Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant Rasai Vaitkevičienei, Aidai Krušinskienei, dalyvaujant ieškovės UAB „DS Construction“ atstovams direktorei J. S., advokatui Vytautui Kucevičiui, atsakovės UAB „Juvirex“ atstovams direktoriui V. B., advokatei A. V.-Šimkūnienei, trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei Ž. K. išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „DS Construction“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Juvirex“, tretiesiems asmenims UAB „Jutransa“, UAB „Paumilė“, UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo už krovinio praradimą bei nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė 2011-12-14 iš firmos „Bilatris Limited“ gavo paraišką Nr. 140/1917 atlikti pervežimą maršrutu Prancūzija – Rusija, krovinys – 3 spausdinimo cilindrai, krovinio siuntėjas „Keller D. G.“, krovinio gavėjas įmonė „Tarkett ZAO“, ir įsipareigojo organizuoti šio krovinio pervežimą (t. 2, b. l. 102-106). Ieškovė 2011-12-14 su atsakove sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. D107/2011-12-14, pagal kurią, atsakovė įsipareigojo 2011-12-14 pasikrauti Prancūzijoje krovinį - 3 spausdinimo cilindrus ir 2011-12-19 pristatyti jį adresu Metalo g. 2, Vilnius, o ieškovė įsipareigojo už pervežimą atsakovei sumokėti 1100,00 eurų be PVM atlygį (t. 2, b. l. 107). Atsakovė sudarė žodinę krovinio pervežimo sutartį su UAB ,,Jutransa“, o ši pervežti pasitelkė UAB ,,Paumilė“. CMR važtaraštyje vežėju nurodyta UAB „Paumilė“, krovinys Prancūzijoje pakrautas į UAB „Paumilė“ priklausantį automobilį v/n (duomenys neskelbtini)US699 (t. 2, b. l. 108-109). Pervežimo metu krovinys buvo pagrobtas, galimai suklastojus UAB „Paumilė” spaudus, automobilio dokumentus ir kitus duomenis (t. 2, 9-11).

Pareikštas ieškinio reikalavimas kildinamas iš Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) nuostatų. Pagal CMR konvencijos 36 straipsnį, kai vežimą vykdė keli vežėjai ir jo metu buvo padaryta kroviniui žala, tai reikalavimo teisę turintis asmuo – krovinio siuntėjas turi alternatyvią galimybę pasirinkti, kuriam vežėjui reikšti ieškinį. Kadangi CMR konvencijos nuostatos yra privalomos sutarties šalims, todėl siuntėjas turi teisę pasirinkti, kuriam vežėjui – pirmajam ar tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas lėmė krovinio praradimą – reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus atsakovei UAB „Juvirex“, kuri neginčija krovinio gavimo fakto.

Kaltė, kaip pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti, yra nepakankamas skolininko atsargumas, rūpestingumas ar atidumas, kurį jis turi parodyti konkrečioje situacijoje, pagal savo padėtį elgdamasis taip, kad nepadarytų žalos kitam asmeniui ar kad neatsirastų nuostolių. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vežėjui patikimas gabenti turtas, kurį jis privalo įteikti gavėjui, todėl jo įsipareigojimai verčia būti jį ypač pareigingam, t. y. labai atsargiam ir atidžiam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kemi“ v. M. N. individuali įmonė, byla Nr. 3K-3-448/2002). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį Lietuvos nacionalinėje teisėje, esant sutartinei civilinei atsakomybei (CK 6.252 straipsnio 1 dalis), pagal neigiamus teisinius padarinius vežėjo didelis neatsargumas gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „DSV Transport“, byla Nr. 3K-3-318/2009). Didelis neatsargumas yra paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Atsargumas reiškia tai, kad rūpestingas ir apdairus vežėjas turi numatyti galimas grėsmes ir pavojus žalai atsirasti, t. y. kroviniui prarasti, todėl privalo imtis adekvačių priemonių jam išsaugoti.

Nagrinėjamos bylos atveju žala padaryta dėl vagystės. Vežėjo didelis neatsargumas tais atvejais, kai krovinys prarandamas dėl vagystės, nustatomas atsižvelgiant į krovinio gabenimo organizavimą ir jo vykdymą, bendradarbiavimą su gavėju, t. y. kad krovinys būtų priimtas nustatytoje vietoje ir laiku, kad būtų užtikrintas krovinio išsaugojimas. Kasacinio teismo praktikoje laikoma neišvengiama aplinkybė tik išimtiniais atvejais, t. y. kai vagystė įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltic Express“ v. UAB „Autonivera“ ir kt., byla Nr. 3K-3-259/2007). Dėl to pripažintina, kad net paprasčiausių atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, reiškia vežėjo didelį neatsargumą, prilyginamą tyčiniams veiksmams.

Vežėjų atsakomybė pagal CMR konvenciją yra sutartinė civilinė atsakomybė, jos sąlygos nustatytos CMR konvencijoje, pagal kurios nuostatas vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo yra preziumuojama (Konvencijos 17, 18 str.). Todėl vežėjas, kuriam pareikštas ieškinys, turi įrodyti, kad krovinys prarastas dėl Konvencijos 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių. Atsakovai tokių aplinkybių neįrodė. Pagal CMR konvencijos 36 straipsnį, kai vežimą vykdė keli vežėjai ir jo metu buvo padaryta kroviniui žala, tai reikalavimo teisę turintis asmuo – krovinio pervežimo sutartį sudariusi šalis – siuntėjas – turi reikalavimo teisę vežėjams dėl žalos atlyginimo

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 89061,52 Lt nuostolių atlyginimą. Atsakovė teigia, kad byloje yra prieštaringi įrodymai dėl dingusio krovinio kainos ir abejoja dėl ieškovės atliktų mokėjimų už krovinį teisėtumo.

CMR konvencijos 23 straipsnyje nustatyti vežėjo atsakomybės pagrindai ir krovinio įvertinimo būdai, nustatant kompensavimo ribas. Atsakomybė už krovinio praradimą ribojama tiesioginiais nuostoliais. Praradus dalį ar visą krovinį, žala apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai krovinys buvo priimtas vežti (CMR konvencijos 23 straipsnio 1 punktas). Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra – pagal rinkos kainas, o jei ir tokių nėra – tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę (CMR konvencijos 23 straipsnio 2 punktas). Jei teismui nėra pateikti įrodymai apie prekių biržos ar rinkos vertę, teismas gali vadovautis ta krovinio verte, kuri yra nurodyta sąskaitoje-faktūroje, lydinčioje krovinį ir pateikiamoje muitinei.

Byloje ieškovė nepateikė įrodymų apie krovinio, dėl kurio praradimo reikalauja priteisti žalos atlyginimą, biržos ar rinkos vertę. Ieškovės pateikta „Keller D. G.“ 2011-12-23 išrašyta proforma sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) pagal kurią įmonė „Tarkett ZAO“ ketina įsigyti 3 cilindrų rinkinius su graviravimo darbų atlikimu, nelaikytina prekių rinkos vertės įrodymu, nes nėra duomenų apie jos apmokėjimą ir palyginimą su analogiškais sandoriais (t. 2, b. l. 120-121). Todėl teismas vadovaujasi krovinio verte, kuri yra nurodyta krovinį lydinčiuose dokumentuose ir pateikta muitinei. Eksportuojamų prekių muitinės vertės nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 dėl 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje patvirtintos taisyklės su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 409 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1332 „Dėl 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“ atliktais pakeitimais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1332 „Dėl 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių 17 punktas, pagal kurį „eksportuojamų prekių muitine verte laikoma jų statistinė vertė“. Nustatyta, kad pavogtas krovinys, tai 3 spausdinimo cilindrai, kurie buvo laikinai įvežti į Prancūziją perdirbti – padengti variu ir išgraviruoti. Iš 2011-11-03 sąskaitos Nr. 003-1/2011 matyti, kad perdirbti įvežti cilindrai kainavo po 3200,00 eurų, bendra perdirbti įvežtų prekių suma yra 9600,00 eurų (t. 2, b. l. 112-113). Iš krovinį lydinčio 2011-12-01 dokumento FA015074 matyti, kad perdirbimo darbai kainavo 14700,00 eurų. Perdirbtų prekių statistinė vertė apskaičiuojama prie įvežtų prekių vertės pridėjus perdirbimo veiklos vertę, taip pat turi būti įtrauktos papildomos išlaidos, susijusios tik su ta kelionės dalimi, kuri eksportuojant prekes vyksta eksportuojančios valstybės narės statistinėje teritorijoje. Iš 2011-12-15 Europos bendrijos muitinės deklaracijos 23673469 nustatyta, kad grąžinamų prekių – 3 cilindrų su grafiniu atvaizdu vertė yra 24400,00 eurų.

Iš krovinio gavėjo įmonės „Tarkett ZAO“ 2012-04-02 pranešimo matyti, kad krovinio gavėjui žala dėl prarasto krovinio vežto iš siuntėjo „Keller D. G.“ pagal 2011-12-30 pretenziją Nr. 681 visiškai atlyginta (t. 3, b. l. 49-50). Iš ieškovės pateiktų tarpusavio užskaitų suderinimo aktų, pervežimų užsakymų, PVM sąskaitų faktūrų, bankinių mokėjimų nurodymų, CMR važtaraščių, sutarčių matyti, kad krovinio -3 spausdinimo cilindrų pervežimą užsakiusiai firmai „Bilatris Limited“ ieškovė žalą atlygino pilnai (t. 4, b. l. 22-148).

Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant ieškovei iš atsakovės 24400,00 eurų x 3,4528 (buhalterinis kursas išlikęs, tiek krovinio priėmimo vežti metu, tiek ieškinio pateikimo teismui metu) = 84248,32 Lt.

CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Palūkanos – 5% metams – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, – tai nuo ieškinio pateikimo dienos. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2011-12-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė sumokėjo 1959,03 Lt už vertimus ir teisines paslaugas, 3210,00 Lt už advokato teisines paslaugas, 2959,00 Lt žyminį mokestį už ieškinį, nors už patikslintus ieškinio reikalavimus turėjo sumokėti 2671,85 Lt (89061,52x3%), todėl ieškovei grąžintina 287,15 Lt permokėto žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 4, t. 3, b. l. 94-111, t. 4, b. l. 5-9). Atsakovė patyrė 4235,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 3, b. l. 112-124). Ieškovės pareikšti reikalavimai tenkinti 94,6 procento (84248,32 Lt iš 89061,52 Lt), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 2527,45 Lt sumokėto žyminio mokesčio (84248,32x3%), 1853,24 Lt už vertimus ir teisines paslaugas (1959,03x94,6%), 3036,66 Lt už advokato teisines paslaugas (3210,00x94,6% ), atsakovei iš ieškovės priteistina 228,69 Lt bylinėjimosi išlaidų (4235,00x5,4% ). Valstybei iš atsakovės priteistina 105,61 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą (t. 2, b. l. 1) (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 8 p., 9 p., 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė palaikė atsakovės poziciją, prašė ieškinį atmesti ir priteisti 148,28 Lt kelionės išlaidų (t. 4, b. l. 10-11,149-152). Patenkinus ieškovės reikalavimus 94,6 procento šis trečiojo asmens atstovės prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės ieškovei 84248,32 Lt žalai atlyginti, 5 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2011-12-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2527,45 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 1853,24 Lt už vertimus ir teisines paslaugas, 3036,66 Lt už advokato teisines paslaugas.

Priteisti iš atsakovės valstybei 105,61 Lt išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą.

Priteisti iš ieškovės atsakovei 228,69 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovei 287,15 Lt permokėto žyminio mokesčio, sumokėto 2011-12-22 mokėjimo kvitu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Sprendimą dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.