- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- 1-1920-673/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- D. G.
- Kaltinamasis
- G. G.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2.
2020 m. birželio 18 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Kėdainių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (nežymiu sveikatos sutrikdymu/fizinio skausmo sukėlimu šeimos narei - sutuoktinei).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. birželio 14 d. apie 17.40 val., G. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pievoje prie savo namų, esančių Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu vieną kartą sudavė savo sutuoktinei D. G. į veidą ir padarė jai kairio antakio srities sumušimą, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis G. G. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, savo sutuoktinei D. G. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, suvokia, kad ją sužalojo, sukėlė jai fizinį skausmą, gailisi, sutiktų gydytis dėl alkoholio vartojimo.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji D. G. patvirtino, kad neblaivus kaltinamasis, kuris yra jos sutuoktinis, aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, pataikė į kairį smilkinį, jai skaudėjo. Po įvykio gėrė vaistus, nes skaudėjo galvą, verkė (b. l. 49–52).
Pareiškime apie pradėtą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole fiksuota nusikaltimo vieta ir aplinkybės (b. l. 16–27).
Daiktų apžiūros protokole aprašytame vaizdo/garso įraše užfiksuoti nukentėjusiosios parodymai, kad jos atžvilgiu sutuoktinis panaudojo fizinį smurtą (b. l. 28–29).
Kaltinamajam nustatytas 1,80 promilių girtumas (b. l. 43–44).
Nukentėjusiosios apžiūros metu virš nukentėjusiosios kairio antakio fiksuotas apvalios formos paraudimas, patinimas, fotografuota (b. l. 53–56).
Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai D. G. sužalojimas, nurodytas kaltinime, galėjo būti padaryti kumščiu, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 70).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios parodymais, ankščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad: 2020 m. birželio 14 d. apie 17.40 val., G. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pievoje prie savo namų, esančių Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu vieną kartą sudavė savo sutuoktinei D. G. į veidą ir padarė jai kairio antakio srities sumušimą, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Pagal baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, kurie gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, jie laikytini šeimos nariais.
Nustatyta, kad kaltinamasis, aplinkybėse nurodytu laiku, tyčia, suduodamas kumščiu į veidą, panaudojo fizinį smurtą ir nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatą, sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus šeimos nario – sutuoktinės atžvilgiu. Jo kaltę įrodo ištirti nukentėjusiosios parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu, ją sužalojo, sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes kaltinamojo kaltę patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo turinys ir užfiksuoti duomenys, filmuotas ir aprašytas vaizdo/garso įrašas.
Teismo įsitikinimu, kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.
Kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo smurtinių veiksmų nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas šeimos narei – sutuoktinei).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl niekaip nepateisinamo pykčio, prieš moterį; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (b. l. 104–123): praeityje buvęs teistas 2 kartus, iš jų vieną kartą už analogišką nusikaltimą sutuoktinės atžvilgiu, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, tame tarpe dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, registruotas VŠĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų priežiūros grupėje, diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neregistruotas, vedęs, turi du nepilnamečius 2 vaikus, seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad sutuoktiniai anksčiau gaudavo socialinę pašalpą, šiuo metu nebegauna.
Teismas daro išvadą, kad teistumo nebeturinčiam kaltinamajam už nusikaltimą skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str.), didesnė, atsižvelgiant į tai, kad už analogišką nusikaltimą jau buvo teistas, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 61 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus, tame tarpe tokį, kuris įtakotų jo elgesį, kurį, teismo manymu, esminiai sąlygoja alkoholio vartojimas (BK 48 str. 6 d.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.) ir, atsižvelgiant į kaltinamojo smurtinio elgesio priešistorę, kurią įrodo buvęs nuosprendis, kartu su bausme kaltinamajam skiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.), nes kito žmogaus mušimas, žeminimas, gąsdinimas, kaltinimas, bandymas kontroliuoti, manipuliavimas - tipiškas smurtautojo elgesys, smurtautojas fizinį, psichologinį smurtą naudoja todėl, kad tik žemindamas ir kontroliuodamas kitus pats gali pasijusti vertingas, galingas ar stiprus, tačiau tai apgaulingas suvokimas, nes smurtautojas – asmuo, turintis psichologinę problemą, turintis nepilnavertiškumo problemą ir jam reikalinga pagalba. Problemos išviešinimas ir bausmė taip pat yra pagalba smurtautojui. Kaltinamasis, būdamas psichiškai sveikas, privalo suvokti, kad smurtaujantis asmuo gali pakeisti savo elgesį, tačiau tik pripažindamas turintis problemą ir kreipdamasis pagalbos į specialistus. Smurto auka neprivalo savęs laikyti kalta ar išprovokavusią smurtautoją, nes problemą turi ne nukentėjęs asmuo, o kaltinamasis.
Kardomoji priemonė.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. birželio 14 d. 18.20 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 10.20 val. – 2 paras (b. l. 76–79). Paleidus byloje jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktiniai įrodymai.
CD diskas su vaizdo/garso įrašu iš įvykio vietos, saugomas byloje, paliktinas toliau saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas
nusprendžia:
G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas šeimos narei - sutuoktinei) ir nuteisti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir visą bausmės laiką gydytis dėl alkoholio vartojimo;
remiantis BK 64¹ straipsniu bausmę 1/3 sumažinti ir galutinę bausmę paskirti - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, bausmės metu G. G. įpareigojant: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir visą bausmės laiką gydytis dėl alkoholio vartojimo;
bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: G. G. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti, kad nuteistasis privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus (-ą) įpareigojimus (-ą), nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus (-ą). Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų (-o)), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Išaiškinti, kad asmuo, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, bausmę vykdančios institucijos teikimu teismo gali būti pripažinti kaltu ir nuteistas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 14 d. 18.20 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 10.20 val. – 2 sulaikymo paras (1:2).
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su vaizdo/garso įrašu, saugomą byloje, palikti toliau saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).