Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorui tarnybinė nuobauda - atleidimas iš tarnybos gali būti skiriama už: nebuvimą tarnyboje vieną ar daugiau darbo dienų be svarbios priežasties; buvimą apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos metu arba ne tarnybos metu viešojoje vietoje, kai prokuroro elgesys žeidžia žmogaus orumą, diskredituoja prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą prokuratūra; Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą; neatvykimą du kartus į Atestacijos komisijos posėdį be svarbios priežasties; kitus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus, kuriais diskredituojamas prokuratūros autoritetas ir visuomenės pasitikėjimas prokuratūra. Kaip seka iš skundžiamo įsakymo P-521, pareiškėjai tarnybinė nuobauda - atleidimas iš tarnybos buvo skirta LR Prokuratūros įstatymo 41 str. 2 d. 5 p. Nurodo, kad jos veiksmuose nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties, o jos veiksmai ir įvykio aplinkybės buvo įvertintos neobjektyviai ir tendencingai. Visas tarnybinis patikrinimas, kurio metu padaryta išvada dėl tarnybinio nusižengimo fakto buvimo, yra susijęs su įvykiu, į kurį pateko jos nepilnametė duktė. Kadangi jos duktė yra nepilnametė, jos gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėja, kuri šiame įvykyje dalyvavo, kaip įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė. Šiame įvykyje jos dukters statusas buvo liudytoja, t.y. ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, prie jos nebuvo rasti jokie uždrausti daiktai, todėl pareiškėjai neiškilo pareiga informuoti tiesioginį vadovą ar aukštesnį prokurorą apie viešų ir privačių interesų derinimo pažeidimą.Kaip nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė, atvykusį į įvykį, ji siekė išsiaiškinti jos nepilnamečio vaiko sulaikymo aplinkybes ir pagrindus, kadangi jai atvykus pareigūnai sprendė jos nepilnametę dukterį sulaikyti ir tik juos informavus apie jos amžių (pareigūnai iki tol šios aplinkybės nebuvo išsiaiškinę), neradus prie dukters jokių draudžiamų daiktų ir nenustačius jos veiksmuose neteisėto veikimo, ji buvo perduota pareiškėjai, kaip vaiko įstatyminei atstovei. Joks įstatymas jai, kaip nepilnamečio vaiko motinai, nedraudžia gauti informaciją, susijusią su jos nepilnamete dukterimi. Kadangi ji dukterį išleido su jos draugu E. P., tai dukteriai dėl streso nieko negalint paaiškinti, ji paklausė E. P., kas atsitiko. Tai, kad ji prieš šį pokalbį pasisakė esanti prokurorė, ko niekada nėra dariusi ir niekada prokuroro vardu nesinaudojusi, galimai lėmė patirtas stresas (nes ji šios aplinkybės ir neprisiminė) dėl vaiko sulaikymo. Tačiau net ir po to, ji jokio poveikio sulaikytam E. P. nedarė. Tai, kad pokalbis su E. P. yra traktuojamas neteisingai rodo įvykio vietoje padaryti policijos pareigūnų vaizdo įrašai, kuriuos tyrimą atlikęs atsakovas ignoravo, šių įrašų net neįtraukdamas į tarnybinio tyrimo išvadą. Iš pareigūnų fiksuoto vaizdo įrašo, kuris buvo padarytas iki jai atvykstant, E. P. prisipažino, kad narkotines medžiagas įgijo savo reikmėms asmeniniam naudojimui ir nurodė, kad jos nepilnametė duktė M. M. su šių medžiagų įgijimų nėra niekaip susijusi. Prie tarnybinio tyrimo medžiagos šis vaizdo įrašas yra prijungtas, tačiau jis nėra aprašytas ir jo turinys nevertintas. Šiame įraše pareiškėjos nepilnametė duktė pati siūlė pareigūnams patikrinti jos asmeninę rankinę, kad pareigūnai įsitikintų, kad ji jokių neleistinų medžiagų su savimi neturi. Po to, kai ji atvyko, priėjusi prie E. P. liepė jam pasakyti visą tiesą, dar nežinodama, kad E. P. policijos pareigūnams jau buvo pripažinęs, kad narkotines medžiagas įgijo savo reikmėms. Tai yra jos pokalbis su E. P. niekaip neįtakojo jo pozicijos nei sulaikymo metu, nei vėliau pradėtame ikiteisminiame tyrime - jis dar jai nesant pripažino savo kaltę ir jos laikėsi viso ikiteisminio tyrimo metu. Be to, atkreipia dėmesį, kad pokalbis su E. P. truko vos po minutę. Nurodo, kad atsakovas sąmoningai ignoravo aplinkybes, šalinančias jos atsakomybę dėl poveikio darymo. Nurodo, kad atsakovė padarė nepagrįstą išvadą, jog ji naudodamasi prokuroro statusu ir suvokdama, kad įsikišimu į policijos pareigūnų veiklą, gali pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei, pažeminti prokuroro vardą ir suformuoti nuomonę, kad prokuroras piktnaudžiauja savo statusu, nes apie tai, kad ši narkotinė medžiaga buvo įgyta asmeniniam poreikiams, E. P. jau buvo pripažinęs. Kadangi jos duktė buvo patyrusi stresą dėl sulaikymo, jai nuo 2019 metų konstatuoti panikos priepuoliai, todėl ji kaip nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė paprašė jos į medicinos įstaigą tą dieną nevežti. Žinant tai, kad narkotinės medžiagos organizme išsilaiko nuo savaitės iki mėnesio. Šį veiksmą buvo galima atlikti ir kitą ar dar kitą dieną, kuomet dukteriai būtų atlėgęs stresas. Tai, kad šis veiksmas nebuvo atliktas, jos įsitikinimu lėmė tai, kad policijos pareigūnai neabejojo, kad jos nepilnametė duktė nebuvo vartojusi jokių draudžiamų medžiagų, juo labiau, kad ir įvykio aplinkybės tai patvirtino - jos duktė ir E. P. buvo sulaikyti iš karto po to, kai tik E. P. šias medžiagas įsigijo, t.y. nusikaltimas atskleistas karštais pėdsakais, t.y. vos įsigijus narkotines medžiagas, nes buvo sulaikytas ir narkotines medžiagas pardavęs asmuo. Pažymi, kad įvykio vietoje, įtariamo narkotinių medžiagų pardavėjo automobilyje, buvo ir pilnametė mergina, kurios policijos pareigūnai nei sulaikė, nei iš karto po to pristatė į medicinos įstaigą tyrimams atlikti. Tai, kad tokio veiksmo policijos pareigūnai neplanavo daryti ir tam ji neturėjo jokios įtakos rodo policijos pareigūnų V. Š. ir M. J. apklausų metu nurodyta aplinkybė, kad nei viena ir merginų nebuvo apsvaigusios, todėl nebuvo pagrindo jas pristatyti tyrimui atlikti. Kaip matyti, šią aplinkybę tyrimą atlikęs atsakovas taip pat ignoravo - nei ją tyrimo išvadoje nurodė, nei ją vertino. Pareiškėja pagal jai priskirtą specializaciją baudžiamajame procese kontroliuodavo ikiteisminius tyrimus, susijusius su narkotinių medžiagų įgijimu, platinimu, realizavimu. Įvykio vietoje sužinojusi, kad E. P. narkotines medžiagas galimai įgijo iš asmens, pravarde "Čigonas“, ji šios kategorijos ikiteisminį tyrimą atliekančio tyrėjo L. T. pasiteiravo, ar jo atliekamuose tyrimuose nefigūruoja asmuo, pravarde “Čigonas“, kuris užsiima narkotinių medžiagų platinimu. To pasiteiravo todėl, kad tuose tyrimuose buvo taikomos priemonės, siekiant nustatyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platintojus, ir buvo aktualu sužinoti, ar tarp užfiksuotų pokalbių neminimas “Čigonas“, kadangi dažniausiai per priemones praeina platintojai pravardėmis ir būna sudėtinga nustatyti jų tapatybę. Tai šiuo skambučiu ji siekė informuoti pareigūną (pasidalino turima informacija) apie sulaikytą narkotinių medžiagų platintoją, kuris narkotines medžiagas pardavė E. P., bei nurodė, kad pats jas įgyja iš asmens, pravarde “Čigonas“. Tai yra šis skambutis buvo išimtinai susijęs su gautos informacijos pasidalinimu, o ne tikslu gauti informacijos apie asmenį “Čigonas“, juo labiau gauti informacijos savo tikslais. Kadangi išvadoje nenurodoma kokių asmeninių tikslų ji turėjo asmens “Čigonas“ atžvilgiu, todėl ji net nežino, kaip turėtų nuo šio kaltinimo gintis. Pažymėjo, kad du metus besispecializuodama narkotinių bylų kontrolėje ji apie tokį asmenį informacijos neturėjo, o ją gavusi iš karto pasidalino su atsakingu pareigūnu. Tokią aplinkybę patvirtino ir pareigūnas L. T., tačiau atsakovas šio asmens nurodytas aplinkybes ignoravo, padaręs niekuo nepagrįstą išvadą, kad ji informaciją rinko asmeniniams tikslams. Nesutinka su atsakovo padaryta išvada, kad ji žinodama, kad ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini ir gali būti atskleisti tik tyrimui vadovaujančio prokuroro leidimu, aiškinosi ir aptarinėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir kvalifikaciją. Pažymi, kad ji jokių ikiteisminio tyrimo aplinkybių nežinojo, kadangi nebuvo šio tyrimo proceso dalyvis (nei kontroliavo tyrimą, nei jame turėjo kitokį procesinį statusą). Tai, kad ji tuo metu buvo šalia savo dukters, kuri kalbėjosi telefonu su policijos pareigūnu, nesudaro pagrindo teigti, kad ji atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis. Pokalbis tarp jos dukters ir policijos pareigūno buvo teisinis, t.y. buvo kalbama apie veikos kvalifikaciją, kas nėra ikiteisminio tyrimo duomenys. Jos įsikišimas į šį pokalbį sprendžiant dėl veikos kvalifikavimo neturėjo jokios įtakos policijos pareigūnų veiksmams, ikiteisminio tyrimo eigai, o juo labiau veikos kvalifikavimui, nes tuo metu jau ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, veika buvo kvalifikuota, o asmenys sulaikyti ir uždaryti į areštinę. Aptarinėti aplinkybes privačiuose pokalbiuose, teikti savo nuomonę ar teisinį vertinimą, jai, kaip nepilnamečio vaiko, kuris nors ir netiesiogiai, buvo susijęs su įvykiu, įstatyminei atstovei, nedraudžia jokie teisės aktai ar prokurorų etikos kodeksas. Taip pat ji nesutinka su išvadoje nurodytu teiginiu, kad nevykdė policijos pareigūnų teisėtų nurodymų, dėl ko pažeidė policijos veiklos 21 straipsnį. Ši tarnybinio patikrinimo išvadoje padaryta išvada nepagrįsta, ji prieštarauja vaizdo įrašams, iš kurių matyti, kad policijos pareigūnui nurodžius pasitraukti nuo tarnybinio automobilio, ji iš karto nuo jo pasitraukė, po ko pareigūnas uždarė tarnybinio automobilio duris. Tai, kad ji nedelsdama įvykdė pareigūno nurodymą, patvirtina prie medžiagos pateiktas vaizdo įrašas, kurį atsakovas tyrimo metu ignoravo - nei jo aptarė, nei jį vertino, nors šis įrašas prie tyrimo medžiagos yra prijungtas.Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnis, reglamentuojantis pareigūnų įgaliojimus numato, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso. Šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Iki šio momento ji už teisėtų policijos reikalavimų ar nurodymų nevykdymą nėra patraukta atsakomybėn, pareigūno nurodymą pasitraukti nuo automobilio nedelsdama įvykdė, todėl tyrimo metu padaryta išvada dėl policijos veikos įstatymo 21 punkto pažeidimo yra nepagrįsta. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas atlikdamas tarnybinį patikrinimą, jį atliko tendencingai, neobjektyviai, tyrimo metu jai naudingas aplinkybes ignoravo arba jas iškreipė, ko pasėkoje padarė nepagrįstą išvadą dėl jos veiksmuose esamo tarnybinio nusižengimo sudėties. Iš ginčijamo įsakymo P-521 matyti, kad jos tariamai atliktų veiksmų pasekmės net neįrodinėtos, o pateiktas jos veiklos vertinimas - kad jos elgesys sukėlė neigiamą požiūrį į prokurorą, kaip pareigūną, yra deklaratyvus, ir neparemtas jokiais teisiniais argumentais ir įrodymais. Analogiška išvada darytina ir dėl įsakyme P-521 nurodytos išvados, kad “tarp padarytų pažeidimų ir kilusių neigiamų padarinių yra priežastinis ryšys“. Kadangi tarnybinio patikrinimo išvadoje ir skundžiamame įsakyme Nr. P-521 neįvardinti neigiami padariniai, todėl negalima ir išvada, kad tarp jos padarytų pažeidimų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nustatyti visi būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė, kas reiškia, kad visų šių elementų nenustačius, tarnybinė atsakomybė negalėjo kilti. Nurodo, kad ji jokiais veiksmais ir neveikimu Lietuvos Respublikai duotos prokuroro priesaikos nesulaužė, neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų pažemintas prokuroro vardas, nepažeidė jokių teisės aktų. ir savo veiksmais nesukėlė jokių neigiamų padarinių, todėl jos atžvilgiu priimti įsakymai yra nepagrįsti, neteisėti todėl naikintini. Pripažinus jai paskirtos nuobaudos - atleidimo iš tarnybos - neteisėtumą ir ją panaikinus, ji turi būti grąžinta į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas, išmokant vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pažeidimų visetas sukėlė reikšmingų neigiamų padarinių prokuroro, kaip valstybės pareigūno, geram vardui ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, autoritetui. Padariniai konkrečiai įvardinti ir detalizuoti skundžiame įsakyme ir kituose tarnybinio patikrinimo baigiamuosiuose dokumentuose. Visi 3 tarnybiniai pažeidimai yra susiję tarpusavyje ir buvo padaryti tyčia. Motyvai dėl šios kaltės formos nustatymo nurodyti tarnybinio patikrinimo išvadoje ir teikime dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, kur teigiama, kad prokurorė suvokė savo veiksmų ir neveikimo esmę ir pobūdį. Iš vaizdo įrašuose užfiksuotos medžiagos akivaizdu, kad ji veikė tikslingai ir užtikrintai, todėl atsakovė teigia, kad pareiškėja norėjo taip veikti. Pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu duodama paaiškinimą, dalies faktinių aplinkybių neneigia, tačiau jas vertina per sau palankią prizmę ir iškraipydama kai kuriuos faktus. Taip pat, būdama patyrusi prokurorė, ji suvokė, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl tokio jos elgesio kils neigiami padariniai institucijai, tarnybai bei prokuroro geram vardui ir nors tiesiogiai jų nenorėjo, tačiau pasirinkdama tokį elgesio modelį sąmoningai leido jiems atsirasti. Įvertinus aplinkybę, kad neigiami padariniai kilo būtent dėl prokurorės tyčinių veiksmų ir neveikimo, padaryta išvada, kad taip padarytų pažeidimų ir kilusių neigiamų padarinių yra priežastinis ryšys. Atsakovės vertinimu, surinktoje tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančių duomenų, patvirtinančių nurodytas padarytų tarnybinių pažeidimų sudėtis, buvo užtektinai ir tie duomenys. inter alia policijos vaizdo įrašai, buvo objektyvūs, atitinkantys leistinumo ir sąsajumo reikalavimus, geros kokybės, nekeliantys abejonių dėl jų turinio, ir negalėjo būti įvertinti kitaip, negu tai buvo padaryta. Pažymi, kad tiek įvykyje dalyvavę, tiek inicijuojant tarnybinį patikrinimą dalyvavę ir su vaizdo įrašais susipažinę pareigūnai pareiškėjos veiksmus suprato iš esmės vienodai, t. y. kaip neteisėtus, pvz.: fiksuotas policijos pareigūnų V. Š. ir M. J. pokalbis 2021 m. kovo 8 d. įvykio vietoje nuo 15:01 val.: „čia nachui išvis negerai, kad atėjo prokurorė <..> “What a fuck ta prokurorė? Neturėtų ji čia . Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos viršininko A. R. 2021 m. balandžio 13 d. raštas Nr. 20-S-7295, kuriame teigiama, kad pareigūnams įvykio vietoje atliekant pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus atvyko Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorė K. M. (M. M. motina) ir jos duktė Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėja I. S., kurios pasinaudodamos savo, kaip prokurorės ir policijos pareigūnės, statusais bei įgaliojimais klaidino policijos pareigūnus bei trukdė jiems atlikti savo tiesiogines pareigas, darė poveikį proceso dalyviams, tokiu būdu galimai siekdamos padėti savo šeimos narei išvengti baudžiamosios atsakomybės <..> užfiksuota, kad K. M. bendrauja su sulaikytuoju E. P., kalba apie įvykio aplinkybes, policijos pareigūnui paprašius atsitraukti nuo sulaikytojo, nurodo, jog yra prokurorė, galimai nurodo sulaikytam asmeniui, kaip elgtis tyrimo metu <..> (tarnybinio patikrinimo medžiagos 1 tomas, 4 lapas);. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro D. V. 2021 m. balandžio 13 d. tarnybinis pranešimas Nr. 17.9.-3276, kuriame teigiama, kad pareiškėja galimai padarė įstatymų pažeidimus, trukdydama policijos pareigūnams fiksuoti įvykio aplinkybes, atlikdama aktyvius veiksmus įvykio vietoje - bendraujant su sulaikytais, įtakodama aplinkybių fiksavimą ir sudarydama kliūtis ištirti visus asmenis dėl galimo narkotinių priemonių vartojimo (tarnybinio patikrinimo medžiagos 1 tomas, 1 lapas). Tuo tarpu pati pareiškėja, net ir susipažinusi su tarnybinio patikrinimo medžiaga, iki šiol neigia padariusi tarnybinį pažeidimą, savo veiksmų kritiškai nevertina ir savo kaltės neįžvelgia (tokios pozicijos laikėsi ir tarnybinio patikrinimo metu). Skunde akcentuojama, kad pareiškėja 2021 m. kovo 8 d. įvykio vietoje dalyvavo tik kaip savo nepilnametės dukters įstatyminė atstovė, domėjosi įvykiu, o pastaroji nepilnametė šeimos narė jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Atsakovė pažymi, kad tarnybinio patikrinimo metu jokia apimtimi nėra spendžiami asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimai, nėra įrodinėjamas kitų asmenų kaltumas/nekaltumas dėl nusikalstamos veikos ar administracinių nusižengimų padarymo. Šio tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjos nepilnametės dukters dalyvavimas 2021 m. kovo 8 d. įvykyje yra aktualus tiek, kiek tai susiję su pačios pareiškėjos elgesiu šio įvykio metu, po įvykio ir jos (t. y. pareiškėjos) atliktais veiksmais ir neveikimu. Taip pat tarnybinio patikrinimo metu nebuvo bandoma paneigti pareiškėjos teisės domėtis įvykiu, tiesiogiai susijusiu su jos nepilnamečiu vaiku. Priešingai - tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pripažįstama K. M., kaip ir bet kurio kito asmens, teisė ir pareiga rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, todėl natūraliu ir teisėtu poelgiu laikyta nedelsiant nuvykti į vietą, kurioje šis vaikas galimai sulaikytas policijos. Tas pats pasakyta apie domėjimąsi įvykiu bei aplinkybėmis siekiant išsiaiškinti, kaip vaikas atsidūrė kriminalinėje situacijoje, rūpintis vaiko paėmimu į namus. Vis dėlto, pastebėta, kad aptariamoje situacijoje K. M. galėjo ir turėjo veikti tik kaip nepilnamečio asmens atstovas pagal įstatymą, jokių kitų papildomų teisių ir įgaliojimų aptariamoje situacijoje ji neturėjo, neturėjo ir teisės naudotis prokuroro statusu. Be to, jos elgesys ir ne tarnybos metu turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir Prokurorų etikos kodekso reikalavimus (kaip tai numatyta Prokuratūros įstatymo 391 straipsnio 1 dalyje). Atsakovės vertinimu, šiuo atveju pareiškėjos veiksmai akivaizdžiai peržengė įprasto domėjimosi įvykiu ribas, jais buvo daroma neteisėta įtaka policijos pareigūnams ir sulaikytam asmeniui E. P., buvo naudojamasi tarnybiniu statusu sprendžiant asmeninio gyvenimo situaciją. Šeimos nario nepilnametystė ir patiriamas stresas dėl įvykio nesuteikia teisės atlikti nurodytus neteisėtus veiksmus, jų nepateisina ir nešalina pareiškėjos tarnybinės atsakomybes. Skunde teigiama, kad atsakovė sąmoningai ignoravo ir nevertino vaizdo įrašų, kuriuose matyti ir girdėti, kaip sulaikytasis E. P. dar iki pareiškėjai atvykstant į įvykio vietą prisipažino, kad narkotines medžiagas įgijo savo reikmėms, asmeniniam naudojimui ir nurodė, kad pareiškėjos nepilnametė dukra M. M. su šių medžiagų įgijimu niekaip nėra susijusi. Pareiškėja teigia, kad šie vaizdo įrašai šalina jos atsakomybę. Atsakovė pažymi, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo susipažinta su visais tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančiais vaizdo įrašais, o tarnybinio patikrinimo išvadoje aprašyti tik tie įrašai, kurie turi reikšmės pareiškėjos veiksmų vertinimui. Atsakovei nesuprantama, kaip E. P. versija dėl narkotinių medžiagų turėjimo, išsakyta dar iki atvykstant pareiškėjai, gali šalinti jos tarnybinę atsakomybę dėl jos atliktų neteisėtų veiksmų. Pastarasis sulaikytojo veiksmas neturėjo jokios įtakos pareiškėjos elgesiui, dar daugiau - apie šį pokalbį jai nebuvo žinoma. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja, prisistačiusi policijos pareigūnui kaip prokurorė ir nepaisydama policijos pareigūno įspėjimo, bendravo su sulaikytuoju E. P., o po to priėjusi prie tarnybiniame automobilyje su antrankiais sėdėjusio E. P. darė jam neteisėtą įtaką, liepiamąja nuosaka leisdama suprasi, kokius parodymus duoti ikiteisminiame tyrime, nepaisant to, ar šis paliepimas atitiko faktines įvykio aplinkybes bei paties E. P. poziciją. Atsakovės vertinimu, atsakingai besielgiančiai ir prokuroro statusą gerbiančiai prokurorei iš viso nereikėjo bendrauti su įtariamuoju, nes toks bendravimas vertintinas kaip kišimasis į tyrimą, policijos veiklą bei įtaka įtariamajam. Dėl pareiškėjos policijos pareigūnams išsakyto pageidavimo dėl jos nepilnametės dukters nepristatymo šlapimo mėginių paėmimui, atsakovė nurodo, jog, pareiškėja išreiškė pareigūnui aiškų pageidavimą, kaip jis turi veikti M. M. atžvilgiu ir nors policijos pareigūnas jai nieko neatsakė, tačiau 15:16 val. priėmė sprendimą leisti M. M. vykti namo. Atsakovė laikosi pozicijos, kad prisistatydama kaip prokurorė K. M. savo veiksmais siekė daryti ir darė įtaką pareigūnams, nepaisant to, kaip jie elgėsi veikiami šios įtakos. Nors negalima kategoriškai teigti, kad paminėti pareigūnų sprendimai buvo priimti būtent dėl neteisėtų K. M. veiksmų, bet nekyla abejonių, kad pareiškėjos elgesys bei išsakyti žodžiai trikdė pareigūnus, jų darbą ir kėlė jiems įtampą, trukdančią objektyviam įvykio aplinkybių tyrimui. Tas akivaizdu iš fiksuotų policijos pareigūnų tarpusavio pokalbių. Aptartas pareiškėjos elgesys 2021 m. kovo 8 d. įvykio vietoje tarnybinio patikrinimo baigiamuosiuose dokumentuose buvo įvertintas kaip šiurkštus tarnybinis pažeidimas ir prokuroro priesaikos sulaužymas. Motyvai dėl tokio jos veiksniu kvalifikavimo nurodyti tarnybinio patikrinimo išvadoje ir teikime dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Skunde nurodyti argumentai dėl siekimo pasidalinti informacija su pareigūnu L. T. apie narkotines medžiagas galimai platinantį asmenį, pravarde „Čigonas“, atsakovės manymu, turėtų būti vertinami kritiškai. Priešingai negu nurodo pareiškėja, pareigūnas L. T. paaiškino, jog K. M. ne tiek siekė pasidalinti sužinota informacija su pareigūnu, kiek siekė tokios informacijos gauti. Taigi, situacijoje, kuomet yra didelė viešųjų ir privačių interesų konflikto rizika, prokurorė naudojo tarnybinius ryšius, siekdama gauti iš pareigūno informaciją, susijusią su privatų gyvenimą liečiančiu įvykiu. Tai sukelia aiškią interesų konflikto regimybę, kurios prokuroras privalo vengti. Ne pirmus metus prokuratūroje tarnaujanti prokurorė turėjo žinoti, kad tokią informaciją įformina ir kolegoms perduoda įvykio vietoje buvę pareigūnai. Be to, kaip teigia pati pareiškėja, įvykio vietoje ji patyrė didelį stresą ir rūpinosi dėl įvykio stresą patiriančia nepilnamete dukra, todėl objektyviai vertinant, nemanytina, kad tokioje situacijoje ji imtųsi tuoj pat aiškintis su savo kontroliuojamais ikiteisminiais tyrimais susijusias aplinkybes.

Dėl dalyvavimo telefoniniame pokalbyje, kurio metu aiškinosi ir aptarinėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir kvalifikavimą, pareiškėja skunde teigia, kad aptarinėti aplinkybes privačiuose pokalbiuose, teikti savo nuomonę ir teisinį vertinimą kaip nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei, pareiškėjai nedraudžia jokie teisės aktai ir Prokurorų etikos kodeksas. Su tokiu teiginiu atsakovė nesutinka. Būdama prokurorė pareiškėja neabejotinai suprato, kad šioje situacijoje tiek ji, tiek jos dukra I. S. yra asmenys, negalintys teirautis ar gauti informacijos, sudarančios neskelbtinus ikiteisminio tyrimo duomenis, iš neįgalioto jos suteikti asmens. Prokurorei yra žinoma BPK 177 straipsnio 1 dalies nuostata, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini ir iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Nepaisant to, pareiškėja pasirinko dalyvauti aptariamame pokalbyje bei jį toleravo. Nurodo, kad pokalbio metu pateikiama informacija net nebuvo tiesiogiai susijusi su jos dukra M. M.. Buvo kalbama apie faktines įvykio aplinkybes bei E. P. veiką, o jo atstovauti pareiškėja neturėjo jokio teisėto pagrindo. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo konstatuota, kad pareiškėja pati atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis. Tarnybiniu pažeidimu laikyta tai, kad ji aiškinosi padarytos veikos aplinkybes ir kvalifikavimą dalyvaudama pokalbyje su asmenimis, negalinčiais dalintis tokia informacija. Skunde pareiškėja neigia, kad ji nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų ir taip pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnį. Atsakovė mano, kad ši aplinkybė yra įrodyta. Pareiškėjos teiginius paneigia 14:58 val. įraše užfiksuoti jos pačios žodžiai, pasakyti Kauno apskr. VPK Kauno miesto Dainavos PK Veiklos skyriaus tyrėjui V. Š.. Kai pastarasis pasakė jai pastabą dėl bendravimo su E. P.: gerai, ponia, vėliau pabendrausit, K. M. atsakė: aš prokurorė, aš pakalbėsiu, čia mano žentas praktiškai. Tai išgirdęs pareigūnas atsakė: aj prokurorė, nu davai, ir pasitraukė. Įrašuose užfiksuota, kad po K. M. prisistatymo prokurore, V. Š. pradėjo aiškintis su kolega M. J. dėl prokurorės ir I. S. buvimo įvykio vietoje. Iš pareigūnų pokalbio aiškiai matyti, kad jie buvo sutrikę dėl prokurorės atvykimo į įvykio vietą, dėl galimų įtariamojo “ryšių“ ir tai galėjo turėti įtakos jų elgesiui ir sprendimų objektyvumui. Be to, nepaisydama šio anksčiau jai išsakyto policijos pareigūno reikalavimo ir pastabų nebendrauti su sulaikytu asmeniu, ji dar kartą priėjo prie E. P., šiam jau sėdint policijos automobilyje, ir darė jam neteisėtą įtaką dėl parodymų davimo, todėl atsakovė teigia, kad pareiškėja nevykdė policijos pareigūnų teisėtų nurodymų pasinaudodama savo tarnybine padėtimi. Nurodo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nešališkai ir objektyviai. Jo metu įvertintos visos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos pažeidimų kvalifikavimui. Taip pat įvertintos visos aplinkybės, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos rūšies, įskaitant ir pareiškėjai palankius duomenis. Daro išvadą, kad einant prokuroro pareigas nepakanka vien tinkamai atlikti savo tiesiogines funkcijas, bet privalu savo pavyzdžiu kurti teisingo, sąžiningo, nešališko, teisines vertybes, kitų pareigūnų darbą, etikos principus gerbiančio prokuroro, kaip valstybės pareigūno, įvaizdį. Pareiškėjos veiksmais 2021 m. kovo 8 d. įvykio vietoje buvo sulaužyta prokuroro priesaika, todėl šie veiksmai nesuderinami su prokuroro, vykdančio valstybės jam deleguotas funkcijas, statusu bei tarnyba prokuratūroje. Atsakovė nurodo, jog, tarnybinio patikrinimo baigiamuosiuose dokumentuose aiškiai ir konkrečiai nurodyti dėl pareiškėjos padarytų pažeidimų kilę neigiami padariniai ir jie pagrįsti tarnybinio patikrinimo metu surinkta bei tarnybinio patikrinimo išvadoje aprašyta ir įvertinta medžiaga. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, teikime dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir skundžiamame įsakyme įvardinti ne tik patys neigiami padariniai, bet ir aplinkybės, patvirtinančios jų kilimą. Skundžiamame 2021 m. rugsėjo 21 d. įsakyme Nr. P-521 nurodyta, kad: K. M. veiksmai 2021 m. kovo 8 d. įvykio vietoje (įsakymo 1 punkte nurodytas pažeidimas) leido susidaryti nuomonę, kad prokurorė piktnaudžiauja tarnybiniu statusu, prokuroro vardu ir tuo naudojasi spręsdama asmeninio gyvenimo situacijas, taip pat kad pažintys su prokurorais gali padėti sulaikytiems asmenims išvengti teisinės atsakomybės. Tą patvirtina policijos pareigūnų M. J. ir V. Š. tarpusavio, pareigūno V. Š. ir sulaikytojo E. P. pokalbiai įvykio vietoje, užfiksuoti policijos garso ir vaizdo įrašymo priemonėmis. Tai neabejotinai formuoja neigiamą nuomonę apie visą instituciją (prokuratūrą) ir joje tarnaujančius pareigūnus, žemina prokuroro gerą vardą, menkina institucijos autoritetą, nepateisina visuomenės lūkesčių dėl prokurorų nepriekaištingo elgesio, veiklos teisėtumo ir skaidrumo. Be to, darydama įtaką būsimam baudžiamojo proceso dalyviui E. P. dėl parodymų davimo, K. M. veikė priešingai tarnybos interesams.

Nors įsakymo 2 punkte nurodytas tarnybinis pažeidimas nesukėlė žymių neigiamų padarinių ir šiurkščiu nepripažintinas, tačiau toks prokurorės elgesys sukelia neigiamą požiūrį į prokurorą, kaip pareigūną, naudojantį prokuroro statusą savo asmeniniam suinteresuotumui patenkinti.Dėl įsakymo 3 punkte nurodyto tarnybinio pažeidimo (nepranešimo aukštesniajam prokurorui apie 2021 m. kovo 8 d. įvykį, savo buvimą ir veiksmus įvykio vietoje) kilo neigiamų padarinių prokuratūros darbo organizavimui ir asmeniškai vienam iš K. M. kolegų. Prokuratūros veikla organizuojama taip, kad būtų tinkamai atskirtos darbuotojų funkcijos, stengiantis užkirsti kelią interesų konfliktams, korupcijos apraiškoms, tyčinėms klaidoms ir kitoms neteisėtoms veikoms. K. M. nepateikus informacijos apie savo buvimą ir veiksmus 2021 m. kovo 8 d. įvykio vietoje, dėl šio įvykio pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-07165-21 buvo pavesta organizuoti tam pačiam skyriui, kuriame ji tarnauja, ir paskirta kuruoti jos kolegai - prokurorui V. K.. Su nurodytu prokuroru K. M. seniai palaiko draugiškus, kolegiškus santykius, todėl vėliau iškilo abejonių dėl prokuroro V. K. veiklos skaidrumo, nešališkumo, ikiteisminiame tyrime atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų objektyvumo. Siekiant išsiaiškinti nurodytas aplinkybes, prokurorui V. K. 2021 m. balandžio 21 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, o ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-07165-21 teko skubiai perduoti organizuoti Kauno apygardos prokuratūros specializuotam skyriui. Nurodo, kad skundo teiginys, jog dėl pareiškėjos veiksmų ir neveikimo nekilo neigiamų padarinių, yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės. Atsakovė nesutinka su skunde keliamu reikalavimu dėl 2021 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. P-521 paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimo. Nesutikdama su pagrindiniu reikalavimu - panaikinti 2021 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. P-521, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš tarnybos, atsakovė nesutinka ir su kitais pareiškėjos reikalavimais (panaikinti 2021 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. P-522; grąžinti pareiškėją į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas; priteisti vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos), nes šie reikalavimai yra išvestiniai ir tiesiogiai susiję su pagrindiniu reikalavimu, prašo pareiškėjos skundą atmesti, kaip nepagrįstą.