- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-23
- Bylos Nr.
- 2-1756/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Danutė Milašienė, Vytas Milius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nomino“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Nomino“ bankroto byloje Nr. B2-3854-603/2011 patvirtintas Trans Farm LTD finansinis reikalavimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi iškėlė UAB „Nomino“ bankroto bylą, 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi patvirtino BUAB „Nomino“ kreditorių sąrašą bei jų finansinius reikalavimus. BUAB „Nomino“ administratorius UAB „Bankrovita“ prašė netvirtinti Trans Farm LTD 5 690 214,40 Lt finansinį reikalavimą. Nurodė, kad nėra jokių įrodymų, jog Trans Farm LTD iš tikrųjų suteikė paskolą BUAB „EDP Group“. Trans Farm LTD pateikta laidavimo sutartis yra akivaizdžiai žalinga BUAB „Nomino“ nuo pat sudarymo momento.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi įtraukė Trans Farm LTD į BUAB „Nomino“ trečios eilės kreditorių sąrašą ir patvirtino jo finansinį reikalavimą 5 690 214,40 Lt sumai. Nurodė, kad teismui pateiktas 2006-07-01 – 2006-07-31 AB „DnB Nord“ banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad BUAB „EDP Group“ paskola buvo suteikta realiai. Nutarties priėmimo dieną nesant priimtam ieškiniui dėl laidavimo sutarties nuginčijimo, tai yra galiojant laidavimo sutarčiai, teismas neturėjo pagrindo stabdyti kreditorinio reikalavimo nagrinėjimą. Teismui priėmus ir išnagrinėjus ieškinio reikalavimus, kreditorių sąrašas galėtų būti tikslintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas BUAB „Nomino“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir sustabdyti Trans Farm LTD finansinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-4991-823/2011 dėl 2009-08-12 laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, tvirtindamas bankroto administratoriaus ginčijamą Trans Farm LTD finansinį reikalavimą, nepagrįstai apsiribojo tik laidavimo sandorio sudarymo fakto konstatavimu ir nustatymu, ar buvo išmokėta paskola, už kurios grąžinimą laiduota. Atsižvelgiant į laidavimo sandorio sudarymo aplinkybes ir pagrįstas abejones dėl jo teisėtumo, viešasis interesas reikalavo teismui arba pačiam vertinti šio sandorio teisėtumą, arba sustabdyti finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos teisme bus išspręstas ieškinio dėl laidavimo sutarties nuginčijimo priėmimo klausimas.
2. Tvirtindamas bankroto administratoriaus ginčijamą finansinį reikalavimą, teismas neatsižvelgė į tai, kad laidavimo sandoris buvo apsimestinis, tai yra juo buvo siekiama ne užtikrinti realų UAB „EDP Group“ prievolės grąžinti paskolą įvykdymą (UAB „Nomino“ faktiškai jau buvo nemoki), bet užsitikrinti atitinkamą balsų skaičių siekiant kontroliuoti ir/ar daryti įtaką UAB „Nomino“ kreditorių susirinkimuose.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius Trans Farm LTD prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantas negali remtis ieškinio dėl laidavimo sutarties nuginčijimo padavimo faktu kaip juridiniu faktu, nes Vilniaus apygardos teismui tvirtinant Trans Farm LTD finansinį reikalavimą, ieškinio padavimo faktas nesukėlė tokių pasekmių, kurios atsiranda ieškinio priėmimo momentu, nes civilinė byla dėl ginčo laidavimo sutarties iškelta nebuvo, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo tenkinti AB „SEB bankas“ prašymą stabdyti kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimą vadovaujantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Be to, bankroto bylos nagrinėjamos vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, kurios nenumato galimybės stabdyti bankroto bylos nagrinėjimą.
2. Apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad laidavimo sandoris buvo apsimestinis, yra nepagrįstas. Apeliantas nei kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo momentu, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų – įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų konstatuota, kad 2009-08-12 laidavimo sutartis sudaryta kitam sandoriui pridengti.
3. Apeliantas pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo dėl laidavimo sutarties pripažinimo apsimestine, todėl jis, pateikdamas atskirąjį skundą bei nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl laidavimo sutarties pripažinimo apsimestine, iš esmės peržengė atskirojo skundo ribas ir pažeidė CPK 306 ir 312 straipsnių reikalavimus.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas patvirtino kreditoriaus Trans Farm LTD finansinį reikalavimą BUAB „Nomino“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.
ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį savo reiškiamus reikalavimus perduoti administratoriui, kuris, patikslinęs pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, o nepagrįstus kreditorių reikalavimus ginčija kreditorių susirinkime ir teisme (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.). Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, o kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai gali būti tvirtinami iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Todėl administratoriaus pateiktas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašas nereiškia šių reikalavimų nenuginčijamumo. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus, arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.
Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas kreditoriaus Trans Farm LTD finansinį reikalavimą, įvertino visus finansinius dokumentus, sutartis, svarbias nagrinėjant kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą, AB „DnB NORD“ banko sąskaitos išrašą. Teismas pasisakė dėl visų apelianto nurodytų aplinkybių ir padarė išvadą, jog kreditoriaus Trans Farm LTD finansinis reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Trans Farm LTD paskolą UAB „EDP Group“ suteikė iš tikrųjų pagal 2006-07-12 pasirašytą paskolos sutartį, o 2009-08-12 laidavimo sutartimi UAB „Nomino“ užtikrino visu savo turtu 2006-07-12 paskolos sutarties įsipareigojimų įvykdymą. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi visas nurodytas aplinkybes bei minėtus finansinius dokumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino rašytinių įrodymų, pagrindžiančių minėto reikalavimo pagrįstumą.
Skundžiamos nutarties priėmimo dieną, tai yra sprendžiant klausimą dėl kreditoriaus Trans Farm LTD finansinio reikalavimo tvirtinimo, laidavimo sutartis nuginčyta nebuvo, teisminis ginčas dėl jos pradėtas nebuvo, civilinė byla iškelta nebuvo. Teisme tik buvo sprendžiamas ieškovo BUAB „Nomino“ ieškinio atsakovui Trans Farm LTD dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia priėmimo klausimas. Kadangi teisme dar nebuvo iškelta ir nagrinėjama civilinė byla dėl laidavimo sutarties nuginčijimo, pirmosios instancijos teismas pagrindo stabdyti Trans Farm LTD finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu neturėjo. Teismui taip pat nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys minėtos sutarties negaliojimą bei, kad laidavimo sandoris buvo apsimestinis (CPK 178 str.). Su atskiruoju skundu apeliantas taip pat tokių įrodymų teismui nepateikė.
Pažymėtina, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra iškelta civilinė byla pagal ieškovo BUAB „Nomino“ ieškinį atsakovui Trans Farm LTD dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl priklausomai nuo šios civilinės bylos išnagrinėjimo rezultato kreditoriaus Trans Farm LTD finansinis reikalavimas galės būti tikslinamas (ĮBĮ 26 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenys, sprendžia, kad pagrindo ex officio konstatuoti sutarties negaliojimą nėra, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino kreditoriaus Trans Farm LTD finansinį reikalavimą.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.