (toliau – statiniai) Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (toliau – STR), 11 priede nurodytais atvejais žemės sklypuose, besiribojančiuose su NŽT patikėjimo teise valdomais valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai (toliau – sutikimas), išdavimo tvarką (1 punktas). Pagal Taisyklių 4 punktą, asmuo, pageidaujantis gauti sutikimą, NŽT teritoriniam skyriui pateikia: 4.1) prašymą išduoti sutikimą statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai; 4.2) žemės sklypo schemą; 4.3) žemės sklypo, kuriame planuojama statyti statinį, bendraturčių sutikimas, kai žemės sklypas bendrosios nuosavybės teise priklauso keliems asmenims. Taisyklių 5 punkte nurodyta, jog sutikimas neišduodamas, kai planuojama statyti statinį: 5.1) kurio apsaugos zonos apribojimai statyti statinį bus taikomi besiribojančiam valstybinės žemės sklypui ar valstybinei žemei, kurioje nesuformuoti žemės sklypai; 5.2. žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu, kuris nėra perduotas valdyti ar naudoti kitiems asmenims; 5.3) žemės sklype, besiribojančiame su valstybine žeme, kuri suprojektuota teritorijų planavimo dokumente kaip grąžinama natūra, perduodama neatlygintinai nuosavybėn, parduodama, išnuomojama, perduodama neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti ar numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, nurodytiems Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnyje arba Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme. Taisyklių 8.2 punkte reglamentuota, jog teritorinis skyrius, gavęs prašymą išduoti sutikimą ir visus šių Taisyklių 4.2–4.3 punktuose nurodytus dokumentus ir nustatęs, kad nėra Taisyklių 5 punkte nurodytų atvejų, dėl kurių sutikimas negali būti išduodamas, tačiau nustatęs, kad planuojama statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos kreipiasi į savivaldybės administraciją, prašydamas raštu pateikti informaciją, ar valstybinės žemės plote nebus apribota veikla, jeigu besiribojančiame žemės sklype bus išduodamas sutikimas statiniams, nurodytiems STR 11 priede, statyti arčiau žemės sklypo ribų, negu numatyta teisės aktuose. Jeigu planuojama statyti statinį žemės sklype besiribojančiame su vietinės reikšmės keliais, gatvėmis užimta valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, Teritorinis skyrius savivaldybės administracijos prašo raštu pateikti informaciją, ar planuojamo statinio statyba neturės neigiamos įtakos kelio, gatvės eksploatavimui, galimai jų plėtrai ar kitai planuojamai veiklai. Pagal Taisyklių 10 punktą, teritorinis skyrius, gavęs iš Taisyklių 8 punkte nurodytų subjektų raštą, kuriame išdėstyta subjekto nuomonė (pozicija) dėl planuojamo statinio statybos, per 5 darbo dienas nuo rašto gavimo dienos išnagrinėja, ar subjekto nuomonė pagrįsta, ir išduoda sutikimą (Taisyklių 3 priedas) arba nurodydamas priežastis atsisako išduoti sutikimą.

Įvertinus aptartas Taisyklių nuostatas, spręstina, jog atsakovė teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydama įvertinti ir pateikti nuomonę apie tai ar valstybinės žemės plote nebus apribota veikla, jeigu pareiškėjams bus išduodamas sutikimas statyti statinį (tvorą) arčiau sklypo ribų, negu numatyta teisės aktuose. Kaip ir minėta, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sprendė, kad išdavus sutikimą statyti statinį (tvorą) pietvakariniame žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kampe, veikla valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti, bus apribota, kadangi užtveriamas privažiavimas prie Pastato.

Bylos medžiaga nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 245 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių specialiajame plane suformuotų naujų sklypų detaliojo plano patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini)gatvių specialiajame plane suformuotų naujų sklypų detalusis planas, kuriuo suformuotas žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (vėliau adresas pakeistas į (duomenys neskelbtini)) (b. l. 17-21). Klaipėdos miesto savivaldybės valdyba 2003 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 10 patvirtino nuomojamo žemės sklypo (0,0241 ha) adresu (duomenys neskelbtini), ribas ir dydį, naudojimo paskirties apribojimus ir sąlygas, architektūrinius-urbanistinius apribojimus ir sąlygas, žemės nuomos terminą ir servitutą (b. l. 41-42). Pagal žemės sklypo (0,0241 ha) adresu (duomenys neskelbtini)planą, privažiavimas prie jame esančių pastatų buvo numatytas iš (duomenys neskelbtini) (b. l. 43). Klaipėdos apskrities viršininkas 2006 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 13.6-610 įpareigojo Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėją teikti duomenis VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui apie valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypo įregistravimui Klaipėdos apskrities viršininko administracijos vardu (1punktas) (b. l. 44). Klaipėdos apskrities viršininkas minėto įsakymo 2 punktu nustatė 0,0234 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžius atsižvelgiant į piliečiams priklausančią pastato dalį bei išnuomojo J. K.-L., L. L. B. ir V. K. naudojamą 0,0234 ha valstybinės žemės sklypą.

Įvertinus prieš aptartus dokumentus, akivaizdu, jog įvažiavimas į teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), buvo numatytas tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės nebuvo numatytas.

Nagrinėjamoje byloje proceso šalys paaiškino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. AD1-964 pakeitė žemės sklypo ir jame esančio pastato-kūrybinių dirbtuvių adresą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. teismo posėdžio metu pabrėžė, jog niekas nematė problemos nuomai suformuoti valstybinės žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), kadangi tuo metu tai buvo ta pati valda ir joks privažiavimas niekam nebuvo užtveriamas. Akcentavo, kad vėliau pakeitus žemės sklypo adresą į (duomenys neskelbtini) bei į (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjui įgyvendinant teises į jam išnuomotą valstybinės žemės sklypą, kilo problemų dėl įvažiavimo į šią teritoriją (prie Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini)), kadangi kito įvažiavimo, išskyrus iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nėra. Pabrėžė, jog privažiavimo prie Pastato iš (duomenys neskelbtini)gatvės nėra, kadangi kelias nesuformuotas, be to, toje vietoje yra šaligatvis. Trečiojo suinteresuoto asmens advokato A. G. kontoros atstovas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog teismui tenkinus pareiškėjų skundą, tretieji suinteresuoti asmenys negalės privažiuoti prie jų valdomo Pastato ir prie jo bus nenaudojama stovėjimo aikštelė, kuria pareiškėjai galėtų naudotis.

Į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad privažiavimo prie Pastato iš (duomenys neskelbtini) gatvės nėra, kadangi (duomenys neskelbtini)gatvę ir prie Pastato esančią trečiųjų suinteresuotų asmenų automobilių stovėjimo aikštelę skiria šaligatvis, bordiūrai, per kuriuos privažiuoti prie Pastato neįmanoma (b. l. 86-87, 113-115). Iš pareiškėjų pertvarkos schemos bei nuotraukų matyti, jog pastačius tvorą, tretieji asmenys nebegalės įvažiuoti ir naudotis aikštele, esančią prie trečiųjų suinteresuotų asmenų valdomo Pastato (b. l. 117, 128-129). Aptartos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjams įrengus tvorą pietvakariniame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kampe, veikla laisvoje valstybinėje žemėje bus apribota.

Pareiškėjai skunde akcentavo, kad šiuo metu teritorijai galioja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. AD1-3598 „Dėl Klaipėdos miesto viešojo naudojimo erdvių miesto istorinėje dalyje (U16) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano (minėta, toliau – ir Detalusis planas) sprendiniai, pagal kuriuos Pastato savininkai ir naudotojai privalo naudotis tik jiems skirtu ir šiuo metu esamu įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

Iš Detaliojo plano aiškinamojo rašto turinio matyti, jog Detaliojo plano rengimo tikslai ir uždaviniai – suformuoti miesto istorinės dalies viešųjų erdvių teritorijas; nustatyti urbazinuotų viešųjų erdvių naudojimo būdus ir pobūdžius, plotus ir dydžius, sutvarkymo principus, metodus, kriterijus ir prioritetus, inžinerinės infrastruktūros įrangos sprendinius (b. l. 88). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2013 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (31.1.)-RS2-1146 pareiškėjams paaiškino, kad Kultūros paveldo teritorijoje, miesto istorinėje dalyje, visuomenės poreikiams susiformavusi urbanistinė planinė struktūra nekeičiama, paliekama esama infrastruktūra, išskiriant važiavimo kelią kaip bendro naudojimo teritoriją, kuri viešosios erdvės sąskaita neplanuojama (b. l. 26). Tai leidžia daryti išvadą, kad Detaliuoju planu nebuvo sprendžiami privažiavimo klausimai, urbanistinė planinė struktūra nekeičiama, paliekama esama infrastruktūra.

Akcentuotina ir tai, jog nors Detaliojo plano brėžinyje ir yra pažymėtas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės (b. l. 23), tačiau trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas Linas Ališauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjai klaidingai supranta techninį įvažiavimą, skirtą aptarnauti parkelį, su įvažiavimu į ginčo teritoriją. Nurodė, kad Detaliuoju planu nebuvo sprendžiami privažiavimo prie Pastato klausimai, nes ir pats Pastatas nepateko į Detaliuoju planu nagrinėtą teritoriją. Pabrėžė, kad įvažiavimo prie tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio Pastato iš (duomenys neskelbtini)gatvės nėra, kadangi toje vietoje yra šaligatvis ir bordiūrai, per kurios privažiuoti prie Pastato tiesiog neįmanoma.

Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjų argumentas, kad Detaliuoju planu tretiesiems suinteresuotiems asmenims yra suprojektuotas įvažiavimas į ginčo teritoriją (prie Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) iš (duomenys neskelbtini), laikytinas nepagrįstu.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Lietuvos vyriausiais administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1063/2014).

Nors skundžiame sprendime ir nebuvo nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis jis buvo priimtas, tačiau teismas sprendžia, kad esmingai nebuvo suvaržyta pareiškėjų subjektinė teisė žinoti bei suprasti skundžiamo sprendimo esmę bei jo turinį, kadangi skundžiamame sprendime remiamasi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 2 d. raštu Nr. (437.)-R2-1667, kuriame nurodytas Taisyklių 8.2 punktas ir aplinkybės, kuriomis vadovaujantis buvo atsisakyta išduoti sutikimą statyti tvorą arčiau žemės sklypo ribos (t. y. dėl užtveriamo esamo privažiavimo). Tai, kad pareiškėjai suprato šio sprendimo esmę bei turinį patvirtina ir jų veiksmai, t. y. tiek pareiškėjų skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjo R. B. išdėstytos aplinkybės, kuriomis ginčijamas atsisakymo išduoti sutikimą statyti tvorą ant sklypo ribos neteisėtumas, argumentuojant tuo, kad yra kitas privažiavimas ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims tvora neapribos jų teisės įvažiuoti į ginčo teritoriją.

Visa tai apibendrinus, darytina išvada, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. 13ST-247-(14.13.5) yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

Netenkinus pareiškėjų prašymo dėl NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 13ST-247-(14.13.5) panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovę išduoti pareiškėjams rašytinį sutikimą statyti tvorą ant sklypo ribos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėjai D. B. ir R. B. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjų skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl nėra pagrindo pareiškėjams priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. R., A. G. (atstovauja advokato A. G. kontorą), V. S. atsiliepime taip pat pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis numato, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliekamas nenagrinėtu. Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikimas nenagrinėtu, tretiesiems suinteresuotiems asmenims netrukto tokį prašymą kartu su išlaidų apskaičiavimu ir jų pagrindimu pateikti ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu

nusprendžia:

Pareiškėjų D. B. ir R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjų D. B.ir R. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų V. R., advokato A. G. kontoros, V. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtu.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjos Dalia GumuliauskienėLaimutė JokubauskaitėEglė Kiaurakytė