Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2011-02-01 · Civilinė byla Nr. 2A-380-302/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-02-01
Bylos Nr.
2A-380-302/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Andžej Maciejevski, Neringa Švedienė
Ieškovas
G.M.
Advokatai
Antonas Kviatkovskis
Kategorijos
  • 12.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-380-302/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.2; 14.1; 15.5; 16.2.4; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Andžejaus Maciejevskio ir Neringos Švedienės,sekretoriaujant Inesai Ulevičiūtei,dalyvaujant ieškovui G.M., jo atstovui advokatui Antonui Kviatkovski,vertėjai Olgai Vostrenkovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo G.M.apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G.M.ieškinį atsakovui akcinei bendrovei - firmai „VITI“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, drausminės nuobaudos panaikinimo, darbo sutarties sąlygų pakeitimo pripažinimo neteisėtu bei išmokų, susijusių su darbo teisės santykiais, priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas G.M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti darbo ginčų komisijos 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, ir atsakovo akcinei bendrovės - firmos „VITI“ generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 10 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo, pripažinti neteisėtu darbo laiko režimo pakeitimą ir priteisti iš atsakovo darbo užmokesčio skirtumą už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 5 d., viso 1 581,10 Lt, taip pat priteisti iš atsakovės 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškovas nurodė, kad 2006-10-10 buvo priimtas į darbą į AB - firmą „VITI“ apsaugos darbuotoju taikant suminę darbo laiko apskaitą (darbo sutarties 5-as punktas) Darbdaviui įsipareigojant mokėti ne mažesnį darbo užmokestį kaip LR Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą bei generalinio direktoriaus patvirtintą priedą, mokant darbo užmokestį kiekvieno mėnesio 15 ir 28 dienomis (darbo sutarties 3-as punktas). Dirbti pradėjo nuo 2006-10-12. Ieškovo darbo pobūdis - saugoti įvairius statybos objektus tam tikru darbo grafiku: nuo 16.00 valandos iki 07.00 valandos kitos dienos (o šeštadieniais ir sekmadieniais - nuo 08.00 valandos iki 08.00 valandos kitos dienos) kas trečią parą. 2009-06-05 buvo supažindintas ir pasirašė darbo sutarties pakeitimą, kuriuo darbdavys pakeitė darbo sutarties 3-ąjį ir 5-ąjį punktus, o būtent: nuo 2009-06-01 darbdavys įsipareigojo mokėti minimalųjį valandinį atlygį ir nuo tos pačios dienos - 2009-06-01 - taikyti suminę darbo laiko apskaitą nustatant iki 48 valandų per savaitę darbo laiko trukmę. Tą pačią dieną - 2009-06-05 - buvo supažindintas su darbo grafiku 2009 m. birželio mėnesiui, pagal kurį ieškovo atžvilgiu pradėtas taikyti ne visas darbo laikas - jis sutrumpėjo iki 4 valandų per budėjimą: nuo 16.00 valandos iki 20.00 valandos kiekvieną dieną nuo pirmadienio iki penktadienio. 2009-07-01 ieškovas buvo supažindintas su atsakovo 2009-06-10 įsakymu, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – pastaba - už tai, kad ieškovas 2009-06-04 16.00 val. neišėjo į darbą. Ieškovas, nesutikdamas su tokiais atsakovo sprendimais pakeisti jam darbo grafiką ir sumažinti krūvį bei skirti nuobaudą, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2009-09-11 sprendimu jo prašymą atmetė. Ieškovo manymu, darbdavio jam skirta drausminė nuobauda bei darbo sutarties sąlygų pakeitimas: viso darbo laiko pakeitimas ne visu darbo laiku, - yra neteisėti.

Ieškovas nurodė, kad apie būtinumą išeiti į darbą birželio 4 d. nuo 16 valandos jam buvo pranešta tik prieš 4 valandas, jis tuo laiku buvęs už 40-ties kilometrų nuo Vilniaus ir atvykti į darbą negalėjęs. Darbo grafiko darbdavys prieš dvi savaites nebuvo sudaręs ir paskelbęs, todėl drausminė nuobauda jam paskirta nepagrįstai. Ieškovas nesutiko su atsakovo vienašališkai pakeista darbo sutarties sąlyga : vietoje viso darbo krūvio, kas buvo iki 2009 m. birželio 5 d., taikyti ne visą darbo laiką. Ieškovas šios sąlygos pakeitimo neprašė, o atsakovas tokio teisinio pagrindo, kaip tai numato DK 146 str. 1 d. neturėjo. Sąlygų pakeitimas pereinant prie ne viso darbo laiko reiškia darbuotojo darbo užmokesčio sumažinimą. Apie tai darbuotojui turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Nurodė, kad nuo 2009 m. lapkričio 10 d. ieškovas iš darbo atleistas pagal DK 127 str. 1 d. jo paties pareiškimu.

Atsakovas AB firma „VITI“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad su 2009 m. birželio mėnesio darbo grafiku ieškovas buvo supažindintas gegužės 14 d., tačiau jį pasirašyti atsisakė. Apsaugos darbuotojai darbo grafikus sudaro ir tarpusavyje suderina savarankiškai ir tik po to darbdavys juos tvirtina. Šį ieškovo prašymą svarstė darbo ginčų komisija ir jį atmetė. Atsakovo teigimu, ieškovui drausminė nuobauda paskirta pagrįstai. Ginčas dėl darbo laiko režimo pakeitimo darbo ginčo komisijoje nebuvo nagrinėtas, o tai privalomas pirminis organas darbo ginčui nagrinėti, šiuo metu šia tvarka pasinaudoti nebegalima, todėl byla dėl šio reikalavimo nutrauktina. Jeigu teismas šį ginčą nagrinėtų, tai ieškovas jau yra praleidęs vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą. Dėl savo priešpensijinio amžiaus ir sveikatos būklės, pats ieškovas pageidavo mažesnio darbo krūvio, nepageidavo naktinio budėjimo, todėl jo žodiniu prašymu darbo sutartis iš dalies buvo pakeista. Ieškovo reikalavimas dėl darbo užmokesčio skirtumo išmokėjimo netenkintinas, nes ieškovas darbo ginčų komisijoje šio reikalavimo atsisakė pripažindamas, kad jam už jo dirbtas valandas tinkamai ir pilnai buvo sumokėta. Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo įrodymais nepagrįstas ir todėl atmestinas.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo pripažinti tarp šalių sudarytą susitarimą dėl trumpesnio darbo laiko, nes šis susitarimas atitiko ieškovo interesus ir buvo pasirašytas jo iniciatyva. Drausminė nuobauda ieškovui paskirta pagrįstai, kadangi, teismo vertinimu, ieškovas budėdavo jam palankiu laiku nuo 16 iki 20 val. ir apie darbo grafiką birželio 4 d. išeiti į darbą jam turėjo būti žinoma, todėl ieškovo neatvykimas į darbą pagal iš anksto sudarytą grafiką negali būti pateisintas.

Kadangi darbo ginčų komisijos posėdyje ieškovas pripažino, kad jam tinkamai ir pilnutinai buvo sumokėta už dirbtas darbo valandas ir jis net atsisakė nuo prašymo sumokėti jam darbo užmokesčio nepriemokas kartu su delspinigiais už birželio ir liepos mėnesius, atsižvelgiant į tai, kad sutrumpintos darbo valandos atitiko paties ieškovo interesus, todėl jo reikalavimą dėl negautų už keturis mėnesius darbo užmokesčio priemokų, kaip ir įstatymu neparemto reikalavimo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, teismas laikė nepagrįstu ir netenkino.

Teismas ieškovo reikalavimą naikinti darbo ginčų komisijos sprendimą laikė teisiškai nereikšmingu ir netenkino.

Šalies argumentai

Ieškovas G.M. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: panaikinti AB firmos „VITI“ generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 559/k dėl drausminės nuobaudos jam skyrimo; pripažinti sulygtos su juo darbo sutarties sąlygos - viso darbo laiko režimo - pakeitimą nustatant jam ne viso darbo laiko režimą neteisėtu ir įpareigoti darbdavį sumokėti jam atsiradusį dėl to darbo užmokesčio skirtumą už laikotarpį nuo šios darbo sutarties sąlygos pakeitimo, t. y. nuo 2009 m. birželio 5 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: nuo 2009 m. birželio 5 d. iki birželio 30 d. nustatytas darbo valandų skaičius - 135 darbo valandos, aš dirbau 68 darbo valandas (skirtumas - 67 darbo valandas); liepos mėnesiui nustatytas darbo valandų skaičius - 176 darbo valandos, dirbo 88 darbo valandas (skirtumas -88 darbo valandas); rugpjūčio mėnesiui nustatytas darbo valandų skaičius - 167 darbo valandas, aš dirbau 84 darbo valandas (skirtumas - 83 darbo valandos); rugsėjo mėnesiui nustatytas darbo valandų skaičius - 176 darbo valandos, dirbo 88 darbo valandas (skirtumas 88 darbo valandos), taigi iš viso per laikotarpį nuo 2009 m. birželio 5 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. jis neišdirbo 326 darbo valandų, ir atitinkamai negavo: 326 d. val. x 4,85 Lt = 1581 Lt 10 ct; priteisti jam 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad drausminė nuobauda jam buvo paskirta teisėtai, nes ieškovo neatvykimas į darbą pagal iš anksto sudarytą grafiką negali būti pateisintas. Jis nurodo, kad apie būtinybę budėti 2009-06-04 16.00 val. jis nieko nežinojo ir negalėjo žinoti. Jis neneigia, kad nuo tam tikro laiko (apytiksliai nuo 2008 m. liepos mėn., kai atsirado objektas Tarandėje) jis, paprašytas administracijos, geranoriškai sutiko sudarinėti apsaugos darbuotojų objekte Tarandėje darbo grafikus, šis darbas buvo papildomas ir ieškovui neprivalomas bei neapmokamas, šiuos grafikus sudarinėjo iki 2009 m. gegužės mėn., tačiau po to, kai ieškovas balandžio mėnesį kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją su skundu dėl sargams neapmokamų viršvalandžių ir inspekcijos pareigūnai patikrinimo metu nustatė pas atsakovą skunde nurodytus faktus, administracija sumokėjo jam už anksčiau dirbtus viršvalandžius gegužės 25 d. ir pažadėjo suteikti laisvadienius budėjimo pagal grafiką laiku gegužės 27 ir 30 d. Atvykus į darbą gegužės 27 d. 16.00 val., į ieškovo darbo vietą atėjo nepažįstamas žmogus, kuris pasakė, kad dirbs vietoj ieškovo tą dieną. Administracija informavo ieškovą, kad šis turi ateiti į darbą birželio 1 d., o toliau nurodė, kad praneš papildomai. Taigi ieškovas apie 2009 m. birželio mėnesio grafiką nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma, nes sutriko iki tol buvusi įprasta sargų keitimosi tvarka, buvo priimti nauji sargai, kurie skiriami budėti atsakovo administracijos, ieškovui nežinant apie tokias aplinkybes. Darbdavio pateiktas teismui 2009-05-14 tarnybinis pranešimas, pagal kurį ieškovas su darbo grafiku 2009 m. birželio mėnesiui neva buvo supažindintas 2009 m. gegužės 14 d., tačiau atsisakė jį pasirašyti, visiškai neatitinka tikrovės, nes niekas jo su šiuo grafiku nei 2009 m. gegužės 14 d., nei vėliau nesupažindino ir nebandė supažindinti, pasirašiusių šį pranešimą žmonių (išskyrus P. Margelį) iš vis nepažįsta, tokio grafiko šiame pranešime nurodytu laiku nebuvo, o gegužės 14 d. jam buvo poilsio diena.

Apeliantas nurodo, kad atsakovas pažeidė Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias darbą pagal darbo grafiką, nes jis nebuvo supažindintas su darbo grafiku prieš dvi savaites, kaip tai numato Darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalis, o apie darbą 2009-06-04 16.00 val. sužinojo tik tos pačios dienos 12.30 val., kai buvo išvykęs į kaimą ir negalėjo laiku atvykti į darbą, taigi ieškovas į darbą 2009-06-04 neišėjo į darbą ne dėl savo, bet dėl darbdavio kaltės.

Darbdavys pakeitė sulygtas darbo sutarties sąlygas ir suteikė ieškovui ne viso darbo laiko režimą, be to, ieškovui sumažino darbo užmokestį vienašališkai, nesant tam ieškovo sutikimo tokiems pakeitimams, kas prieštarauja įstatymui.

Dėl darbdavio neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė materialinę žalą - gavo mažesnį darbo užmokestį negu jam priklausytų, taip pat neturtinę žalą, kuri pasireiškė didele nervine įtampa, stresu, dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, reputacijos kaip sąžiningo ir pareigingo darbuotojo pablogėjimu, tuo, kad ieškovas buvo priverstas išeiti iš darbo.

Atsiliepimas

Atsakovas AB firma „VITI“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, nes teismo priimtas sprendimas yra teisingas, todėl negali būti naikinamas. Ginčijama drausminė nuobauda ieškovui paskirta teisėtai, nes pagal 2009 m. birželio mėnesio darbo grafiką apeliantas neatvyko į darbą 2009 m. birželio 4 d. nuo 16 iki 20 val., t.y. visą nustatytą darbo laiką (pamainą), o su darbo grafiku 2009 m. birželio mėnesiui apeliantas buvo supažindintas 2009 m. gegužės 14 d. Dėl nurodyto pagrįstai netenkintas jo reikalavimas priteisti neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias drausminės nuobaudos skyrimą, taip pat netinkamai aiškino teisės normas reguliuojančias suminę darbo laiko apskaitą bei netinkamai taikė procesines teisės normas, reguliuojančias įrodymų vertinimą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 d., 330 straipsnis).

Nustatyta, kad ieškovas nuo 2006-10-12 pradėjo dirbti apsaugos darbuotoju atsakovo AB - firmos „VITI“ pagal suminę darbo laiko apskaitą (darbo sutarties 5-as punktas). Pagal sutartį darbdavys įsipareigojo mokėti ne mažesnį darbo užmokestį kaip LR Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą bei generalinio direktoriaus patvirtintą priedą, mokant darbo užmokestį kiekvieno mėnesio 15 ir 28 dienomis (darbo sutarties 3-as punktas). (b.l. 5-6). Ieškovo darbo pobūdis - saugoti įvairius statybos objektus tam tikru darbo grafiku: nuo 16.00 valandos iki 07.00 valandos, kitos dienos (o šeštadieniais ir sekmadieniais - nuo 08.00 valandos iki 08.00 valandos kitos dienos) kas trečią parą (b.l. 25). 2009-06-05 šalys pasirašė darbo sutarties pakeitimą, kuriuo buvo pakeistas darbo sutarties 3-as punktas - nuo 2009-06-01 darbdavys įsipareigojo mokėti minimalųjį valandinį atlygį, taip pat buvo patikslintas ir 5-as prie taikomos suminės darbo laiko apskaitos nurodant, jog nustatyta iki 48 valandų per savaitę darbo laiko trukmė (b.l. 6). Atsakovo 2009-06-10 įsakymu buvo paskirta ieškovui drausminė nuobauda – pastaba - už tai, kad ieškovas 2009-06-04 16.00 val. neišėjo į darbą (b.l. 7). Pagal į bylą pateiktą grafiką 2009 m. birželio mėnesiui, ieškovo atžvilgiu pradėtas taikyti ne visas darbo laikas - jis sutrumpėjo iki 4 valandų per budėjimą: nuo 16.00 valandos iki 20.00 valandos kiekvieną dieną nuo pirmadienio iki penktadienio. Ieškovas, nesutikdamas su tokiais atsakovo sprendimais pakeisti jam darbo grafiką ir sumažinti krūvį bei skirti nuobaudą, 2009-08-31 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (b.l.37-38), kuri 2009-09-11 sprendimu jo prašymą atmetė (b.l. 8-11). Ieškovo manymu, darbdavio jam skirta drausminė nuobauda bei darbo sutarties sąlygų pakeitimas, kai taikant suminę darbo lako apskaitą, darbo grafikai sudaromi ne visam darbo laikui, yra neteisėti. Pirmos instancijos teismas pripažino, jog ieškovui drausmė nuobauda paskirta teisėtai, taip pripažino, jog atsakovas teisėtai taikė pakeistas darbo sąlygas sutinkamai su DK 146 straipsnio 1 d. nuostatomis. Su tokiomis teismo išvadomis kolegija nesutinka.

Dėl drausminės nuobaudos – pastabos – skyrimo teisėtumo

DK 237 straipsnyje nurodyta, kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjamoje byloje ieškovui buvo skirta pastaba. Drausminės nuobaudos skiriamos už darbo drausmės pažeidimą. Darbo drausmės pažeidimas pagal DK 234 straipsnį yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Sodininkų bendrija „Volungėlė“, bylos Nr. 3K-3-448/2009)

Nagrinėjamoje byloje atsakovas įsakyme nurodė, kad ieškovas 2009 m. birželio 4 D. 16.00 val. neišėjo į darbą (b.l. 7). Ir už tai jam skyrė drausminę nuobaudą – pastabą. Teisme tikrinant drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų (arba neveikimo) ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Nagrinėdamas darbuotojo reikalavimus dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, teismas turi patikrinti ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes bei kitas aplinkybes, nors ir nenurodytas kaip ieškinio pagrindas, tačiau susijusias su pareikšto ieškinio pagrindu ir dalyku, t. y. už kokį konkrečiai darbo drausmės pažeidimą (pažeidimus) skirta nuobauda, ar darbuotojas padarė šį pažeidimą, ar yra drausminės atsakomybės taikymo pagrindas ir sąlygos, ar nėra pagrindo galiojančią drausminę nuobaudą panaikinti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimus dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, iš esmės apsiribojo tik atsakovo atstovo paaiškinimais, liudytojo J.Labučio parodymais apie tai, kad darbo grafikus sudarinėjo pats atsakovas, dėl to padarė išvadą, kad ieškovo neatvykimas į darbą pagal iš anksto sudarytą grafiką negali būti pateisintas. Teismas neanalizavo atsakovo atstovo paaiškinimų ir liudytojų parodymų atitikimo kitiems byloje esantiems įrodymams ir nepasisakė sprendime dėl ieškovo nurodytų aplinkybių.

Savo pasiaiškinime dėl neišėjimo į darbą ieškovas nurodė, kad apie budėjimą nurodytą dieną ir valandą jam buvo pranešti tik likus 3,5 valandų iki budėjimo pradžios, o kadangi jis buvo išvykęs iš miesto, todėl negalėjo atvykti į budėjimą (b.l. 35). Kaip jau minėta, atsakovo atstovas savo paaiškinimuose nurodė, kad ieškovas pats sudarinėjo darbo grafikus ir šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti darbo grafikai (b.l. 61, 63, 25), tačiau tokius grafikus ieškovas sudarinėjo iki 2009m. birželio mėn., ką teisme patvirtino ir pats ieškovas. Vėliau ieškovas grafikų nesudarinėjo ir šią aplinkybę patvirtina į byloje esantys darbo grafikai už laikotarpį nuo 2009 m. birželio mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn. (b.l. 27-32). Būtent apie 2009 m. birželio mėn. grafiko sudarymą ir supažindinimą yra ginčas byloje. Tokiu būdu pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas sudarinėjo grafikus ir ginčo laikotarpiu, neatitinka tikrovės. Be to, liudytojas vargu ar galėjo žinoti tą aplinkybę, kad ieškovas sudarinėjo grafikus, nes jis tuo metu atsakovo bendrovėje nedirbo – priimtas į darbą buvo tik nuo 2009 m. gegužės 31 d. (b.l. 39-40). Atsižvelgiant į tai, kad pagal DK 147 straipsnio 3 d. reikalavimus darbo grafikai turi būti paskelbti viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo, o atsakovas įrodinėja, kad su 2009 m. birželio mėn. grafiku ieškovas buvo supažindintas gegužės viduryje, liudytojas negalėjo žinoti aplinkybės, kad ieškovas sudarė minėto mėnesio darbo grafiką ir su juo buvo susipažinęs gegužės viduryje. Be to, kolegija, įvertinusi tą aplinkybę, kad pats atsakovas į bylą pateikė du skirtingus 2009 m. birželio mėn. grafikus (b.l. 25, 27), pagal pirmą grafiką ieškovas turėjo budėti nuo 2009 m. birželio 3 d. 16.00 val. iki birželio 4 d. 8.00 val., o pagal kitą grafiką nuo 2009 m. birželio 4 d. 16.00 val. Iki 20.00 val. Ieškovas nurodė, kad priėmus į darbą naują apsauginį liudytoju byloje apklaustą J.Labutį jau 2009 m. gegužės mėn. pabaigoje grafikas pasikeitė, kas atitinka tikrovę, nes 2009 m. gegužės darbo grafike yra papildomai įrašytas šis asmuo kaip apsaugos posto darbuotojas Tarandės objekte (b.l. 63), o pagal to paties mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis, jis dirbo 2009-05-31 (b.l. 64). Paties ginčo 2009 m. birželio mėn. darbo grafiko duomenys paneigia atsakovo nurodytą ir teismo nustatytą aplinkybę, kad ieškovas su šiuo grafiku (b.l. 27) buvo supažindintas, taip kaip reikalauja įstatymas, prieš dvi savaites, t.y. gegužės mėn. viduryje, nes į grafiką yra įtrauktas darbuotojas J.Labutis, kuris, kaip jau minėta, dirbti pas atsakovą pradėjo tik gegužės 31 d. Atsakovas tvirtindamas apie ieškovo išankstinį supažindinimą su grafiku, tuo pačiu sutiko su ieškovo nurodytu, kad įmonės personalo specialistė 2009 m. birželio 4 d. apie 12 val. skambino ieškovui, kad jis nuo 16.00 val. išeitų į darbą. Tokia atsakovo pozicija kolegijai leidžia šioje ginčo dalyje vadovautis ieškovo paaiškinimais, kad jam apie ginčo darbo grafiką nebuvo žinoma ir tik telefonu jis sužinojo apie jo budėjimą 2009 m. birželio 1 d. ir taip pat apie budėjimą birželio 4 d. jam buvo pranešta prieš 3,5 val. iki budėjimo pradžios.

Atsakovas nesilaikęs DK 147 straipsnio 3 d. reikalavimo darbo grafiką paskelbti prieš 14 dienų, negali reikalauti iš darbuotojo tinkamo pareigų vykdymo, t.y. laiku išeiti į šiame grafike numatytą jam budėjimą, todėl kolegija pripažįsta, jog drausminė nuobauda – pastaba paskirta neteisėtai. Dėl išdėstyto naikintinas darbo ginčų komisijos 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimas ir AB – firmos „VITI“ generalinio direktoriaus 2009-06-10 įsakymas Nr/559/k dėl drausminės nuobaudos ieškovui skyrimo.

Dėl darbo sutarties pakeitimo

DK 120 straipsnyje reglamentuojamas darbo sutarties sąlygų pakeitimas; šio straipsnio 2 d. įtvirtinta norma, kad sąlygos, numatytos DK 95 straipsnio 1 ir 2 d., gali būti keičiamos esant išankstiniams darbuotojo sutikimui; šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta specialioji norma dėl darbo apmokėjimo sąlygų, nustatytų DK 95 straipsnio 3 dalyje, pakeitimo. Kadangi 2006 m. spalio 10 d. darbo sutartyje šalys buvo susitarusios dėl konkrečių darbo apmokėjimo sąlygų ir darbo laiko trukmės (sutarta dėl suminės darbo laiko trukmės), 2009 m. birželio 1 d. atsakovas pakeisdamas darbo sutartį taip, kad palikdamas tą pačią suminę darbo laiko apskaitą ir nustatęs trukmę iki 48 val. per savaitę faktiškai nepažeidė nei DK 146 straipsnio 1 d. nuostatų, nei LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 4.2 p reikalavimų, kuriame nustatyta, kad suminė darbo laiko apskaita netaikoma darbuotojams, kurie šalių susitarimu dirba ne visą darbo laiką. Tačiau šį sutarties pakeitimą atsakovas traktuoja savaip ir jį įgyvendina priešingai negu reglamentuota nurodytose teisės normose. Atsakovas tokį darbo sutarties pakeitimą, kur suminę darbo laiko apskaitos tvarką detalizavęs „iki 48 valandų per savaitę“, supranta ir praktikoje taiko taip, kad gali darbuotojui pavesti dirbti nuo 1 val. iki 48 val. per savaitę, o iš pateiktų į bylą darbo grafikų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių (b.l. 59, 61-65) matyti, kad atsakovas nesudarė ieškovui sąlygų dirbti visą darbo dieną, o nustatė jam tik darbo laiką po 4 val., esant penkių darbo dienų savaitei. Tokiu būdu sudarydamas tokias darbo sąlygas atsakovas pažeidė darbo sutarties sąlygas (sutarties 5 p.) DK 149 straipsnio 1 d., LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 4.2 punkto reikalavimus (redakcija galiojanti nuo 2009-05-10), o taip ir DK 120 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas, kadangi neleistinai sutrumpinus darbo laikui, sumažėjo ieškovo darbo užmokestis.

Nors pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovas su tokiu darbo sutarties pakeitimo sutiko, tačiau byloje nėra pakankamai įrodymų, kad galima būtų daryti tokią išvadą. Nors atsakovo atstovas savo paaiškinimuose nurodė, kad ieškovas pats pageidavo dirbti trumpesnį darbo laiką, tačiau savo paaiškinimą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad bet koks darbo sutarties esminių sąlygų pakeitimas daromas raštu ir esant išankstiniam darbuotojo sutikimui. Ieškovas pasirašė darbo sutartyje, kur buvo įformintas darbo sutarties 3 p. ir 5 p. pakeitimai, tačiau faktiškai 5 p. nors ir buvo patikslintas, tačiau nebuvo pakeistas, nes ieškovui buvo palikta ta pati suminė darbo laiko trukmė, kaip ir buvo suderinta šalių pasirašant darbo sutartį, todėl ieškovo pasirašymas po tokiais darbo sutarties pakeitimais nereiškia, kad ieškovas sutiko, jog jam būtų sutrumpintas darbo laikas ir tuo pačiu sumažėtų darbo užmokestis.

Darbuotojo ir darbdavio darbo teisiniai santykiai atsiranda, įsigaliojus jų sudarytai darbo sutarčiai. Darbo sutartis yra jos šalių susitarimas, kuriuo nustatomos darbdavio ir darbuotojo teisės ir pareigos (DK 93 straipsnis, 94 straipsnio 1 dalis). Darbdaviui nevykdant tam tikrų susitarimo sąlygų - nesudarant galimybės dirbti viso darbo laiko ir tokiu būdu sumažinant darbo užmokestį, darbuotojui nebuvo išmokėta ir darbo užmokesčio dalis, kurią darbuotojas būtų gavęs, jeigu darbdavys būtų tinkamai vykdęs darbo sutarties sąlygas. Nagrinėjamoje byloje iš darbo grafikų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių (b.l. 65, 67-74) matyti, kad ieškovas nuo 2009-06-05 iki 2009-06-30 dirbo 68 valandas vietoje nustatytų 135 valandų (skirtumas 67 valandos); liepos mėnesį dirbo 88 valandas, vietoje nustatytų 176 valandų (88 valandos); rugpjūčio mėnesį dirbo 84 valandas, vietoje 167 valandų (skirtumas 83 valandos), o rugsėjo mėnesį – 88 valandas, vietoje nustatytų 176 valandų (skirtumas 88 valandos), viso atsakovas nesudarė sąlygų ieškovui dirbti per laikotarpį nuo 2009-06-05 iki 2009-09-30 326 darbo valandas, o atsižvelgiant į tai, kad valandos vidutinis uždarbio vidurkis pagal atsakovo pateiktą pažymą 4,85 Lt (b.l. 48), ieškovas negavo 1 581,10 Lt (4,85 Lt x 326 val.) darbo užmokesčio. Nustačius, kad darbo krūvis ieškovui sumažintas neteisėtai, nesilaikant DK 120 straipsnio 2 ir 3 d. reikalavimų, kolegija priteisia ieškovui darbo užmokesčio skirtumą – 1 581,10 Lt.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje B. T. v. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. P. v. UAB „ Vevira“, bylos Nr. 3K-3-464/2009; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyti neteisėti darbdavio veiksmai skiriant ieškovui drausminę nuobaudą, o taip pat ir neteisėtai bei neleistinai sumažinus darbo laiką, sumažinus darbo užmokestį, dėl tokių atsakovo veiksmų galėjo kilti neturtinės žalos. Darbiniuose santykiuose darbuotojas yra silpnesnioji šalis, bet kokie darbdavio neteisėti veiksmai darbuotojo atžvilgiu iššaukia tam tikrą nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą darbdaviu, o taip pat sukelia neigiamas emocijas. Asmens darbo veikla yra itin jautri bet kokiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti darbuotojui neturtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ne viso darbo laiko nustatymo metu ir darbo užmokesčio sumažinimo metu buvo priešpensijinio amžiaus, todėl tokie darbdavio veiksmai turėjo įtakos pensijos dydžiui, tai įtakojo jo materialinę gerovę ateityje, kas sukėlė ieškovui išgyvenimus bei emocinę įtampą. Be to, drausminės nuobaudos skyrimas, kai darbdavys pats nevykdė įstatymo reikalavimų – laiku neinformavo ieškovo apie jo budėjimą, o ieškovui neišėjus į darbą (budėjimą) atsižvelgiant į tai, jog praeityje ieškovas savo darbines pareigas atliko sąžiningai, sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, nervinę įtampą. Ieškovas prašo priteisti neturtinei žalai atlyginti 5 000 Lt, tačiau kolegija sprendžia, kad ieškovui padarytos neturtinės žalos dydis priteistinas mažesnis - po 1 000 Lt už kiekvieną pažeidimą, t.y. viso 2 000 Lt. Dėl išdėstyto, pirmos instancijos teismas netenkindamas visiškai ieškinio šioje dalyje netinkamai aiškino ir taikė DK 250 straipsnio ir Civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas.

Vadovaujantis išdėstytu tenkintinas ieškovo reikalavimas panaikinti AB - firmos „VITI“ Darbo ginčų komisijos 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimą visumoje, nes kolegija pripažino, jog ieškovui buvo neteisėtai skirta drausminė nuobauda, o taip pat neteisėtai sumažintas darbo krūvis, dėl ko nebuvo išmokėta dalis darbo užmokesčio. Nors apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje šio reikalavimo ieškovas nenurodė, tačiau kolegija priimdama naują sprendimą sprendžia ieškinio reikalavimus, o atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 414 straipsnio nuostatas, išeina iš apeliacinio skundo ribų. Taip pat tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, darbo sutarties sąlygų pakeitimo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo bei iš dalies tenkintinas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas. Tokiu būdu pirmos instancijos sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patenkinus skundą bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 3 d., 88 str. 1 d. 3 p., 96).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.

Panaikinti: AB - firmos „VITI“ Darbo ginčų komisijos 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir 2009 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 559/k dėl drausminės nuobaudos ieškovui G.M. skyrimo.

Pripažinti darbo sutarties sąlygų pakeitimą – darbo laiko sutrumpinimą nuo 2009-06-05, esant suminei darbo laiko apskaitai, neteisėtu.

Priteisti iš AB - firmos „VITI“ 1 581,10 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti G.M..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš AB - firmos „VITI“ 5,80 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Andžej MaciejevskiNeringa Švedienė