- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-06
- Bylos Nr.
- 2K-718/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Lidija Liucija Žilienė (pirm.), Vytautas Piesliakas, Egidijus Bieliūnas (pran.)
- Nuteistasis
- I. V.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Lidijos Liucijos Žilienės, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalies, kuria ji nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda. Šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, I. V. dėl kitų kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir pagal 301 straipsnio 1 dalį išteisinta. Šios nuosprendžio dalies kasatorė neskundžia.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 7 d. nutartis, kuria atmestas nuteistosios apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalies, kuria ji nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, ir prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. V. nuteista už tai, kad nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2005 m. vasario 11 d., dirbdama Vilniuje (duomenys neskelbtini) registruotos UAB „Džinsų centras“ buhaltere, žinodama, jog 2004 m. rugsėjo 27 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau–PVM) deklaracijos Nr. 4–08, spalio 25 d. PVM deklaracijos Nr. 4–9, gruodžio 21 d. PVM deklaracijų Nr. 4–10 ir Nr. 4–11, 2005 m. sausio 21 d. PVM deklaracijos Nr. 4–12 ji nėra pateikusi Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau–VAVMI) ir jose yra atspausti žinomai suklastoti VAVMI spaudai apie šių deklaracijų gavimą, 2005 m. vasario 11 d. Vilniuje Šermukšnių g. 3 esančiose Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau–FNTT) Vilniaus apskrities skyriaus patalpose, siekdama suklaidinti šio skyriaus pareigūnus, panaudojo šias deklaracijas jas pateikdama minėto skyriaus pareigūnui.
Dėl kaltinimų panaudojus žinomai suklastotus VAVMI Vilniaus skyriaus spaudus, taip pat suklastojus VAVMI 2004 m. gruodžio 7 d. pažymą Nr. (22.1–22)–2–1–56901 apie UAB „Džinsų centras“ atsiskaitymą su biudžetu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus 2004 m. gruodžio 22 d. pažymą Nr. D8–5113–1 apie UAB „Džinsų centras“ atsiskaitymą su valstybinio socialinio draudimo biudžetu I. V. išteisinta.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu I. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 7 d. nutartį, kuria atmestas jos apeliacinis skundas. Likusią nuosprendžio dalį prašoma palikti nepanaikintą.
Kasatorė skunde nurodo, kad pareikštas kaltinimas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis neparemti jokiais nusikaltimo subjektyviosios pusės požymių įrodymais, kad ji pateikė FNTT pareigūnams žinomai suklastotas deklaracijas. Skundžiama nuosprendžio dalimi ji esanti nuteista neteisingai, nes nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje padaryta neteisinga išvada, kad mokesčių deklaracijose I. V. pasirašė už UAB „Džinsų centras “ direktorių E. S., siekdama suklaidinti ir įtikinti FNNT pareigūnus, jog mokesčių deklaracijos buvo pateiktos VAVMI. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių padaryti neginčijamą išvadą, jog kasatorė žinojo, kad šios jos pačios užpildytos deklaracijos nėra pateiktos patvirtinimui VAVMI, ir kad apie VAVMI spaudų klastojimą ji privalėjo žinoti, nes pagal darbo funkcijas UAB „Džinsų centras“ visas PVM deklaracijas užpildydavo ir VAVMI pateikdavo ji. Nė vienas liudytojas nepatvirtino, kad I. V. žinojo, jog šios deklaracijos nepateiktos, ar kad ji šių deklaracijų nepateikė VAVMI. Teismas nepakankamai visapusiškai ištyrė įrodymus dėl kasatorės nekaltumo, nes neatsižvelgė į kasatorės, liudytojų E. S., Z. B., O. K., J. M., D. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotus parodymus, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų atlikto VAVMI spaudų ant PVM deklaracijų tyrimo rezultatus, neteikiančius pagrindo išvadai, kad kasatorė žinomai suklastotas UAB „Džinsų centras“ PVM deklaracijas pateikė FNTT ir taip panaudojo suklastotus dokumentus. Liudytojų parodymai ir ekspertizės aktas patvirtina tik VAVMI spaudų Nr. 8, 9 ir 20, kuriais pažymėtos UAB „Džinsų centras“ penkios PVM deklaracijos, suklastojimo faktą, tačiau nėra įrodymų, kad ji suklastojo šiuos spaudus ar kad žinojo, jog šie spaudai suklastoti. Kasatorė pažymi, kad ją neteisingai nuteisus remiantis nepatikimais duomenimis, nuosprendyje išdėstant bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir paskyrus bausmę nepaisant to, kad yra BPK numatyti bylos nutraukimo pagrindai, padaryti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsnių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, BK 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 3 dalies, 41 straipsnio 1 dalies, BPK 2 straipsnio 4 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 7 straipsnio, 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio, 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto, 328 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų pažeidimai. Kasatorė nurodo, kad jos skunde nurodytas netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti BPK pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir bešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį bei nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo nenagrinėtinų argumentų
BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas byloje, kurioje priimti skundžiami teismų sprendimai, naujų faktų nenustatinėja, faktinių aplinkybių netiria, įrodymų iš naujo nevertina. Šiuo požiūriu dalis skundo argumentų nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko, nes yra deklaratyvūs arba iškelia ne teisės, bet faktų klausimus.
Skunde nurodoma, kad byloje padaryti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsnių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, BK 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 3 dalies ir 41 straipsnio 1 dalies, BPK 2 straipsnio 4 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 7 straipsnio, 22 straipsnio 3 dalies, 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimai. Šie straipsniai, jų dalys bei punktai paminėti ištisiniu sąrašu, bendrai ir deklaratyviai, teigiant, jog nepadarius nusikaltimo nėra galima ir atsakomybė, nors šiuo konkrečiu atveju ji, kaip mano kasatorė, nepagrįstai taikyta. Skunde nėra pateikiami argumentai, atskleidžiantys kiekvienos iš minėtų teisinių nuostatų konkrečius pažeidimus. Tokiomis aplinkybėmis atsakymai dėl teisės taikymo byloje negalimi, nes nėra galimybės įvertinti, ar išties padaryti atitinkami teisės pažeidimai. Skunde esanti nuoroda į BPK 2 straipsnio 4 dalies pažeidimą, padarytą priimant nuosprendį, netiksli, nes šis BPK straipsnis teturi vieną dalį ir reglamentuoja ne teismo darbą, bet prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigą atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką.
Kasatorė daug dėmesio skiria byloje surinktų duomenų, kuriuos teismai pripažino įrodymais, analizei ir vertinimui. Jos teigimu, kaltė dėl padaryto nusikaltimo neįrodyta: nė vienas liudytojas nepatvirtino ir dėl to nėra įrodymų, kad nuteistajai buvo žinoma apie tai, jog deklaracijos suklastotos, kad jos nėra pateiktos mokesčių inspekcijai, kad nuteistoji siekė suklaidinti FNTT pareigūnus ir kt. Skunde aptariami pačios kasatorės, liudytojų E. S., Z. B., O. K., J. M., D. M. parodymai, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų atlikto VAVMI spaudų ant PVM deklaracijų tyrimo rezultatai. Kasatorė nesutinka su teismų pateiktu šių įrodymų vertinimu ir neigia savo kaltę, o būtent nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį tyčią, pasireiškusią žinojimu apie įmonės deklaracijų suklastojimą. Tokiais argumentais iš esmės ginčijami teismų konstatuoti faktai ir neigiama kaltė. Jais savaip aprašomi ir vertinami buvę įvykiai bei pačios kasatorės tuometinio elgesio motyvai. Šie argumentai yra susiję ne su teisės taikymo teismų nustatytiems faktams klausimais, bet su pačių faktų peržiūrėjimu ir nauju tokios jų visumos, kokią įžvelgia kasatorė, vertinimu. Dėl šios priežasties tokie argumentai paliktini nenagrinėti.
Dėl padarytos veikos kvalifikacijos
Kasatorė ginčija teismų sprendimų išvadas nurodydama, kad jos yra grindžiamos prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinktais nepatikimais duomenimis, taip pažeidžiant BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kadangi išvados, kaip teigiama skunde, neatitinka tikrųjų bylos aplinkybių, yra BPK 328 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas pakeisti nuosprendį.
BPK 301 straipsnio 1 dalis nustato reikalavimą nuosprendį pagrįsti tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Įstatyme nustatyta, kad įrodymų įvertinimas yra teismo prerogatyva. Nuosprendyje atsižvelgta į visų kasatorės išvardintų liudytojų parodymus. Jos pačios parodymai išdėstyti detaliai, apimant duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdyje. Jie aptarti ir įvertinti visame surinktų ir ištirtų įrodymų kontekste. Padaryta motyvuota išvada, jog kaltinamoji panaudojo žinomai suklastotas deklaracijas. Tai, kad teismas įsigilino į visas bylos aplinkybes, rodo ir sprendimas kaltinamąją dėl tam tikrų kaltinimų išteisinti. Nuosprendyje aiškiai pasakyta, kokių duomenų pagrindu byloje padaryta išvada apie tai, jog I. V. žinojo, kad atitinkamų PVM deklaracijų nėra pateikusi mokesčių inspekcijai, o FNTT pareigūnui pateikė suklastotas deklaracijas. Ši teismo išvada buvo ginčijama nuteistosios apeliaciniame skunde. Apeliacinėje nutartyje šiuo klausimu taip pat pasisakyta ir konstatuota, kad I. V. žinojo apie tai, kad penkios PVM deklaracijos nebuvo pateiktos VAVMI ir atitinkamus numerius turinčias suklastotas deklaracijas pateikė FNTT pareigūnams. Teismų sprendimuose padarytų išvadų motyvai įstatymų taikymo požiūriu pakankamai išplėtoti, išsamūs ir logiški. Pagal tuos faktus, kuriuos teismai yra konstatavę, BK 300 straipsnio 1 dalis pritaikyta teisingai. Bylos dokumentai neteikia pagrindo manyti, kad šioje byloje pažeistos BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos ir dėl to būtų pagrindas nuosprendį pakeisti, kaip to prašo kasatorė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios I. V. kasacinį skundą atmesti.