Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves Ž.B. ieškini atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankas, treciajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Rismeda“ del atleidimo iš dalies nuo prievoles.

Aprašomoji dalis

nustate:

Treciajam asmeniui UAB „Rismeda“ procesiniai dokumentai buvo iteikti per šios bendroves vadove ir akcininke J. J., gyvenancia Latvijos Respublikoje (b.l. 80-81, 89-90,109-111). Tretysis asmuo atsiliepimo i ieškini nepateike. Treciajam asmeniui nepaskyrus igalioto asmens, gyvenancio Lietuvos Respublikoje, buvo laikoma, kad kiti procesiniai dokumentai yra tinkamai iteikti (CPK 805 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys atmestinas. Byloje pateiktu irodymu pagrindu nustatyta, kad ieškove Ž. B. 2008 m. gegužes 19 d. iregistruotu hipotekos lakštu 02120080007925, užtikrindama 98 528 euru paskolos, suteiktos treciajam asmeniui UAB „Rismeda“ pagal 2008 m. balandžio 16 d. kredito sutarti Nr. LOAN_59688, gražinima atsakovui UAB Medicinos bankas ikeite jai asmenines nuosavybes teise priklausanti turta – buta, esanti (duomenys neskelbtini), nustatant ikeisto turto verte 267 000 Lt (b.l. 19-24). Pagal ta pacia kredito sutarti UAB „Rismeda“ iregistruotu 2008 m. balandžio 16 d. hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120080006176, ikeite nekilnojamaji turta – buta, esanti (duomenys neskelbtini), kuris ikainotas 221 000 Lt (b.l. 13-18). Skolininkui UAB „Rismeda“ laiku ir tinkamai nevydžius prievoliu kreditoriui UAB Medicinos bankas kredito sutartis buvo nutraukta, ir kreditorius pareiške prašyma priverstinai išieškoti negražinta kredita, palukanas ir delspinigius, del ko hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 18 d. nutartimi buvo areštuotas Ž. B. asmenines nuosavybes teise priklausantis nurodytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ispejant skolininka UAB „Rismeda“ ir ikeisto daikto savininke, kad negražinus skolos per viena menesi nuo nutarties iteikimo dienos ikeistas turtas bus parduotas iš varžytyniu (b.l. 37). Ieškove Ž. Braziene reiškia ieškini del prievoles dydžio sumažinimo, kadangi, jos nuomone, del banko nebendradarbiavimo su skolininku buvo prarasta galimybe parduoti UAB „Rismeda“ priklausanti ir ikeista buta, esanti (duomenys neskelbtini), del ko ieškoves atsakomybe ikeistu turtu butu sumažejusi buto pardavimo kaina, t.y. 235 000 Lt. Ieškinys grindžiamas CK 6.64 straipsnio nuostatomis. Atsakovas gincija ieškoves teise šiuo pagrindu reikšti ieškini, kadangi ji nera prievoles pagal kredito sutarti šalis, o yra tik ikeisto daikto savininke, todel nelaikytina skolininke. CK 6.64 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai kreditorius pažeidžia prievole, skolininkas gali kreiptis i teisma ir prašyti visiškai ar iš dalies, su salyga ar besalygiškai atleisti ji nuo prievoles vykdymo. CK 4.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei per hipotekos lakšte nustatyta termina skolininkas isipareigojimo neivykdo, hipotekos kreditorius gali igyvendinti savo teises kreipdamasis i hipotekos teiseja ir prašydamas, kad ikeistas daiktas butu parduotas iš viešuju varžytyniu ir iš gautu pinigu visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kuria jis turi teise gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam butu suteikta teise pradeti administruoti ikeista daikta. Tokiu budu ikeisto turto savininko atsakomybe prieš hipotekos kreditoriu yra tiesiogiai susijusi su skolininko isipareigojimu vykdymu ir betarpiškai paliecia jo teises ir interesus. Todel ikeisto daikto savininkas, manydamas, kad pats hipotekos kreditorius pažeide prievole, iš esmes neturi kitos galimybes apginti savo teises, kaip pasinaudodamas CK 6.64 straipsnyje itvirtinta teise prašyti prievole pažeidusiam kreditoriui taikyti šiame straipsnyje numatytas pasekmes. Atsižvelgiant i tai, darytina išvada, kad ikeisto turto savininkas (ieškove) šiuo atveju placiaja prasme yra skolininkas, nes privalo atlikti hipotekos kreditoriaus naudai tam tikra veiksma – reikalavimo patenkinimui atiduoti savo turta, kuris bus parduotas iš varžytyniu. Tai atitinka CK 6.1 straipsnyje itvirtintai prievoles ir skolininko sampratai, nes šiame straipsnyje numatyta, kad prievole – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikra veiksma arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teise reikalauti iš skolininko, kad šis ivykdytu savo pareiga. Procesine prasme ikaito davejas, kai išieškoma iš hipoteka ikeisto turto, ir jis nera skolininkas, vykdant išieškojima iš ikeisto turto taip pat turi tokias pacias teise kaip ir skolininkas (CPK 745 straipsnio 2 dalis) Todel darytina išvada, kad ieškove turi teise reikšti reikalavima del jos atsakomybes pagal hipotekos lakšta apimties sumažinimo.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievole, kai skolininkas negali ivykdyti prievoles del nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba del kitokios kreditoriaus kaltes; 2) kreditorius del savo kaltes neivykdo pareigu skolininkui ir del to skolininkas pagristai sustabdo prievoles vykdyma. Ieškove hipotekos kreditoriaus UAB Medicinos bankas kalte irodineja, teigdama, kad del kreditoriaus nebendradarbiavimo buvo prarasta galimybe parduoti skolininkui UAB „Rismeda“ priklausanti turta – buta, esanti (duomenys neskelbtini), del ko isiskolinimas butu sumažejes 235 000 Lt. Banko nebendradarbiavimas pasireiškias tuo, kad bankas nedave sutikimo parduoti buta, nors skolininkas UAB „Rismeda“ buvo surades pirkeja ikeistam butui. Šioms aplinkybems patvirtinti ieškove pateike preliminarios sutarties šviesokopija (b.l. 55-57), kurios atitikima originalui nebuvo galimybes patvirtinti, kadangi pasikeitus UAB „Rismeda“ akcininkams ir vadovui, dokumentai buvo perduoti naujai vadovei J. J., kurios buvimo vieta yra Latvijoje, del ko buvo iškile sunkumu, iteikiant procesinius dokumentus, o juos iteikus ji neišreiške intereso dalyvauti byloje. Net ir nesant galimybes remtis šiuo irodymu, ieškove kreditoriaus kalte irodineja kitais irodymais, pagrindžianciais skolininko UAB „Rismeda“ ketinimus parduoti jam priklausanti buta ir banko neveikima duodant sutikima parduoti buta. Tokiu irodymu yra UAB „Rismeda“ 2009 m. kovo 24 d. prašymas UAB Medicinos bankas išduoti pažyma parduoti buta, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 59). UAB Medicinos bankas negincija gaves ši prašyma, taciau nurodo, kad banku paskolu komitetas 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu leido parduoti nurodyta buta, taciau ivykdžius tam tikras salygas: 1) atlikus kito, ieškovei Ž. B. priklausancio ikeisto buto, esancio (duomenys neskelbtini) ivertinima, 2) jei šio buto verte bus ne mažesne nei 70 procentu isipareigojimu pagal sutarti, atsisakyti buto hipotekos. Tai patvirtina paskolu komiteto posedžio protokolo nuorašas (b.l. 75). Ieškove tvirtina, jog ji ir UAB „Rismeda“ apie toki banko sprendima nežinojo, tai tvirtino ir liudytoja L. L. (buvusi UAB „Rismeda“ akcininke ir direktore) savo parodymais, nurodžiusi, kad atsakymo iš banko i UAB „Rismeda“ prašyma negavo. Taciau vertinant šia aplinkybe svarbu nustatyti, ar bankas iš tikruju nesieme veiksmu ir trukde skolininkui UAB „Rismeda“ parduoti buta ir tokiu budu gauti reikalavimo patenkinima (iš dalies ar pilnai). Pats banko sprendimo priemimas rodo, kad bankas gaves skolininko prašyma emesi tam tikru veiksmu. Kad toks sprendimas buvo priimtas, patvirtino ir liudytoja banko darbuotoja L. J., vykdžiusi UAB „Rismeda“ suteikto kredito administravima. Ši liudytoja taip pat patvirtino, kad ji apie priimta sprendima skolininka informavo žodžiu ir kad tokia buvo klientu ir banko bendravimo praktika. Liudytoja taip pat nurode, kad UAB „Rismeda“ po to daugiau nesikreipe ir nepraše, kad atsakymas UAB „Rismeda“ butu duotas raštu. Ivertinus tokius ieškoves ir atsakovo pateiktus irodymus darytina išvada, jog nustatytos aplinkybes nepatvirtina banko nebendradarbiavimo su skolininku UAB „Rismeda“ veiksmu. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievole bendradarbiauti su kita šalimi (šaliu pareiga kooperuotis). Tai reiškia, kad butina vertinti abieju šaliu veiksmus. Skolininkas UAB „Rismeda“, siekdama ivykdyti savo prievoles ir noredama parduoti ikeista turta, neabejotinai turejo gauti kreditoriaus sutikima. Todel skolininkas, siekdamas gauti toki sutikima, neabejotinai turejo buti aktyvus ir, net jei bankas butu nesprendes šio prašymo ar nepranešes apie priimta sprendima, turejo pats tuo dometis. Taciau iš byloje pateiktu irodymu matyti, kad skolininkas, pateikes prašyma, daugiau jokiu aktyviu veiksmu neatliko. Be to, liudytoja L. L., patvirtinusi, kad del buto pirkimo-pardavimo buvo sudaryta preliminari sutartis ir buvo gautas 10 000 Lt avansas, pripažino, kad šiu pinigu neperdave bankui isipareigojimams pagal kredito sutarti vykdyti. Ši aplinkybe patvirtina, kad pats skolininkas, vykdydamas isipareigojimus, nebuvo pakankamai sažiningas ir iš esmes pats nebendradarbiavo su banku. Šiuo požiuriu taip pat svarbi byloje nustatyta aplinkybe, kad skolininkas, pateikdamas prašyma bankui duoti sutikima parduoti buta, nepateike bankui ir preliminarios sutarties nuorašo, iš kurio butu matyti busimo sandorio kaina ir butu galima ivertinti jo realuma. Šia aplinkybe pripažino byloje apklausta liudytoje L. L.. Be to, pats skolininkas UAB „Rismeda“ pirmiau pažeide savo prievoles pagal kredito sutarti, del ko buvo nutraukta kredito sutartis, todel negali remtis kitos šalies nebendradarbiavimu po to, kai pats pažeide prievole (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tokiu budu ieškove ne tik neirode kreditoriaus nebendradarbiavimo fakto ir jo kaltes del to, kad skolininkui buvo atimta galimybe ivykdyti prievole iš dalies dalis (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas demesys ir i tai, kad ieškove prašo sumažinti ikeitimu užtikrintos prievoles dydi visa preliminaria sutartimi numatyta suma, kuri negauta praradus galimybe parduoti buta. Taciau butas nera parduotas iki šiol, todel neaišku, kokia pardavimo kainos dalis yra prarasta del ivykusiu rinkos pokyciu. Todel nepagrista ir ieškinio dalis del prievoles dydžio sumažinimo apimties.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškini atmesti.

Priteisti iš ieškoves Ž.B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankas (imones kodas 112027077) 2468, 40 Lt atstovavimo išlaidu ir 54,35 Lt pašto išlaidu valstybei.

Sprendimui isiteisejus panaikinti laikinasias apsaugos priemones, taikytas Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužes 14 d. nutartimi – išieškojimo, nukreipto i Ž.B. nekilnojamaji turta – buta (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esanti (duomenys neskelbtini) sustabdyma.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo gali buti apskustas Lietuvos apeliaciniam teismui per ši sprendima priemusi teisma.