- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-07
- Bylos Nr.
- I-1055-243/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00270-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- BĮ Palangos miesto rinkliavų centras
- Atsakovas
- B. Č.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, pareiškėjos BĮ Palangos miesto rinkliavų centras atstovui Ričardui Pociui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos BĮ Palangos miesto rinkliavų centras prašymą ir patikslintą prašymą atsakovui B. Č. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja BĮ Palangos miesto rinkliavų centras prašymu prašė priteisti iš atsakovo B. Č. 1758,28 Eur (6071 Lt) nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpius nuo 2010-01-01 iki 2012-04-30 ir nuo 2012-09-01 iki 2012-12-31. Nurodo, jog jai pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Nurodo, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – poilsio. Vietinės rinkliavos įsiskolinimas už šiuos objektus yra 461,00 Lt už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2012-12-31. Atsakovas B. Č. nuosavybės teise taip pat valdo nekilnojamojo turto objektus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – poilsio. Vietinės rinkliavos įsiskolinimas už objektus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)yra 578,00 Lt už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-04-30, o už objektą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, yra 5032,00 Lt už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-04-30. Taip pat nurodo, jog objektą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas paveldėjo iš motinos M. Č., kurios vietinės rinkliavos įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-10-01 sudarė 1917 Lt. Pažymi, jog vietinė rinkliava apskaičiuota įvertinus aplinkybę, jog dalis nekilnojamojo turto išnuomota ir nuomininkai vietinę rinkliavą mokėjo. Pareiškėja prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Pažymi, jog vietinė rinkliava apskaičiuota pagal valdomo turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko duomenimis. Nurodo, jog atsakovas prašė taikyti lengvatą atsižvelgiant į tai, jog poilsio patalpos naudojamos ne visus metus, tačiau lengvata nebuvo pritaikyta, nes tokia galimybė nėra numatyta teisės aktuose.
Pareiškėja 2015-05-14 pateikė papildomą informaciją, patikslino reikalavimą ir prašo iš atsakovo priteisti 1203,20 Eur, o reikalavimo dalyje dėl 555,10 Eur, kurią sudaro M. Č. įsiskolinimas, atsisako (t. 1, b.l. 3-6, 153-155).
Pareiškėjos atstovas prašymą ir patikslintą prašymą prašo patenkinti juose išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsakovas B. Č. ir jo atstovas advokato padėjėjas A. T. prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Pareiškėjos prašymą priteisti vietinę rinkliavą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog atsakovui nuosavybės teise patalpos yra nuomojamos vasaros sezono metu, todėl socialiai neteisinga apskaičiuoti ir rinkti vietinę rinkliavą už neapgyvendintas patalpas, o pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 40K2P, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 41K1p, yra neeksploatuojami (t. 2, b.l. 14).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
ginčo dalykas yra pareiškėjos BĮ Palangos miesto rinkliavų centras prašymo pagrįstumo nustatymas dėl priteisimo iš atsakovo B. Č. 1203,20 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 2010 – 2012 metus.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.). Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama, o vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014-01-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2015-09-01 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1807-575/2015).
Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009-11-12 sprendimu Nr. T2-263 patvirtintuose Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose (toliau – Nuostatai su vėlesniais pakeitimais) apibrėžta vietinės rinkliavos samprata – tai Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Nuostatus vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinės rinkliavos mokėtojų registre registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamasis turtas, jo plotas, pagrindinė naudojimo paskirtis. Nuostatuose nurodyta, jog vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos vietinės rinkliavos parametrus. Fiziniai asmenys moka nustatytą mokestį nuo turtinio vieneto. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, reiškiantį, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas, kitaip tariant, jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „teršia“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 21 dalys, 5, 25, 28 ir 30 straipsniai). Todėl nustatyta vietinė rinkliava iš esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą ir nėra vertinama kiek šioje atliekų šalinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per ją yra pašalinęs atliekų ir pan.
Pagal bendrąja taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su Savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, jog atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko šią sąlygą, kad būtų pripažintas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų požiūriu. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog nekilnojamojo turto objektas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, pagrindinė naudojimo paskirtis – poilsio, plotas 174,19 kv.m., atsakovui nuosavybės teise priklauso nuo 2007-08-06, o objektas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, pagrindinė naudojimo paskirtis – poilsio, plotas 690,19 kv.m., nuosavybės teise priklausė nuo 2007-08-06 iki 2013-05-16 (t. 1, b.l. 16-18). Iš pareiškėjos pateiktos detalios informacijos matyti, jog atsakovui už objektą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2012-12-31 apskaičiuota vietinė rinkliava sudaro 27 Eur, o už objektą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį tuo pačiu adresu, už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2012-12-31 apskaičiuota vietinė rinkliava sudaro 106,60 Eur, kurių atsakovas nesumokėjo. Iš pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas už nurodytus objektus vietinę rinkliavą už 2010 ir 2011 metus yra sumokėjęs (t. 1, b.l. 153-155). Iš bylos duomenų matyti, jog šie nekilnojamojo turto objektai 2011-05-01 nuomos sutartimi Nr. 1 išnuomoti V. L. (t. 1, b.l. 130-132). Nuomos sutartis pasibaigė 2012-09-01 (t. 1, b.l. 133). Iš pareiškėjos pateiktos informacijos matyti, jog vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 už minėtus objektus buvo skaičiuojama V. L., kuris vietinę rinkliavą yra sumokėjęs (t. 1, b.l. 153-155). Iš pažymos apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos matyti, jog atsakovui laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2012-12-31 už nurodytus objektus taikant Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos dydžius paskaičiuota 133,60 Eur (461 Lt) vietinė rinkliava (t. 1, b.l. 7), kurios atsakovas nesumokėjo.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo taip pat matyti, jog nekilnojamojo turto objektai, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, pagrindinė naudojimo paskirtis – poilsio, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui nuo 2010-09-29 (t. 1, b.l. 22-34). Iš pareiškėjos pateiktos detalios informacijos matyti, jog atsakovui už šiuo objektus vietinės rinkliavos įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-04-30, todėl šiuo požiūriu atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pareiškėjos pateiktos detalios informacijos matyti, jog atsakovui už objektą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 499,89 kv.m., už nurodytą laikotarpį apskaičiuota vietinė rinkliava sudaro 84,90 Eur, už objektą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 388,54 kv.m., apskaičiuota 66 Eur, už objektą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 97,80 kv.m., apskaičiuota 16,50 Eur vietinės rinkliavos, kurios atsakovas nesumokėjo. Iš pateiktų duomenų matyti, kad už šiuos objektus 2010 ir 2011 metais vietine rinkliava buvo apmokestinta M. Č. ir nurodyta, jog 2010 ir 2011 metais vietinė rinkliava sumokėta, o laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2012-12-31 šiuos objektus nuomojosi informacijos centras „VIP“, kuriam ir buvo skaičiuojama vietinė rinkliava (t. 1, b.l. 153-155, 126-129). Už poilsio pastatą su kavinės ir prekybos patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, bendras plotas 2300,24 kv.m., 2010 metais priskaičiuota vietinė rinkliava yra sumokėta. Apskaičiuojant vietinę rinkliavą už šį objektą už 2011 metus nurodyta, jog dalis šio pastato – 874,55 kv.m., išnuomota UAB „Egilora“ (t. 1, b.l. 113-125), kuriai atitinkamai apskaičiuota vietinė rinkliava, todėl atsakovui B. Č. vietinė rinkliava už šį objektą už 2011 metus apskaičiuota už 1426,02 kv.m. ir sudarė 727 Eur, kurių atsakovas nesumokėjo. Iš pateiktos informacijos taip pat matyti, jog UAB „Egilora“ dalį šio objekto 874,55 kv.m. nuomojosi ir 2012 metais, o dalį – 1426,02 kv.m., nuo 2012-05-01 iki 2012-12-31 nuomojosi informacijos centras „VIP“, todėl B. Č. vietinė rinkliava už objektą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apskaičiuota už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-04-30, ir sudaro 242,10 Eur, kurių atsakovas taip pat nėra sumokėjęs (t. 1, b.l. 153-155, 7).
Atsakovo atstovui prašant taikyti senatį, pažymėtina, jog mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t.y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl sprendžiant šį klausimą vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Nagrinėjamu atveju taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš atsakovo prašo priteisti vietinę rinkliavą už 2011 – 2012 metus, todėl senaties terminas nėra pasibaigęs.
Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas prašė taikyti vietinės rinkliavos lengvatą už 2010 ir 2011 metus atsižvelgiant į tai, jog nekilnojamasis turtas naudojamas tik vasaros sezono metu (t. 1, b.l. 37-38, 43). BĮ Palangos miesto rinkliavų centro 2011-10-05 raštu Nr. (4.6)-605-C23-324 ir 2013-05-10 Nr. (4.6)-401-C23-503 atsakovui išaiškinta, jog taikyti vietinės rinkliavos lengvatą atsižvelgiant į sezoniškumą nėra teisinio pagrindo, nes tokia galimybė nėra numatyta Nuostatuose (t. 1, b.l. 41-42, 44). Duomenų, kad BĮ Palangos miesto rinkliavų centro sprendimai būtų apskųsti ar negaliojantys, byloje nėra. Atsakovas duomenų, sudarančių pagrindą taikyti jo atžvilgiu lengvatą ar patvirtinančių, kad jam priklausantys nekilnojamojo turto objektai yra nenaudojami ar netinkami naudoti, taip pat nepateikė. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti vietinės rinkliavos lengvatą ar ją skaičiuoti kitaip nei numatyta Nuostatuose.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos prašymas tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu, ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu. Pažymėtina, jog pareiškėja 2015-05-14 patikslintu prašymu prašo iš atsakovo priteisti 1203,20 Eur, tačiau sudėjus pareiškėjos prašomas priteisti detalizuotas sumas, susidaro 1270,10 Eur. Laikytina, jog pareiškėja prašyme padarė klaidą. Pareiškėja taisydama šią klaidą pateikė patikslintą pažymą, prašydama priteisti 1269,98 Eur. Prašymas tenkintinas, priteisiant eurocentų tikslumu, nes tokia formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (LVAT administracinės bylos Nr. A-1498-4421/2015, A-1339-442/2015, Nr. A-1497-556/2015, Nr. A-1055-442/2015, Nr. A-360-575/2015, Nr. A-899-442/2015, Nr. A-1360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015 ir kt.).
Patikslintu prašymu, paduotu 2015-05-14, pareiškėja atsisakė reikalavimo dalies dėl 555,10 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo. Nurodė, jog ši suma susidarė už palikėjos M. Č. prievoles už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-09-30 (t. 1, b.l. 153-155). Pareiškėja turi teisę atsisakyti prašymo (ABTĮ 52 straipsnis). Byloje nėra duomenų, jog pažeidžiamos kieno nors teisės ar įstatymų saugomi interesai atsisakius nuo prašymo. Atsisakymas nuo prašymo šioje priimtinas. Administracinė byla šioje nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
priteisti iš atsakovo B.Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1269,98 Eur (vienas tūkstantis du šimtai šešiasdešimt devyni eurai 98 euro centų) pareiškėjai BĮ Palangos miesto rinkliavų centras vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 2011-212 metus,
nutraukti administracinę bylą dalyje pagal pareiškėjos BĮ Palangos miesto rinkliavų centras prašymą atsakovui B. Č. dėl 555,10 Eur vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-09-30.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.