Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokurorės R. L. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra 2025 m. rugpjūčio 9 d., apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, savo mamai B. J. sugriebęs už kairės rankos riešo, jį spaudė bei ranka sugriebęs už smakro, jį suspaudė ir šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai B. J. fizinį skausmą.

2. Pareiškus įtarimą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. J. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 9 d. jis visą dieną kaime su pažįstamais gėrė degtinę. Kada grįžo į namus, nurodyti negali, bet jau buvo vėlus vakaras. Buvo stipriai neblaivus. Dar į namus parsinešė alaus, kurį namuose gėrė vienas. Gyvena pas mamą B. J. Kartu gyvena ir vyresnysis brolis G. J. Kai grįžo, namuose buvo mama ir brolis. Dėl girtumo negali smulkiai nurodyti aplinkybių, kas vyko jam grįžus į namus, nes dėl girtumo ne viską pamena. Pamena, kad dėl kažko įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir mamos. Jis neneigia, kad galėjo mamai sugriebti už rankos riešo, jį suspausti ir taip sukelti mamai fizinį skausmą. Konflikto metu galėjo mamai už smakro ranka sugriebti ir suspausti jį. Nežino, ar brolis matė įvykį. Policijos pareigūnus iškvietė mama, ji pati paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, mamos atsiprašys.

Motyvuojamoji dalis

3. V. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

3.1. nukentėjusiosios B. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 10 d. į namus ji grįžo apie 16.00 val., sūnus V. J. jau buvo stipriai išgėręs alkoholio. Jai tik parėjus į vidų, sūnus pradėjo jos prašyti cigarečių ir pinigų alui nusipirkti. Ji jam pasakė, kad pinigų alkoholiui neduos, nes jis išgėręs būna agresyvus. Po žodinio konflikto, jis išėjo iš namų kažkur į kaimą ir grįžo apie 20.00 val. Grįžo dar labiau apgirtęs ir labai agresyvus. Sūnus nuolat kabinėjosi prie jos, keikėsi įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jai būnant virtuvėje, apie 22.50 val., jis atėjo prie jos, griebė už puodo, kuriame buvo kruopų košė, ir metė puodą ant žemės. Ji jam pasakė, ką darai, ir tuo momentu jis paėmė nuo dujinės plaktuką mėsai mušti ir puolė link jos su tuo plaktuku, bet jai su plaktuku nesudavė. Ji bandė jam iš rankų atimti tą plaktuką. Jie abu atsidūrė lauko koridoriuje, kur ji iš jo atėmė plaktuką mėsai mušti, o jis tuo tarpu kažkuria ranka pagriebė jai už kairės rankos riešo ir taip jai sukėlė fizinį skausmą, kurį dešimt balų skausmo skalėje vertina penkiais balais. Kai ji ištraukė savo ranką iš jo rankos, jis su kažkuria ranka griebė jai už smakro ir jį suspaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kurį dešimt balų skausmo skalėje vertina penkiais balais. Parodė, kad tuo metu, kai jis jai buvo sugriebęs už smakro, ji jį smarkiai pastūmė ir jis išbėgo į lauką, o ji paskambino policijai. Nurodė, kad ne kartą jos sūnui yra taikyti apribojimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Sūnus daug kartų yra buvęs agresyvus, tačiau dar niekada nebuvo smurtavęs prieš ją. Civilinio ieškinio sūnui nereikš (b. l. 15);

3.2. 2025 m. rugpjūčio 10 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 9 d. gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), į namus grįžo pranešėjos sūnus, elgiasi agresyviai, konfliktuoja žodžiu. Nuvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėja B. J., kuri paaiškino, kad namuose buvo kilęs žodinis konfliktas tarp jos ir sūnaus V. J., kurio metu sūnus sugriebė jai už kairės rankos ir smakro. Nurodė, kad tokie sūnaus veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Pranešime taip pat užfiksuota, kad alkotesteriu „Drager Alcotest ARPK-0215“, patikros Nr. 2266832, galioja iki 2025-10-15, V. J. 23 val. 22 min. nustatytas 2,06 prom. neblaivumas (b. l. 8);

3.3. 2025 m, rugpjūčio 10 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad B. J. pranešė apie tai, kad 2025 m. rugpjūčio 10 d, apie 22.50 val., kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir sūnaus V. J., lauko koridoriuje sūnus griebė jai už kairės rankos, ją stipriai suspausdamas, bei griebė už smakro, taip jai sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 12);

3.4. 2025 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota ir įvykio vietos apžiūra, kurios metu apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas plytinis vieno aukšto namas (b. l. 14, 23-27);

3.5. 2025 m. rugpjūčio 10 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad ant nukentėjusiosios B. J. veido, smakro kairėje pusėje, matoma mėlynė. (b. l. 38, 41- 44);

3.6. 2025 m. rugpjūčio 10 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad B. J. medikams nurodė, jog po konflikto su sūnumi skundžiasi kairės rankos riešo skausmu. Nurodyta, kad patinimo nėra, mėlynės nėra, į ligoninę vykti atsisakė. Preliminari diagnozė: medicininė pagalba, nepatikslinta (b. l. 53-54);

3.7. 2025 m. rugpjūčio 18 d. tarnybiniu pranešimu dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 18 d. susisiekta su Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus teismo medicinos eksperte S. M., kuri nurodė, kad pagal 2025 m. rugpjūčio 10 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje pateiktus duomenis, nėra objektyvių duomenų apie patirtus sužalojimus, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas (b. l. 55);

3.8. prie tyrimo medžiagos pridėta informacija iš PRĮR, iš kurios matyti, kad pranešimas apie įvykį gautas 2025 m. rugpjūčio 9 d., 23.07 val., pranešėja B. J. (b. l. 57- 60).

Prokuroro pareiškimas dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo tenkintinas.

4. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, jog V. J. kaltė visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam šeimos nariui – mamai.

5. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme be terminuoto laisvės atėmimo bausmės yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad V. J. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja (b. l. 133-134), civilinis ieškinys nepareikštas.

6. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

7. Kaltinamasis V. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri įstatymo leidėjo priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis V. J. neteistas (b. l. 68-70), administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas (b. l. 71-86), beveik visos galiojančios nuobaudos už Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įsipareigojimų nesilaikymą, nedirba ( b. l. 87-89), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 90).

8. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti V. J. skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį (BK 48 straipsnis). Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir bylą baigus baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, V. J. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. rugpjūčio 9 d. 23.30 val. iki 2025 m. rugpjūčio 10 d. 12.45 val., t. y. 1 para, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

10. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemones – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusios – taikytinos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

11. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsniu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

prokuroro pareiškimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu tenkinti.

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, V. J. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. rugpjūčio 9 d. 23.30 val. iki 2025 m. rugpjūčio 10 d. 12.45 val., t. y. 1 (vieną) parą, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam V. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusios – taikyti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.